Čia slypi išmintis. Kas sugeba, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius, ir jis yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši.
Apr 13, 18
– Draugai, išmintingiausia Biblijos knyga yra Apokalipsė (Apreiškimas Jonui). O toje Apokalipsėje yra tokia mįslė, kur tiesiai sakoma, čia slypi išmintis ir kad tai tiems, kas sugeba. Po to ten kalbama apie žvėries skaičių, tai yra velnio, kad tai žmogaus skaičius ir kad tas skaičius yra 666.
Imkime spėlioti tą sionistų išminčių mįslę šiuolaikinės statistikos metodais. Žinote, anksčiau buvo mistika, o mes turime statistiką.
Praėjusį kartą analizuodami daktaro Vitelso knygą sužinojome, jog 47% ištekėjusių ir 71% netekėjusių JAV moterų vienaip ar kitaip susipažinusios su homoseksu. O šalimais ir 37% vyrų iš daktaro Kinsio legiono.
Bet tai dar ne viskas. Daktaras Kinsis sako, jog bendras homoseksualinių impulsų skaičius siekia 50% Kas tai per «impulsai»? Tai daktaro Froido burninis seksas – oralinis seksas, minetas arba tiesiog 69.
Daktaras Kinsis paskaičiavo, jog net tarp susituokusių porų ruošiantis lytiniam aktui 52% moterų ir 54% vyrų užsiiminėja burniniu seksu. Tai ir yra tie impulsai, kurie reiškia latentinį arba prislopintą homoseksualumą. Arba, kaip sako specialistai, 69 būdai būti nelaimingam. Dėl to JAV kas antra santuoka ir baigiasi ištuoka.
Tačiau tai tik visų gyventojų vidurkis. O paėmus pirmaujantį sluoksnį, aukštesniuosius 5% gyventojų, kuriuos mes sąlyginai vadiname inteligentija, elitu, pamatysime, jog ten homoseksas išauga ir viršija 50%, o mūsų paskaičiavimais, siekia net 70%.
Galiausiai mes grįžtame prie to paties, apie ką kalbama Apokalipsėje, kur žvėries skaičius, tai yra velnio, yra 666. Kadangi tai yra žmogaus skaičius ir kadangi tada dar nebuvo žinomi procentai, tai tie 666 žmonių tenka tūkstančiui, tai yra tas pats, ką apskaičiavome mes – apie 70% Kaip matote, sovietų išminčiai įspėjo sionistų išminčių paslaptį.
Tai žinodami, jūs suprasite, kodėl išsigimimo velnias dar vadinamas šio pasaulio kunigaikščiu (Jn 14, 30 ir 16, 11) arba šio pasaulio dievaičiu (2 Kor 4, 4). Tiesiog visuomenės viršūnėje išsigimėlių paprastai dauguma ir, deja, jie valdo pasaulį.
Žinodami, kad homoseksas glaudžiai susijęs su psichinėmis ligomis, jūs suprasite, kodėl grafas Levas Tolstojus sako, jog pasaulį valdo bepročiai. Turėdami tuos pažinimo raktus, jūs daug ką suprasite. Tačiau tai suprasti ir suvirškinti gana sunku.
Beje, įsidėmėkite nuomonių skirtumą arba pažangą statistikoje. Kai mes kaip pamatą ėmėme pagrindinius daktaro Kinsio 37%, tai inteligentijai išėjo 50%, o literatams – 75%ntai. Tačiau dabar baziniu skaičiumi mes imame daktaro Kinsio 52-54%, įskaitydami ir visus tuos impulsus, pasireiškiančius burniniame sekse. Tada inteligentijai ir tenka 70%, o rašytojams dar daugiau. Mes sąmoningai einame žingsnis po žingsnio.
Daktaras Vitelsas rašo, jog homoseksas – tai nacijos savižudybė, nes jeigu jis viršija tam tikrą lygį, tai jau grėsmė nacijos gyvenimui (p. 137). Daktaras Maksas Nordau, kalbėdamas apie išsigimėlius, irgi perspėja, kad «jeigu jie pasidarys dauguma, tai visuomenė ir žmonija žus».
Dabar priminsiu jau žinomą mokslingo teologo Montegiu Samerso knygą Kerėjimo ir demonologijos istorija. Tais laikais išsigimėlius vadino tiesiog raganomis ir raganiais.
Aptardamas įžymiąją popiežiaus Inocento VIII 1484 metų bulę, teologas Samersas konstatuoja:
«Raganos ir raganiai – tai blogio padarinys, socialinis užkratas ir parazitai, tvirkinančių ir nepadorių įstaigų gerbėjai, nuodų, šantažo ir kitų šliaužiančių nusikaltimų šalininkai... ydų ir demoralizacijos tarnai, gyvenantys šlykščiausiomis mūsų amžiaus aistromis».
