Baigęs Industrinį institutą ir per karą 1941-1945 metais Sovietų armijos Generalinio štabo Karo diplomatijos akademiją, majoras Grigorijus Klimovas dalyvavo karo veiksmuose ir žygiuose iki visiškos Vokietijos kapituliacijos.
Po karo Grigorijus Klimovas buvo paskirtas vadovaujančiuoju inžinieriumi Kontrolės taryboje prie vyriausiosios Sokolovskio būstinės (Karlshorste). Iš čia G. Klimovas pasitraukė į Vakarus.
Knygoje “Berlyno Kremlius” G. Klimovas aptaria priežastis, paskatinusias bėgti į laisvąjį pasaulį, sumaniai ir paprastai pasakoja apie armijos gyvenimą, kareivius ir karininkus, apie liaudies nuotaikas, apie vadinamąją jos moralinę politinę būseną.
G. Klimovo knyga “Berlyno Kremlius” anuomet pasirodė vokiečių kalba, pasklido Rytų Vokietijoje (sovietinėje okupacijos zonoje). Verčiama į prancūzų ir anglų kalbas. Pagal šią knygą pastatytas filmas “Berlyno Kremlius”. Kuriant filmą dalyvavo pats autorius.
Nutraukęs ryšius su komunizmu ir atsidūręs laisvajame pasaulyje, G. Klimovas liko savo tėvynės patriotas, aktyviai dalyvavo politinėje ir visuomeninėje rusų emigrantų veikloje.
Autorius – paprastas rusas, kareivis ir pilietis. Pykti ant Stalino autorius turi mažiau priežasčių nei dauguma rusų. Jis yra vienmetis su Spalio revoliucija, jau pirmosiomis 1941 metų karo dienomis įsitraukė į aktyvų gyvenimą. Jo mintys ir išgyvenimai – tokie patys, kurie nesvetimi jaunajai sovietų kartai.
Autorius nėra komunizmo išdavikas, nes jis niekada nebuvo VKP(b) narys. Stalino komunizmo teoriją ir praktiką jis išmano kaip ir kiekvienas rusas – savo krauju, savo kūnu. Autorius tikrai nėra išskirtinis šių dienų sovietų visuomenėje, jis myli laisvę ir demokratiją ne daugiau ir ne mažiau, kaip ir kiekvienas rusas.
Iš tikrųjų ši knyga yra dienoraštis, nors autorius ir nesiekia aprašyti asmeninio gyvenimo. Ši knyga – apie nūdienos sovietus, apie tuos, kurie ir šiandien nešioja auksinius antpečius, vairuoja tankus ir lėktuvus, gyvena ir dirba anapus geležinės uždangos.
Jeigu ši knyga pasieks Berlyną, tai daugelis sovietų kareivių ir karininkų, – daug stipriau, negu tai parašyta knygoje, – slapta manys: “Čia rašoma apie mane!“
Autorius
“...Majoro Klimovo knyga “Berlyno Kremlius” labai vertinga, nes padeda suprasti tai, kas dabar vyksta Sovietų Rusijoje... Visi, kuriems rūpi Vakarų ateitis, turi šią knygą atidžiai perskaityti. Tikiuosi, kad ši knyga padės ugdyti valią, nukreiptą visam pasauliui išvaduoti.“ Ernstas Roiteris, Berlyno burmistras.
“...Labiausiai jaudinanti pastarųjų me‑tų knyga.“ Žurnalas “Sie und Er”, Nr. 2, 1953, Šveicarija.
“...Klimovo knyga žadina gilią žmogiškąją ir politinę rusų tautos sampratą.“ Žurnalas “Welt und Wort”, 1953, Štutgartas.
“...Knyga yra vertingiausias duomenų apie Europos ir Rusijos santykius lobynas.“ Viena, “Osterreischiche Press”, 1952.06.26.
