Moteris – tai velnio vartai, blogio kelias ir skorpiono geluonis.
Šv. Jeronimas «De Cultu Feminarum»
Ievos nuodėmių specialistas, generolas profesorius Kalmykovas, išsiėmė iš portfelio melsvais viršeliais knygą:
– Draugai, šiandien mes nagrinėsime profesoriaus Sviadoščo knygą «Moters seksopatologija» iš serijos Praktiškoji gydytojo biblioteka, išleistą Medicinos leidyklos Maskvoje 1974 metais. Šią knygą, skirtą gydytojams seksopatologams, psichiatrams ir neuropatologams, parašė gerai žinomas Leningrado psichiatras seksopatologas Abramas Moisiejievičius Sviadoščas (Brumas). Taigi knyga išimtinai skirta profesionalams.
Įvade sakoma, jog seksopatologija glaudžiai susijusi su neuropatologija. Todėl prie Maskvos psichiatrijos instituto dabar įkurta pirmoji SSSR Seksopatologijos mokslinio tyrimo laboratorija. Ten sakoma, kad moterų seksualiniai sutrikimai daug kuo skiriasi nuo panašių vyrų sutrikimų, ir nors sergama dažnai, bet iki šiol neįtikėtinai mažai ištirti ir palyginti mažai nušviesti literatūroje.
Knyga išleista 100.000 egzempliorių tiražu ir buvo grobte išgrobstyta ar per vieną dieną, ar per vieną naktį. Mat tokių knygų SSSR mažai.
Profesorius Sviadoščas rašo: «Vyrai, kurie neturėjo seksualinio potraukio, erekcijos ir orgazmo, nepaliko palikuonių ir tuo būdu atsisijojo natūralia atranka. Tuo tarpu moterys gali lytiškai gyventi ir pratęsti giminę nors ir neturėdamos lytinio potraukio ir nepatirdamos orgazmo, todėl jų, turinčių menką lytinį potraukį ir net visai jo neturinčių, taip pat ir anorgazmiškų (nepatiriančios orgazmo), nepaveikė natūrali atranka. Anorgazmija dažnai eina kartu su lytinio potraukio sumažėjimu arba jo visišku nebuvimu (alibidemija)» (p. 51).
Kiek yra tokių undinių, lytiškai šaltų (frigidiškų), anorgazmiškų, tai yra tokių, kurios «nebaigia»? Profesorius Sviadoščas atsako: «Iš 1.500 moterų, ištirtų Vienos ginekologės Elenos Štorc, trečdalis niekada nepatyrė orgazmo. Nepatiria lytinio pasitenkinimo ir trečdalis moterų, apklaustų daktarės Chanos Malevskos Lenkijoje».
O štai to klausimo painiavos pavyzdys: Sviadoščas rašo:
«Kai kurie autoriai (pavyzdžiui, Bergleris) perdaug išplečia frigidiškumo sampratą, priskirdami frigidiškoms visas moteris, nepatiriančias vaginalinio orgazmo, todėl jų požiūriu 90% moterų yra frigidiškos. Mūsų duomenimis, frigidiškumu pasižymi trečdalis moterų, kurios gyvena santuokoje ne mažiau kaip metus ir nepatiria orgazmo» (p. 52).
Tačiau panašūs dalykai būdingi ir gyvuliams. Sviadoščas:
«Įdomu pažymėti, kad gyvulių pasaulyje patelės lytinio akto metu labiau linkusios atsiriboti negu patinai. Pasak Kinsio, katė nutrauks lytinį aktą ir nusivys pelę, o katinas į pelę nekreipia jokio dėmesio» (p. 57).
«Psichoanalitikai (Krogeris) skiria tris frigidiškų moterų tipus:
1. Orališkai fiksuotas tipas. Šaltos koketės, laisvo elgesio... Jos sugeba pasirinkti vyrus, sergančius priešlaikine ejakuliacija.
2. Analinės fazės regresijos tipas... Pasirenka pasyvius vyrus. Nesąmoningi mazochizmo požymiai.
3. Falinės regresijos tipas. Tokios moterys dažnai išteka už pagyvenusių vyrų, įžvelgdamos juose savo tėvą... mėgsta brautis į svetimas santuokas ir vilioti vedusius vyrus» (p. 61)*.
*[Krogeris moterų tipus klasifikuoja pagal Zigmundo Froido atrastą ankstyvosios vaikystės dėsnį: nuo gimimo iki šešerių metų kiekvienas vaikas išgyvena tris pasąmonės formavimosi fazes: oralinę, analinę ir falinę].
Kas tie oralinis (burninis), analinis (užpakalinės angos) ir falinis tipai? Iš esmės tai latentinio ar prislopinto homoseksualumo simptomai. Lovoje tai vadinama prancūziška meile, 69 arba armėniškais triukais. O gyvenime – tai 69 būdai būti nelaimingam: nevykusi santuoka, kankinančios skyrybos, nenormalūs vaikai.
Vakaruose – tai daktaro Vitelso 47% ištekėjusių moterų, vienaip ar kitaip susipažinusių su homoseksu, ir 50% vedybų, kurios baigiasi ištuokomis. Profesoriui Sviadoščui – tai trečdalis frigidiškų moterų, o kas trečia santuoka SSSR išyra. Atsitiktinis skaičių sutapimas? Ne, graudus dėsningumas.
Žinoma, trečdalis moterų undinių neis į vienuolyną ir neliks senmergėmis. Jos stengiasi ištekėti, nori laimės – ir neša nelaimes savo vyrams. Žinoma, jeigu tie vyrai patys normalūs. Kaip tokias undines pažinti? Turiu pasakyti, kad tai gana sunkus dalykas.
Pavyzdžiui, kai su Ieva pabuvojate rojuje, tai išeidamas pažvelkite į rojaus vartus. Jeigu tie rojaus vartai gražūs, raudoni, sudirginti, prisipildę kraujo, kaip dvi kepenėlių pusės, apskritai džiaugsmingi – vadinasi, moteris normali. O jeigu rojaus vartai bedžiaugsmiai, išblyškę, suvytę, susiraukšlėję, apskritai negražūs – tai jau apgaulė. Ir tokie rojaus vartai santuokoje galiausiai pavirs jums pragaro vartais.