«Raganos ir raganiai įžiebia ginčus, pavydą, barnius ir širdies nesantaiką... Jų pražūtinga veikla driekiasi nuo šeimos nemalonumų ir nelaimių, atskirai paėmus, galbūt ir nereikšmingų, bet apskritai itin nemalonių ir kankinančių, iki pačių rimčiausių nusikaltimų – turto sunaikinimo, netikėtos ligos ir kankinančios mirties, ir pagaliau iki tautų susipriešinimo, anarchijos ir raudonosios revoliucijos, nes raganavimas buvo ir bus politikos veiksnys. Dėl to raganos ir raganiai kelia nuolatinę grėsmę kiekvienai padoriai visuomenei».
Kaip matote, popiežius Inocentas VIII ir teologas Samersas iš esmės kalba tą patį, ką ir daktaras Vitelsas, ir daktaras Nordau: išsigimimas ir išsigimėliai trukdo ir grasina tautų gyvenimui.
Pasižiūrėkime, kaip tas dalykas veikia praktikoje. Viskas prasideda nuo griovimo šeimos, kuri yra pagrindinė visuomenės, nacijos ar valstybės ląstelė.
Pavyzdžiui, imkime vieną iš mano pažįstamų. Pavadinsiu ją Maša Angeliuku. Ji graži, kaip angeliukas. Maša buvo ištekėjusi tris kartus. Nuo pirmojo vyro ji turi dukterį, taip pat labai gražią, kaip iš pieno plaukusią. Tačiau, sulaukusi 16-os metų, ši dukra nusižudė. Esą dėl nelaimingos meilės. Beprasmiška ir paini mirtis, kurioje daug melo.
Antrasis Mašos vyras Viktoras taip pat buvo gražus, kaip cherubinas. Tačiau tas cherubinas kažkur prapuldavo ir Maša skųsdavosi: «Ak, Viktoras vėl gyvena su berniukais...» Norėdama nusiraminti, Maša viliodavo kitus vyrus. Ji ir prie manęs taikėsi, bet aš nesusigundžiau.
Viktoro tėvas alkoholikas, išsiskyręs, todėl motina neva pradėjusi Viktorą ne su juo, o su kažkuriuo kitu. Ši motina turi dar dukterį, bet ji... įdukrinta. Su Viktoru Maša išsiskyrė, tačiau nuo jo Mašai liko 12-metis sūnus. Kas iš jo išeis? Bijau, kad nieko gero.
Nueina Maša į svečius arba vakaronę – ir tyčia be kelnaičių. Ir sėdi priešais tą, kurį nori sugundyti, išskečia kojas ir išstato savo prekę. Ir tai tada, kai jai jau apie keturiasdešimt. Be to, Maša kleptomanė, turi nenumaldomą aistrą vogti. Tiesa, ji tempia tik sidabrą. Kaip šarka vagilė. Tiesa, Maša kilusi iš labai padorios šeimos, iš senų inteligentų. Dabar ji gyvena su trečiu vyru – ir trečias vaikas.
Kas gi toji Maša angeliukas? Vyrai, kurie intymiai pažinojo Mašą, sako, kad ji minetė. Latentinis arba prislopintas homoseksas. O kiek ta Maša padarė nusikaltimų? Jau vien dėl to, kad ji pagimdė tris nenormalius vaikus. Bet niekuo gyvu jūs jos nenuteisite.
Kiekvienas nori turėti nuotaką iš inteligentiškos šeimos. Tebūnie, imkime grupę inteligentiškų jaunų žmonių, vyrų ir moterų, 20-25 metų amžiaus. Manykime, kad jie trečios kartos inteligentai. Visi jie linksminasi, šoka, mėgaujasi vienas kitu. Tačiau statistika byloja, kad iš tų inteligentų apie 70% užsikrėtę latentiniu ar prislopintu homoseksu. Ir kas iš to išeina?
Jeigu jūs normalus vyras (30%), tai gauti normalią žmoną jūs turite galimybę 1 iš 3-jų. Tokios santuokos (pliusas ir pliusas) pačios tvirčiausios. Tačiau yra 2 progos iš 3, kad jūs žmoną gausite nenormalią. Tokios santuokos (pliusas ir minusas) dažnai nelaimingos ir baigiasi skyrybomis, o 50% vaikų turi ydingą paveldimumą. Jeigu susituokia abu nenormalūs, tai minusas ir minusas padaro lyg ir pliusą – tokios santuokos patvaresnės, bet 100% vaikų su ydingu paveldimumu.