“Meistriškai naudodamasis išraiškingu ir spalvingu pasakojimu, Klimovas pateikia įdomių ir ryškių rusų sielos ir valstybinės sistemos etiudų.“ Radijo stotis “Bendhazi”, 1952.04.15, Šiaurės Afrika.
“Tie, kurie nori suprasti sovietų politiką Vokietijoje, negali apsieiti be Grigorijaus Klimovo knygos. Tikslus reportažas apie tikrą padėtį pinasi su nuostabiais sovietų generolų, karininkų ir paprastų žmonių portretais.“ “Die Neue Zeitung”, Vokietija, 1951 rugsėjis.
“Jo knyga yra visos Europos bestseleris.“ Readers Digest, JAV, 1953.
“Rekomenduojama visoms Europos bibliotekoms.“ Journal of Library, JAV, 1953.
“Parašyta gerai ir įtikinamai... tiesiai ir gyvai.“ New York Times Book Review, JAV, 1953.08.30.
“Klimovas – įžvalgus stebėtojas... Jis puikus pasakotojas... Blaivus ir realistiškas... Mąstantis ir beaistris žmogus.“ Saturday Review, New York, 1953.09.26.
“Klimovas labai įžvalgus stebėtojas ir labai talentingas rašytojas.“ Bulletin of Canadian Library, Canada, October, 1953.
“Visi, kam brangi Vakarų ateitis, privalėtų studijuoti turtingą Klimovo stebėjimų patirtį... Nepaprasta valia ir tikra teisybės meilė.“ Iš įžangos vokiškajam “Berlyno Kremlius” leidimui Vakarų Berlyno burmistras prof. Roiteris.
“Autorius... laikomas puikiausiu ir labiausiai informuotu iš rusų, kurie pabėgo į Vakarus. Be to, jis yra nuostabaus įžvalgumo stebėtojas ir puikus didžiulės kūrybinės ir vaizduojamosios galios rašytojas.“ Baigiamasis Praguer leidyklos Amerikoje žodis.
“Klimovas – didelė Vakarų literatūros sėkmė.“ L'Europeo, Italija, 1950.08.20.
“Klimovas... žmogiškasis ypatingos vertės dokumentas.“ La Libr Belgic, Belgija. 1952.02.03.
“Čia plaka slaptoji Rusijos širdis...Grigorijus Klimovas – tikras slaptosios Rusijos širdies simbolis... Beaistris ir sumanus iškelto uždavinio sprendimas.“ Yorkshire Observer, Anglija, 1953.07.28.
“Klimovo knyga... didžiulės vertės dokumentas.“ Gaset de Losann, Šveicarija, 1950.04.30.
“Parašyta nepaprastai puikiai.“ Irish Press, Airija, 1953.08.29.
“Retas gebėjimas rašyti objektyviai, be pykčio ir savimeilės.“ Methodist Recorder, London, 1953.09.04.
“Klimovas... turi sąžiningo ir patikimo žmogaus reputaciją.“ Christian Register, JAV, vasaris, 1954.
“Klimovo knyga unikali ir verta visų dėmesio... Mūsų diplomatai, mūsų psichologinio karo planuotojai, mūsų profesoriai ir mūsų spaudos žmonės (ir net mūsų komentatoriai) iš šio sovieto sagos gali daug išmokti... Ši knyga skaitytoją pagauna ir laiko užgniaužusi kvėpavimą iki paskutinio puslapio. Nors Klimovas inžinierius, tačiau yra puikus rašytojas, kurio proza perauga j poeziją.“ “America”, svarbiausias JAV katalikų žurnalas, 1953.10.31.
“Grigorijus Klimovas geba skaityti kitų žmonių mintis... Geriausias pokario emigrantų protas... “Berlyno Kremlius” – šiandieninis Europos bestseleris.“ Saturday Evening Post, JAV, 1953.06.06.
Kitas skyrius
Pereiti į TURINĮ