Ievos nuodėmių specialistas palingavo galva:
– Man 60 metų. Vedžiau vėlai. Ir iki to laiko turėjau daug moterų. Žinoma, į visus rojaus vartus nesidairiau. Bet... tik vienintelį kartą mačiau iš tikrųjų gražius rojaus vartus.
Tai gali atrodyti keista. Bet... kodėl daktaras Bergeris laiko frigidiškomis iki 90% moterų, nesugebančių patirti vaginalinio orgazmo? Kas čia per monai? Kad tose rojaus ir peklos problemose susigaudytume, detaliau pasižiūrėkime į moters lytinio aparato fiziologiją. Kaip sako Kozma Prutkovas – žiūrėk į šaknis.
Visoje profesoriaus Sviadoščo knygoje raudona linija moterys dalijamos į du tipus: vaginalinio orgazmo ir klitorinio orgazmo tipus. Paprastai su įvairiais nesklandumais susiduria klitorinio orgazmo moterys. Sviadoščas:
«25% moterų stipraus jautrumo erogenine zona yra klitoris, o vagina mažai jautri. Tos moterys prisipažįsta, kad orgazmą patiria tik tuo atveju, jeigu partneris klitorį papildomai dirgina pirštu» (p. 68).
Ievos nuodėmių specialistas liūdnai nusišypsojo:
– Dar gerai, kad pirštu... Kai man buvo 26 metai, buvau stipriai įsimylėjęs devyniolikmetę Ziną S. Gyvenau su ja visus metus. 1945 metų gegužės mėn. turėjau išskristi iš Maskvos į okupacinę kariuomenę. O prieš tai visą dieną atsisveikinėjau su Zinočka – guolyje. Vargšei Zinai iš meilės pertekliaus jau ir mėlynės paakiuose. Ir kakta prakaituota. Ir štai, kai aš pradėjau dešimtą ratą, pačiame įkarštyje staiga ji dejuoja: «Pabučiuok mane ten ... ak, ak... ten!»
Aš apsimetu, jog nieko nesuprantu. Zinočka nori prancūziškai, o aš toliau varau rusiškai. O juk ištisus metus ji su manimi gyveno visai normaliai. Ir prasitarė paskutinį momentą. Visa tai stropiai slepiama. O suprasti šitai galima tik atsigręžus atgal.
Zinočka jau 17-kos metų pasičiupo vyrą, leitenantą gruziną. Vyras kariavo fronte, o Zinočka žaidė meilę su manimi ir skundėsi, kad jos vyras prieš laiką ejakuliuoja, o jai dėl to prasidėjo frustracija. Tačiau... Zinočka buvo «orališkai» fiksuotas tipas, «kuris sugeba pasirinkti vyrus, sergančius priešlaikine ejakuliacija».
Ak, graži buvo Zinočka. Bet jeigu aš būčiau ją vedęs, tai ji lygiai taip pat ir man būtų buvusi neištikima. Kol nebūtų suradusi tokio, kokio jai iš tikrųjų reikia – minetininko. Taigi man, iš esmės, pasisekė.
Bet grįžkime prie profesoriaus Sviadoščo. Labiausiai lytiškai dirglios kūno vietos – tai erogeninės (iš eros) zonos. Vyrams – tai penio galvutė. Moterims pagrindinės erogeninės zonos yra klitoris, mažosios lytinės lūpos arba makštis. Sviadoščas:
«Iš 100 mūsų apklaustų nefrigidiškų moterų klitorinį orgazmą patiria 20, vaginalinį – 36, griežtai nefiksuotos vietos – 44... Pastebėta, jog klitorinis orgazmas dažniau būdingas valdingo charakterio moterims, vaginalinis – švelnioms,«moteriškos» natūros» (p. 31).
Taigi klitorinis orgazmas labiau būdingas «vyriškoms» moterims, o vaginalinis – «moteriškoms» moterims. Ir tai mums kelia šiokį tokį įtarimą.
Kas yra klitoris? Sviadoščas:
«Klitoris susideda iš dviejų akytų kūnų, pagal savo sandarą panašių į vyro lyties organo akytkūnius... Klitorio dydis labai skirtingas, jis priklauso nuo kraujo susikaupimo ir gali siekti 3 centimetrus. Ramioje būsenoje klitoriaus galvutė būna nuo 2 iki 10 milimetrų. Lytiškai susijaudinus, maždaug 50% moterų klitoris gerokai padidėja... jo konsistencija pasidaro daug standesnė (erekcija)» (p. 12).
«Klitoriaus padidėjimo atvejai pastebėti intensyviai gydant vyriškais hormonais, taip pat ir... hermafroditams» (p. 13).
Dėl to kai kurie specialistai klitorį laiko vyro varpos atrofija arba neišsivysčiusiu jos pavidalu. Vienaip ar kitaip, tačiau daugiausia nemalonumų patiria klitorinio orgazmo moterys.
«Klitorinio lytinio jaudrumo moterims vyro lyties organo dydis nesvarbu» (p. 67).
Tai yra, stenkis kiek nori, nieko iš to neišeis. Mat varpa į makštį, arba vaginą, įeina nesiekdama klitorio. Normalaus lytinio akto atveju visiškai pasitenkina tik vaginalinio orgazmo moterys, nes varpa tesitrina tik į vaginą.
Draugai, kai kas iš jūsų gali pagalvoti: «Kodėl gi aš, KGB generolas, kalbu apie šias delikačias smulkmenas, kurios atrodytų neturi nieko bendro su politika ir valstybės saugumu». Gerai, jeigu būtų taip, bet jūs žinote, kad šiuo metu per pasaulį ritasi keista terorizmo banga. Raudonosios brigados Italijoje, Bader Meinkopf gauja Vakarų Vokietijoje, tupomaros, sandinistas ir monteneros Pietų Amerikoje. Bombos, žudynės, žmonių ir lėktuvų grobimai. Visa tai, žinoma, su politiniu padažu.