Jeigu mes patikrinsime tą grupę po 25 metų, kai jiems bus 45-50 metų, tai vaizdas bus gana graudus. Šoko – linksminosi, paskaičiavo – apsiašarojo! Pavyzdžiui, kaip mūsų Mašai Angeliukui. Visa tai pasireikš įvairiomis formomis, bet priežastis visada bus ta pati.
Tą pastebėjo ir Levas Tolstojus, kuris savo Aną Kareniną pradeda taip: «Visos laimingos santuokos panašios, kiekviena nelaiminga šeima nelaiminga savaip»
.
Iš tų 70% ir atsirado žodinis štampas supuvusi inteligentija. Kadangi dauguma jų 69-tiečiai, tai teisingiau būtų sakyti ne inteligentija, o antigulentija. Štai jums dar vienas neologizmas, Solženicyno pavyzdžiu.
Įsidėmėkite tokį keistą dėsningumą. Rengiant 1917 metų revoliuciją, didelį vaidmenį vaidino liberalioji inteligentija. Dar Dostojevskis rašė: «Jeigu kas ir pražudys Rusiją, tai bus ne komunistai, ne anarchistai, o prakeiktieji liberalai»
. O po revoliucijos pirmiausia ir sunaikino inteligentiją. Froidas tai vadina savinaikos kompleksu.
Ar prisimenate 3-ią ir 4-tą dešimtmetį, kai inteligentų vaikus nepriimdavo į institutus, ten galėdavo mokytis tik darbininkų ir valstiečių vaikai? Kirto iš šaknų, bandė sukurti naują sveiką inteligentiją. Tai buvo ne ideologinė, o genetinė akcija.
Kas tai darė? Sveiki žmonės? Ne, vieni degeneratai naikino kitus degeneratus. Gaila, nes dėl to nukentėjo ir daug nekaltų žmonių.
Ievos nuodėmių specialistas, generolas profesorius Kalmykovas, pasirausė savo popieriuose:
– Na, kaip pasakė Kozma Prutkovas, neplaukiosime mintimis po medį. Grįšime prie mūsų daktaro Vitelso pradinės statistikos – 47% ištekėjusių moterų, kurių inteligentijoje-antigulentijoje yra 70% Pabandysime čia padaryti tvarką ir kaip nors tuos procentus susisteminti.
Kad išsiaiškintume ir suprastume visą Ievos nuodėmių skalę, mes turime pradėti nuo šventųjų ir pranašių – nuo moterų, kurios neišteka ir lieka senmergės. Jos dažniausiai visai ne išsigimėlės, o net labai gundančios gražuolės. Jos lyg savotiškos pasaulietinės vienuolės. Manykime, kad jų yra 5% Ką gi, tai garbingos moterys, teisuolės. Duokdie, joms sveikatos. Ir nesigilinsime, dėl ko ir kodėl.
Po to manykime, kad iš mūsų 70% inteligenčių-antigulenčių apie 10% sąmoningai išteka už panašių į save, bet neprasimano vaikų. Tai irgi garbinga. Bet... į tokių «padorių žmonių» skaičių pakliūva Leninas ir Hitleris. Tada jie garbingai, švaria sąžine naikina į save panašius.
Dar kiti 10% įvairiai garbingai gudrauja. Pavyzdžiui, ką nors įsivaikina. Į tą kategoriją patenka Lenino sesuo – Ana Uljanova-Jelizarova, kuri įsūnijo Georgijų Lozgačiovą.
Dar 10% gudrauja ne taip garbingai: išsigimėlė išteka už išsigimėlio, tačiau vaikus daro ne su vyru, o su kitais. Iš to yra kilęs ir ypatingas posakis: «ant svetimo b... į rojų įjoti». Kartais tai akivaizdu net iš išvaizdos: vaikas turi motinos bruožų, bet ničnieko iš tėvo. Tai galima patikrinti kraujo analize, kaip dabar daroma teismuose abejotinos tėvystės atveju.
Tačiau iš mūsų 70% lieka dar 35% antigulenčių su abejotinu paveldimumu, kurios gyvena pagal principą: jeigu moteriai kas nors negerai, jai reikia tik ištekėti – ir tada viskas susitvarkys. O jeigu ir tai nepadeda, tai reikia tik suveikti vaiką – ir tada viskas susitvarkys.
O koks rezultatas? Dirstelėsime į amerikiečių statistiką. Žurnalas Time, 1974.07.29, skyriuje Medicina praneša, kad JAV moterys, kurios nori turėti vaikų, 15% yra nevaisingos, tai yra kas 7-ta moteris.