Tačiau kai tokią gaują pačiumpa, tai pasirodo, kad dauguma jų, nors ir labai keista, – moterys! Kas gi tos keistos aštrių pojūčių su bombomis ir pistoletais mėgėjos? Tai ne paprastos moterys. Tai ypatinga psichologinė moterų kategorija: psichopatės ir sadistės su griovimo ir savigriovos kompleksais. Kaip tik dėl to tokios teroristės sučiuptos dažniausiai žudosi. O kaip jas pažinti: iš akių, nosies, ausų? Ne – iš klitoriaus! Iš klitorinio orgazmo.
Visos jos, kaip rašo Sviadoščas, «vyriškos» moterys, valdingo charakterio (valdžios kompleksas), ir joms būdingas klitorinis orgazmas. Tai tos pačios raganos, kurias senais gerais laikais degindavo ant laužo.
Iš esmės tai moterų kategorijai priklauso dauguma visokio plauko revoliucionierių. Ir dauguma šių dienų disidenčių – narsių kovotojų už laisvę. Ta-aip, «vyr-mriškos». Dėl to turime ir durnynų disidentėms.
1978 metais Raudonosios brigados pagrobė ir nužudė Italijos premjerą ministrą Aldo Morą. Spauda klykia visam pasauliui. Tačiau Moro nužudymas – tai epilogas Pasternako bylai su jo Daktaru Živago, kurį Vakarų spauda taip pašėlusiai išgyrė. Mat tų Raudonųjų brigadų įkūrėjas buvo tūlas Džandžakomo Feltrineli, milijonierius, knygų leidėjas ir kairysis komunistas-trockistas, permanentinis revoliucionierius, kuris 1972 metais žuvo nuo savo paties dinamito. Bet būtent tas pats Feltrineli anuo metu išvežė iš Maskvos Pasternako Daktaro Živago manuskriptą ir sukurpė visą Pasternako bylą. Pradėjo nuo veidmainingo Daktaro Živago žvanginimo, o baigė premjero ministro nužudymu. Dėl to mes dar tada pričiupome tą Daktarą Mertviago.
Vakarų Vokietijos teroristų iš Bader Meinkopf gaujos dvasios tėvas ir advokatas yra Nobelio premijos laureatas Henrichas Biolis. Tačiau kai mes 1974 metų, vasario 13 (!) išgrūdome iš SSSR Solženicyną, Vakaruose pirmasis jį pasitiko jo draugelis Henrichas Biolis ir nusivežė į savo namą, kurio numeris 13. Ir abu tyčia po tuo numeriu 13 nusifotografavo. Kaip mielieji broliukai. Žvejys žvejį iš tolo mato. Bet mes tuos fokusus taip pat žinome.
Sovietų inkvizicijos generolas profesorius vėl paėmė Sviadoščo knygą:
– Taigi žinome, jog trečdalis moterų niekada nepatiria orgazmo, o tai, manykime, atitinka vyriškosios pusės impotenciją; jog daugelis moterų lytiškai šaltos-frigidiškos, o tai, manykime, atitinka vyriškosios pusės lytinį silpnumą; jog 50% moterų priklauso klitoriniam susijaudinimo tipui, o tai sukelia įvairias komplikacijas. Kadangi moteris lytiniame akte atlieka pasyvųjį vaidmenį, tai panorėjusi tokia nenormali moteris visada apgaus normalų vyrą: ji jums ir skėtriosis, ir aikčios, ir simuliuos orgazmą. Santuokoje tokia moteris nieko gero nežada.
Kaip tokias undines atpažinti tiksliau? Vėl paklausykime Kozmos Prutkovo patarimo ir žvelkime į šaknį. Lytiškai susijaudinus, kai vyrui kyla erekcija, kaip rašo Sviadoščas,
«moteriai taip pat ima plūsti kraujas į lyties organus. Dėl to mažųjų lytinių lūpų skersmuo padidėja 2-3 kartus, o spalva, kylant lytiniam jauduliui, iš blyškai rausvos perauga į ryškai arba tamsiai raudoną. 50%/u>. moterų padidėja ir klitoris (kartais du kartus) ir tampa daug standesnis. Po 10-30 sekundžių nuo lytinio susijaudinimo pradžios moters lyties organai sudrėgsta, makštis pasidengia gleivėmis, palengvinančiomis vyro lyties organo slydimą»(p. 34).Lytinio akto metu:
«Išorinis makšties trečdalis... pastebimai prisipildo veninio kraujo ir išburksta, sukeldamas vietinio makšties spindžio susiaurėjimą 50%, lyginant su susijaudinimo fazės mastu. Susidaro orgastinis apmovas, t. y. išorinis makšties trečdalis tampa tarsi siauras vamzdelis, glaudžiau apimantis vyro lyties organą»(p. 35).
«Specifine moters reakcija orgazmo metu yra makšties ir gimdos raumenų ritmiški traukuliai (0,8 sekundės intervalu)»(p. 35). – Ievos nuodėmių specialistas patraukė pečiais. – Čia aš turiu prisipažinti, kad savo asmeniniame gyvenime nieko panašaus nepastebėjau. Matyt, nekreipiau į tai dėmesio.Tai normalių moterų požymiai. Bet kiek jų tokių normalių? Pusė. O antroji pusė? Jos tik simuliuoja, jog normalios. Ir normaliam vyrui labai sunku susigaudyti, kuri iš jų normali, o kuri simuliuoja.
Kai kurios frigidiškos gražuolės, kurioms rojaus vartai nesusidirgina ir neparausta, į pasimatymus vaikšto pasidažiusios ne tik lūpas, bet ir gėdos lūpas.
Mano asmeninėje kolekcijoje buvo tokia Kira. Ne moteris, o mašina. Visada parengta. Dažniausiai kalbama apie lūpdažių žymes ant marškinių apykaklės. Tačiau kartą aš tas žymes aptikau pačioje netikėčiausioje vietoje – ant apatinių kelnių klyno. Kas, galvoju, per velniava? Prieš tai aš praleidau naktį su Kira. Jokių prancūziškų fokusų nebuvo. Bet apatinių kelnių aš kažkodėl nenusimoviau. Vadinasi, Kira simuliavo – ir sutepdavo savo rojaus vartus lūpdažiais.
Vėliau, menstruacijų dingstimi, Kira prikibo prie manęs su prancūziška meile. O dar vėliau paaiškėjo, kad ji santykiaudavo ne tik su vyrais, bet ir su moterimis.
Antroji apgaulė. Sviadoščas rašo:
«Jeigu moters lyties organai sausi, reiškia, ji nepatiria lytinio susijaudinimo»(p. 57). Bet tokių undinių nuo 30 iki 50% Kai reikia, tos undinės savo sausuosius rojaus vartus susitepa vazelinu. Dažnai uošvei patarus. O vėliau, kai jos išteka, vyrui tenka spjaudyti sau į delną ir tepti tuos rojaus vartus seilėmis. Kitaip ten nepateksi.Apgaulė trečioji. Statistika byloja, jog net sovietiniame rojuje 30% moterų nepatiria orgazmo. Bet, norėdamos atrodyti normaliomis, tos undinės simuliuoja orgazmo išgyvenimą. Ir vėlgi dažnokai uošvei patarus (p. 55).
Sviadoščas: «Nepertoliausiai nuo moterų su konstituciniu frigidiškumu yra moterys su labai silpnu lytiniu potraukiu. Lytinio artumo poreikio jos nepatiria mėnesiais. Orgazmas kyla tik keletą kartų per metus, o kartais ir per visą gyvenimą» (p. 62).
Bet jos visos nori ištekėti. Dėl to atsiranda disgamija, tai yra lytinių santykių disharmonija, o tai vyrui ir žmonai daug skausmingiau už to priežastį – žmonos frigidiškumą ir anorgazmiją. Tai yra daugumos ištuokų pagrindinė priežastis.
Kaip pagrindinį vaistą d-ras Sviadoščas rekomenduoja «papildomą klitoriaus dirginimą pirštu» ir sako:
«Nesant atitinkamos lytinės stimuliacijos, anorgazmija gali išsilaikyti dešimtmečiais, o kai kada ir visą gyvenimą». Apie tai yra ir anekdotas: ateina pas jį 60 metų senutė ir skundžiasi, jog niekada gyvenime nebaigė, nors ji jau turi du suaugusius vaikus. Vyras pasimirė, bet turi sugyventinį. Tam sugyventiniui rekomendavo klitoriaus dirginimą – ir senutė baigdavo per dvi minutes. Pirmą kartą gyvenime! O anksčiau ją smaukydavo iki valandos, kaitaliojo visas pozas, bet niekas nepadėdavo (p. 70).O štai labai įdomi statistika. Sviadoščas:
«Kinsio duomenimis, JAV vyrai lytinio akto priešžaismyje savo žmonoms 95% atvejų dirgina lyties organus ranka (tarp jų ir pirštu klitorį)...»– Tai visai normalus dalykas. Bet ką praneša Kinsis paskui? –«...ir orališkai (tai yra burna) – 54%. atvejų»(p. 72). Dabar sugretinkite tuos 54% ir 50% amerikietiškų vedybų, kurios išyra.Sviadoščas: «Amerikos seksologijos instituto duomenimis, dabartinės kartos JAV moterys lytiškai tapo labiau aktyvios. 80% moterų, gimusių iki 1900 metų, dirgino ranka vyro lyties organus, 29% – orališkai (tai yra burna), o gimusios po 1920 metų – atitinkamai 95% ir 52%.
Įsidėmėkite sutapimą – orališkai – 52% ir sėdasi ant viršaus tai pat 52% Tai tos pačios “vyriškosios” moterys su klitoriniu orgazmu.
Tačiau tos statistikos interpretatoriai pateikia visiškai klaidingą išvadą:
“Du kartus retesnis lytinis šaltumas moterų, gimusių po 1920 metų, negu moterų, gimusių po 1900 metų, yra susijęs su dabartinės JAV moterų kartos laisvesniu požiūriu į lytinį gyvenimą»(p. 72-73). Teisingiau būtų sakyti, jog du kartus pakilo ne moterų «aktyvumas» ir «laisvė», o degeneracija. Todėl ir sakoma, jog velnias – melagis ir melo Tėvas ir labai mėgsta švaistytis žodžiu «laisvė».Taigi, pagal oficialią Amerikos statistiką, 54% vyrų ir 52% moterų užsiiminėja tuo, kas pagal JAV įstatymų raidę vadinama sodomija ir nusikaltimu prigimčiai, ir už tai skiriamas ilgalaikis kalėjimas. Bet tai tikras absurdas. Juk nepasodinsi į kalėjimą daugumos JAV gyventojų.
Dabar aš jums pateiksiu pavyzdį apie tas moteris su «oraliniais» poreikiais. Sviadoščas:
«Viena mūsų 42 metų ligonė papasakojo apie juos gydytojui tik po daugiametės pažinties, trečią kartą patekusi į klinikas dėl įkyrios «susiteršimo» baimės. Paaiškėjo, jog būdama 16-metė ji labai pamilo jauną vaikiną ir leido jam visokius seksualinius veiksmus, kurie neatimtų jos nekaltybės. Keletą mėnesių juodu praktikavo abipusį orališkai genitalinį kontaktą (tai yra 69). Be to, oralinis klitoriaus dirginimas sukeldavo stiprų orgazmą. Jos makšties zona, kaip paaiškėjo vėliau, buvo menkai jusliška».
«19-kos metų ištekėjo už inžinieriaus, kuris buvo už ją 6 metais vyresnis. Vyro labai varžėsi. Lytinio suartėjimo metu orgazmo nebūdavo... ji neišdrįso jam pasakyti, kokio jai reikia priešžaismio, nes būkštavo, kad jos pageidavimą jis supras kaip «bjaurų iškrypimą». Pamažu vyrui pasidarė frigidiška... Kartą kurorte ji sulaužė vyrui ištikimybę. Meilužis prieš aktą aktyviai padarė tai, ką jai darydavo jaunasis vaikinas iki santuokos. Lytinį aktą pradėjo jau stipriai susijaudinusi. Patyrė stiprų lytinį pasitenkinimą. Grįždama namo pasijuto atgailaujanti dėl neištikimybės vyrui ir «gėdos jausmo» prieš nieko neįtariančias dukras. Įkyri susiteršimo baimė stiprėjo. Kategoriškai atsisakė, kad gydytojas pasikalbėtų su vyru dėl jos seksualinio poreikio» (p.73). Tokie dalykai visada slepiami – net nuo gydytojo.
Patyrinėkime šį atvejį nuodugniau. Sąlyginai pavadinkime ją Olia. 16 metų Olia pamilo minetininką visai neatsitiktinai. Tokie žmonės vienas kitą traukia. O noras išsaugoti fizinę «nekaltybę» buvo tik pretekstas minetui, partnerio apgaulė ir saviapgaulė. Todėl, kai po daugelio metų Olia apgavo vyrą, ji susirado ne bet ką, o vėl minetininką. Apie tokias Olias galima sakyti: kartą į burną iš...sta – visada į burną pi...ma.
Ištekėdama už normalaus vyro, Olia socialiai nusikalto: ji pakišo vyrui supuvusią prekę, ir jos dukros turi 50% garantiją išaugti tokiomis pat minetininkėmis, tai yra prislopintomis arba latentinėmis lesbijietėmis, kaip ir jų motina. Ir ta žmona jau trečią kartą vaikšto pas psichiatrą. O normalus vyras nieko apie tai nežino ir nesupranta.
Manykime, kad vyras viską sužinojo. Ką daryti? Su ta žmona-undine skirtis? Bet jis su Olia išgyveno jau 23 metus – ir myli ją, nors ji jo mylėti tiesiog negali. Ir jie turi du vaikus, kuriuos jis taip pat myli. O teisme tuos vaikus, tikriausiai, priteis žmonai. Jam jau 48 metai – tokiame amžiuje pradėti naują gyvenimą lyg ir vėloka. Juk reikės pirmajai žmonai ir alimentus mokėti. Nors dėl to kalta toji undinė Olia, tačiau atsiskaitys už tai jos vyras. Ir jokiame teisme jūs nieko neįrodysite. Ką daryti?
Tokias undines reikia šaudyti vos užgimus! – pasigirdo iš auditorijos.
Pabandykite, pasakykite tai savo pažįstamiems, – nusišaipė naujos sovietinės inkvizicijos generolas profesorius. – Ir jūs susiriesite su didžiąja visų savo draugų ir pažįstamų puse.
* * *
– Po to profesorius Sviadoščas rašo apie nimfomaniją (vyrams – satyriazė). Nimfomanija gali reikštis ir 6-metėms ir 60-metėms. Aprašytas ir pavyzdys: į kliniką atvedė 70-metę senutę, kuri su ašaromis akyse maldavo pagydyti ją nuo nepakenčiamo lytinio potraukio.
«Aš negaliu žiūrėti į vyrus, – kalbėjo ji, – jie mane labai jaudina. Aš tiesiog esu neviltyje. Stiprus lytinis jaudulys persekioja mane nuo ryto iki vakaro». Pastebimiau lytinio potraukio galią ligonei pavyko nuslopinti tik po didelės aminazino dozės – 150 mg per parą. Galima manyti, jog ligos priežastimi buvo smegenis pažeidęs smegenų kraujo apytakos sutrikimas (p. 76). Beje, aminazinas – tai tie patys vaistai, kurie vartojami durnynuose nuraminti disidentams.Kartais moterims nimfomanija sukyla klimakteriniu laikotarpiu. Literatūroje jis vadinamas «Balzako amžiumi». Iš tikrųjų tai savotiška psichozė, pamišimas, kuriuo, beje, dažniausiai serga minetininkės. Pragyvena tokia BČ tipo damutė su normaliu vyru 30 metų, o jai ir frigidiškumas, ir anorgazmija, ir alibidemija (libido, tai yra lytinio potraukio, nebuvimas), ir disgamija, tačiau ji visa tai nuo vyro slepia, tepa savo rojaus vartus vazelinu, žinoma, nuo vyro slėpdamasi, simuliuoja aistras, skeryčiojasi, dejuoja, aimanuoja, simuliuoja orgazmą – ir prisidaro vaikų. Tačiau išaugę vaikai tampa hipiais, alkoholikais, narkomanais, valkatomis. O BČ tipo žmonelė klimakteriniame laikotarpyje pabėga nuo vyro. Jeigu pats vyras nepabėga anksčiau.
Iš nimfomanijos moterims atsiranda Mesalinos sindromas arba kompleksas. Mesalina, trečioji Romos imperatoriaus Klaudijaus žmona, vidutiniškai per dieną praleisdavo 14 vyrų. Pats Klaudijus buvo pedikas. O toliau dar įžymioji gražuolė Kleopatra. Vienas iš mylimųjų – Markas Antonijus – rašo, jog Kleopatra, ištikus nimfomanijos priepuoliui, poruodavosi su 106 vyrais.
Vyrams panašiai iš satyriazės atsiranda Don Žuano kompleksas. Sviadoščas:
«Psichoanalitikų manymu, nuslopintas lytinis potraukis tikram meilės objektui gali pakeisti tą objektą begaline serija objektų, iš kurių nė vienas nesuteikia visiško pasitenkinimo» (p. 79).
Paprasčiau kalbant, visi tie «don žuanai» kabutėse – visi jie latentiniai arba prislopintieji pedermotai, kurie karštligiškai stengiasi įrodyti sau ir kitiems, kad jie ne pedermotai, o antvyriai. Dažniausiai tai dvilytės kalaitės. Su moterimis jie paprastai užsiiminėja minetu – 61 arba 69.
Ta pati istorija su «mesalinomis» ir «kleopatromis». Dėl to Mesalina ir ištekėjo už pedriko Klaudijaus. O svarbiausieji Kleopatros mylimieji – Markas Antonijas ir Julijus Cezaris – taip pat pedermotų sąraše. Kleopatra lyg ir baigė tuo, kad užsidėjo sau ant krūtinės gyvatę. Bet jeigu jūs turėsite «kleopatros» tipo žmoną – tai ji jums bus gyvatė ant krūtinės.
Beje, tokia «kleopatra» buvo ir vienintelė moteris Lenino vyriausybėje – madam Kolontaj. Aristokratiškos kilmės moteris, kuri tapo revoliucioniere. Skelbė, kad «meilė – tai stiklinė vandens» ir būdama 46 metų susidėjo su 29-mečiu jūrininku Dybenko. Po to ji buvo pasiuntinė Švedijoje, vienintelė moteris tokio aukšto SSSR diplomato rango. Bet iš esmės tai tiesiog gamtos klaida – moteris su vyro siela.
Toliau Sviadoščas pereina prie homoseksualizmo:
«D-ro Deviso duomenimis, Anglijoje 27% moterų bent kartą gyvenime atliko homoseksualinius veiksmus, o 6% tapo tikrosiomis homoseksualistėmis... Homoseksualizmo problema turi ne tik biologinius ir medicininius, bet ir socialinius bei juridinius aspektus»(p. 100). Štai tuos socialinius aspektus mes jums ir aiškiname Aukštosios Sociologijos pavidalu.O štai aukščiausio laipsnio melo pavyzdys:
«Pasak Froido, pasišlykštėjimo jausmas, kurį heteroseksualūs (tai yra normalūs) žmonės jaučia homoseksualizmui, paaiškinamas ne jo nenatūralumu, o tuo, kad jie slopina savyje slaptas homoseksualumo tendencijas»(p. 105). Šitaip tebūna kai kuriems latentiniams arba prislopintiesiems homo, kaip Hitleris, o Froidas viską verčia nuo skaudamos galvos ant sveikos.
“Pasak d-ro Šulco, vyrus į homoseksualumą veda «pikta ir šalta motina, esant minkštam tėvui»”(p. 105). Tą jūs dažnokai galite pamatyti tarp savo pažįstamų: kur žmona-vyras, o vyras-boba, ten vaikams bus viskas atvirkščiai.Sviadoščas:
«Autorius ... ištyrė 96 moteris homoseksualistes. Dauguma jų buvo baustos už kriminalinius nusikaltimus... Aktyvi homoseksualizmo forma pasireiškė 57, pasyvi – 39 apklaustosioms»(p. 107). Tai akivaizdus ryšys tarp homosekso ir nusikalstamumo. Ir dar, kad nusikalsti linkusios aktyviojo homo moterys (57 prieš 39). Beje, iš bibliografijos matyti, jog dauguma apklausų Sviadoščas atliko Karagandoje, kuri Stalino laikais buvo masinių trėmimų vieta.Po to aprašomos aktyvios lesbijietės. Tai verta žinoti vyrams, nes lesbijietės dažnai lenda prie ištekėjusių moterų – draugystės pretekstu. Sviadoščas:
«Savo seksualinį aktyvumą jos dažnai reiškė merginoms arba jaunesnėms moterims, rečiau – savo amžiaus moterims. Tačiau iš pradžių savo seksualinį suinteresuotumą slėpdavo. Elgdavosi kaip ištikimos, supratingos draugės, stengdavosi viskuo padėti, dažnai ką nors dovanodavo. Užsitikrinusios pasitikėjimą ir simpatiją, pamažu vis didindavo švelnumą, siekdavo glamonių, bučinių, po kurių pereidavo prie seksualinių veiksmų. Tik nedaugelis jų imdavo reikšti homoseksualinį aktyvumą be specialaus paruošimo. Jos siekdavo bet kuria kaina sukelti savo partnerės orgazmą, dažnai tam panaudodamos ypatingą meistriškumą. Daugelis jų prieš tai siekdavo sukelti partnerei psichoerotinį nusiteikimą, po to pereidavo prie kūno glamonių, stengdavosi aptikti erogenines vietas. Tada, atsižvelgus į tų vietų ypatumų, vienoms moterims ranka arba burna dirgindavo klitorį, kitoms – makštį. Pastarąjį veiksmą taikydavo palyginti retai. Lytinis aktas su partnere neretai užtrukdavo 20-30 minučių ir ilgiau, ir, nelygu, koks jos temperamentas, kartodavo tiek kartų, kol ištikdavo prostracija. Dirgindamos lyties organus partnerei, pačios tuo pačiu metu darydavo savo lyties organų frikcijas į partnerės šlaunį (tribadija) ir kartu su ja pasiekdavo orgazmą. Rečiau leisdavo sukelti sau orgazmą manipuliuojant partnerei lyties organais ranka... Aktyviosios homoseksualistės dažnai vienokiu ar kitokiu laipsniu išreikšdavo sadistinius polinkius» (p. 100-110).
«Daugelis jų buvo labai pavydžios, be to, pavydėjo partnerės ir moterims, ir vyrams. Kai kurios iš pavydo užpuldavo savo varžoves, buvo agresyvios (net iki sunkių kūno sužalojimų)». Štai jums ir vėl ryšys tarp homosekso ir agresijos.
«Kitaip nei heteroseksualioms (tai yra, normalioms) moterims, aktyviosioms homoseksualistėms ... buvo būdingas aukštas lytinis agresyvumas. Jos su nuožmiu atkalumu persekiodavo prasikaltusią moterį siekdamos suartėjimo. Kartai netgi nesusilaikydavo nuo grasinimų ir tiesioginės agresijos. 34 metų G., buvusi milicijos leitenantė, terapijos ligoninėje įsimylėjo ją gydžiusią gydytoją S. – 26 metų moterį, turinčią vyrą ir du vaikus. Išėjusi iš ligoninės, pradėjo kasdien ją persekioti, laukdavo prie namų, nepaisydama jos protestų, lydėdavo į darbą, siuntinėdavo jai gėles ir kvepalus, grasino nusižudysianti arba papjausianti jos vyrą, jeigu ji nesutiksianti su ja «pasimatyti». Kai ši kategoriškai atsisakė, atėjo pas ją į namus. Vyras (tvirtas, 185 cm ūgio) atsisakė žmoną pakviesti. G. jį nustūmė, įsiveržė į kambarį ir ėmė reikalauti «pasikalbėjimo», maldavo S. būti su ja, grasino jai ir vyrui. Teko įsikišti valdžiai, kad apsaugotų šeimą nuo jos persekiojimo» (p. 111).
Atkreipkite dėmesį, kad toji lesbijietė, «buvusi milicijos leitenantė», kur ji snukiuodavo nusikaltėlius. O prieš tai Sviadoščas apie tas lesbijietes rašo, kad
«dauguma jų pabuvojo kalėjime už kriminalinius nusikaltimus». Ir vėl pasireiškia pirmasis marksizmo dėsnis: priešybių vienybė ir kova! Juk milicija ir nusikaltėliai akivaizdžios priešybės, kurios kovoja. Tačiau... ten yra ir paslėpta vienovė.Sviadoščas: «60% mūsų ištirtų aktyvių homoseksualisčių savo charakteriu buvo ciniškos, ryžtingos, atkaklios, iniciatyvios, 40% kartu buvo ir bebaimės, grubios, 16% žiaurios, 14% melagės, egoistės ir tik 20% buvo geraširdiškos, draugiškos».
«Nors visos aktyvios homoseksualistės teigė, jog vyrams lytinio potraukio niekada nepatyrė, dauguma jų kai kada lytiškai santykiaudavo su vyrais. Kartu 3/4 jų sakė, kad heterogeniniame gyvenime jos nepatirdavo lytinio pasitenkinimo, o lytinis aktas būdavo nemalonus» (p. 111).
O štai pasyviosios homoseksualistės: «Daugiau kaip pusės jų charakteris buvo draugiškas, švelnus, ramus, lengvai pasiduodantis svetimai įtakai, jos lengvai įtikinamos... Iš 39 homoseksualisčių 36 praeityje vienaip ar kitaip gyveno heteroseksualinį (tai yra normalų) lytinį gyvenimą, be to, pusė jų buvo ištekėjusios, kai kurios turėjo vaikų, tačiau nė viena santuoka nebuvo laiminga. Dauguma jų heteroseksualiniame gyvenime lytinio pasitenkinimo nepatirdavo» (p. 115).
Sviadoščas pateikia dar keletą atvejų, kaip psichiatrinėje klinikoje lesbijietes gydo nuo lesbianizmo – ir kaip jos ten įsimyli savo gydytojas moteris ir paskui jas persekioja (p. 119). Na ir gydymas. Komedija!
O štai čia profesorius Sviadoščas arba apsirinka, arba meluoja:
«Taigi galima teigti, kad aktyviosios homoseksualistės gimsta, o pasyviosiomis tampama. Pasyviosios moterų homoseksualizmo formos analogas yra aktyvi vyriška forma»(p. 122). Vadinasi, aktyviosios lesbijietės ir pasyvieji pedrikai – gimsta, o pasyviosios lesbijietės ir aktyvieji pedrikai... tiesiog atsitiktinai tokiais tampa. Kokie niekai!?Ir vieni, ir kiti tokiais gimsta. Iš tokių pat tėvų. Tiktai aktyviosios lesbijietės (savotiškos «antmoterys») ir pasyvieji pedrikai (savotiški «povyriai») labiau pastebimi, nes atstovauja priešingai lyčiai. O pasyviosios lesbijietės (lyg ir «apymoterės») ir aktyvieji pedrikai (lyg ir «antvyriai») mažiau pastebimi, nes išoriškai panašūs į savo lytį, tačiau viduje jie visai ne tai, kas išorėje.
Toliau Sviadoščas aprašo sadizmą ir mazochizmą. Markizas de Sadas už lytinius nusikaltimus, susijusius su žiaurumu ir prievartos veiksmais, praleido kalėjime 27 metus. Sadizmo atmaina – flagelizmas (plakimas rimbu).
«Skausmą, kurį sadistas suteikia savo aukai, galima sukelti tiek psichiniu poveikiu (tretiruojant, tyčiojantis), tiek ir fiziniu. Pastarasis atvejis paprastai reiškiasi lengvu arba stipriu skausmišku dirginimu, sukeliant sunkius kūno sužalojimus. Atliekama tai iki lytinio akto arba jo metu. Be to, orgazmas sadistui kyla net vien nuo kančios, kurią patiria auka, jos vaizdo, tačiau dažniausiai jis kyla lytinio akto metu arba masturbuojantis. Kartu svarbu pažymėti vieną sadistams būdingą ypatumą – pasitenkinimą kankinant auką, atsidūrusią bejėgėje būsenoje» (p. 139-40).
Kai kurias šlykštybes aš tiesiog praleidžiu... O štai pavyzdys vienos aktyvios lesbijietės sadistės. Savo partnerę, su kuria gyveno trejus metus, ji dažnai sumušdavo, tyčiodavosi, išrengtą išvarydavo į šaltį. Matydama jos kančias, ji patirdavo stiprų lytinį susijaudinimą, ir tuomet atlikdavo su ja seksualinius veiksmus (p. 140). Žinoma, ta jos partnerė nebuvo tiesiog kvailė, o mazochistė.
Sadizmas paprastai būdingas aktyviems homo – vyrams ir moterims, o mazochizmas – pasyviems homo – vyrams ir moterims. Sviadoščo pateiktas mazochizmo atvejis:
«Viena neuroze serganti ligonė svajojo apie valdingą, grubų, stiprų vyrą, kuris įsiutęs ją daužytų, pargriautų ant kilimo. Tuomet ji apkabintų jo kelius, voliotųsi prie kojų... Jo vyras buvo fiziškai silpnas, nuolankus, kentė nuo impotencijos»(p. 141). Man tai primena vieną anekdotą. Sadistas ir mazochistė įsitaiso patale. Mazochistė raitosi nuo aistros ir šaukia: «Mušk mane! Pjauk mane! Kankink mane! O sadistas nutaiso žvėrišką veidą, griežia dantimis ir šaukia: «Ne-e-e-e! Pasikankink kaip reikiant!»Sviadoščas rašo, kad religiniams fanatikams flagelistams erekcija kyla tik plakant juos rimbu. Į juos panaši chlystų sekta, kurioje po «pamaldų» neva dėl nuodėmių atpirkimo prasideda «muštynių nuodėmė».
Įžymusis Žan Žakas Ruso savo Išpažintyje rašo, kad jis buvo toks flagelistas, kuriam reikėdavo prilupti moteris, ką jis ir darydavo jau nuo 8-rių metų. Tačiau aš jums primenu, jog tas genijaus ir idioto (genijotas) mišinys buvo Prancūzijos revoliucijos, kurioje nuo giljotinos žuvo daugiau kaip milijonas žmonių, dvasios tėvas.
Baigdamas knygą Moterų seksopatologija, aš jums pateiksiu dar kelis esminius momentus. Sviadoščas:
«Reikia pasakyti, kad viena dažniausių moters vidaus organų veiklos funkcinių susirgimų priežasčių, kaip širdies neurozė, skausmai visame kūne, bendras silpnumas ir t. t., kai nerandama kokių nors somatinių pakitimų, paaiškinančių tuos susirgimus, yra lytinė disharmonija. Ją pašalinus, galima išgydyti neurotines apraiškas» (p. 152).
«Tarp homoseksualistų 25% bandę nusižudyti, 3% nusižudė, tačiau apie 60%. nelaiko savo būsenos nenatūralia ir nepageidauja gydytis»(p. 160). Tačiau tai, iš esmės, būdinga ne tik savižudybėms, bet ir nužudymams. Griovimo ir savigriovos kompleksai. O jų psichologinės šaknys yra sadizmas ir mazochizmas, kurie susiję su homoseksu.O dabar, draugai vyrai, kad galėtumėte pasitikrinti patys. Sviadoščas:
«Pasak Kinsio (JAV), lytinių aktų dažnis vyrams iki 30 metų yra 3,2 karto per savaitę, po 30 metų – 2,2 ir po 60 metų – 0,8 karto. 96% 60-mečių vyrų lytiškai pajėgūs»(p. 170). Apytikriai taip yra ir su moterimis. Aišku, visa tai būdinga tik normaliems vyrams ir moterims. Bet kiek tokių normalių yra, jeigu ta pati Kinsio statistika byloja, jog 37% JAV vyrų vienaip ar kitaip susiję su homoseksu?Ir dar viena detalė, kuri gali būti įdomi kai kuriems vyrams. Sviadoščas:
«Vyrai turi dar ir kitus lytinės funkcijos savireguliavimo mechanizmus. Pvz., jeigu vyrai kurį laiką negyvena lytinio gyvenimo, tai dažnai pastebimas lytinio potraukio susilpnėjimas... Mes stebėjome tam tikrą skaičių 40-mečių ir vyresnių vyrų, kurie skundėsi atsiradusia impotencija po to, kai jie dėl vienų ar kitų priežasčių buvo priversti kelerius metus susilaikyti nuo lytinio gyvenimo. Tą patį pastebėjo ir daugelis kitų seksologų... Galima manyti, kad ilgalaikis lytinis susilaikymas vyrams, ypač po 40-45 metų, gali kai kada susilpninti lytinę funkciją (abstinentinė impotencija)» (p. 172-173).
Sekse, kaip ir sporte, būtina nuolatinė treniruotė. Tai turėtų žinoti ir kai kurios žmonos.
Generolas profesorius Kalmykovas, naujosios sovietų inkvizicijos raudonasis kardinolas ir popiežiaus nuncijus Amerikoje, knygą melsvais viršeliais užvertė:
– Taigi pagal eilinio Siono išminčiaus Abramo Moisiejievičiaus Sviadoščo-Brumo statistiką net sovietiniame rojuje apie 50% Ievos dukružėlių priklauso klitoriniam lytinio susijaudinimo tipui, o tai suformuoja labiau ar mažiau «vyriškas» moteris, kurias reikia jaudinti pirštu arba liežuviu, iš kurių 30% apskritai neišgyvena rojaus orgazmo, o likusios 20% – tai frigidiškos undinės-šaldytuvai, žuvys, kurios tik apsimeta, kad jos moterys...
Sugretinkime tai su d-ro Vitelso legionu, kuriame 47% JAV ištekėjusių moterų vienaip ar kitaip susijusios su homoseksu...
Pridėkite čia d-ro Kinsio legioną, kuriame 54% JAV vyrų ir 52% moterų lytinio akto priešžaismyje užsiiminėja kulingulusu ir felacija, kas įstatymiškai vadinama sodomija ir nusikaltimu prigimčiai, ir tai yra latentinio ir prislopinto homosekso požymis...
Taigi, jeigu visa tai apibendrinsime, galėsime sakyti, kad pusės Ievos dukružėlių – rojaus vartai, o kitų – pragaro vartai, kurie jums nieko gero nežada, o tik nelaimingą šeimyninį gyvenimą, kankinančią ištuoką ir problemiškus vaikus.
Dėl to jau pačioje Biblijos pradžioje gimtoji nuodėmė ir nupuolimas priskiriami Ievai. Išmintingas ir daug patyręs karalius Saliamonas, kuris turėjo 700 žmonų ir 300 konkubinių (žr.: 3 Karalių knygą, 11:3), Koheleto knygoje 7:26, rašo:
«Kartesnė už mirtį man buvo patirtis su moterimi...».Šventasis Kiprijonas sako:
«Moteris – tai instrumentas, kuriuo velnias naudojasi, kad pavergtų mūsų sielas».Jam antrina šventasis Jeronimas:
«Daili moteris – tai skorpiono geluonis ir velnio išpera».Bažnyčios tėvas Tertulianas moko:
«Moteris – tai pragaro vartai!»O po to nusprendžia:«Moterie, tu pražudei žmogiškąją giminę».Žinoma, ne visos moterys, o tik didžioji pusė. Anksčiau buvo mistika, o dabar turime statistiką! O visa tai todėl, kad, kaip rašo profesorius Sviadoščas, moteris lytiniame akte atlieka pasyvųjį vaidmenį ir nepatiria natūralios atrankos.
Ievos nuodėmių specialistas KGB formoje gūžtelėjo pečiais:
– O kad damutės neįsižeistų, galiu priminti žinomo filosofo Nyčės žodžius:
«Moteris – tai antroji Viešpaties Dievo klaida».