O dabar pasižiūrėkime, kaip tai atrodo SSSR. Laikraštyje Trud 1975.12.12, du žinomi sovietų demografai B. Borisovas ir A. Antonovas rašo apie gimimų kreivės SSSR kritimą: 1970 metų gyventojų surašymas parodė, jog šeimos su vienu ar dviem vaikais sudaro 62% visų sovietinių šeimų. 21% šeimų visai bevaikės. Ir tik 17% šeimų, daugiausia kolchozuose, turi 3 ir daugiau vaikų. Priežastys? Iš dalies ekonominės, tačiau daugiausia – genetinės.
Žinoma, nevaisingumo ir bevaikiškumo priežasčių gali būti daug. Jaunystėje vyro ar žmonos užleisto triperio pasekmė, nelegalūs ar nesėkmingi abortai ir taip toliau. Tačiau įdėmiau pasižiūrėjus akivaizdu, kad priežastis №1 – tai įvairūs fokusai, susiję su išsigimimu. Tačiau dėl to žmonės dažniausiai neprisipažįsta.
Po nevaisingumo sekanti išsigimimo pasekmė yra neįgalūs vaikai. Amerikos statistika byloja, jog kasmet JAV gimsta 200.000 neįgalių vaikų. Šių defektų šimtai, ir po širdies ligų jie yra antroji mirtingumo priežastis. 10% amerikiečių šeimų turi tokių neįgalių vaikų.
Žurnalas Time 1971.10.25 praneša, kad JAV yra 1.200,000 mokyklinio amžiaus neįgalių vaikų. Prezidento komisijos, tiriančios protinio atsilikimo problemas, tai yra įvairius kretinizmo laipsnius, duomenimis, 3% JAV gyventojų iki 65 metų, tai yra apie 6 milijonus žmonių, serga įvairiomis kretinizmo formomis. Kas 5 minutės JAV gimsta neįgalus vaikas. Apie 200.000 žmonių visam gyvenimui pasilieka neįgaliųjų namuose (tarp jų prezidento Kenedžio sesuo Rozmari).
Prezidento komisija kretinizmo klausimais taip pat praneša, kad šeimose, kuriose yra neįgalių vaikų, dažniau sergama psichinėmis ligomis, dažniau skiriamasi, žudoma ir nusižudoma. Ir dėl to dažniausiai kaltinama visuomenė ir supanti aplinka. O kalti dėl to dažniausiai degeneratyvūs tėvai, kurie užsiiminėja burniniu seksu, tai yra BČ ir PL tipo.
Amerikos laikraščiai rašė, jog 1976 metais JAV vaikų prieglaudose buvo daugiau kaip 360.000 našlaičių, turinčių fizinių, protinių arba psichinių defektų. Tai ne paprastos prieglaudos, o ypatingos – neįgaliesiems ir dar našlaičiams. Tai yra 360.000 tėvų paleido į pasaulį neįgalius vaikus ir juos paliko. O kas už tai moka? Mokesčių mokėtojai, tai yra visuomenė. Ir tą visuomenę dar kaltina, lyg ji būtų kalta dėl tų visų defektuotų vaikų!
Vakarų Vokietijoje nė kiek negeriau. Žurnalas Bild praneša, kad 1974 metais vokietės pagimdė 10% idiotų. O iš tų idiotų išauga anarchistai-teroristai, apie kuriuos paskui šaukiama visam pasauliui. Ir niekas nežino, ką su jais daryti. Pavyzdžiui, pagarsėjusi Bader Meinchof gauja. Maniakiniai žudikai, kurie maskuojasi politiniais šūkiais. Būdinga, kad toje gaujoje, pagarsėjusioje plėšimais ir žudynėmis, iš 16 žmonių 10 yra moterys! Štai jums tikros raganos.
Beje, tos gaujos vadę Ulriką Meinchof spaudoje karštai gynė Nobelio premijos laureatas Henrichas Biolis. O kai mes išgrūdome į užsienį Solženicyną, kas jį pasitiko išskėstomis rankomis aerouoste? Tas pats Henrichas Biolis! O po to vežasi Solženicyną į savo namus – namą №13! – kuriame ant sienos puikuojasi portretas – kieno? – Rozos Liuksemburg! Žvejys žvejį iš tolo mato. Tačiau ir mes juos matome.
Po nevaisingumo, bevaikingumo ir neįgalių vaikų kita išsigimimo pasekmė yra persileidimai, tai yra nevalingi abortai, negyvi kūdikiai ir negyvybingi vaikai, mirštantys dar kūdikystėje.
JAV Sveikatos departamento vadovas daktaras Vilburgas Koganas konstatuoja, kad nors JAV pati turtingiausia šalis pasaulyje, tačiau pagal vaikų gyvybingumą ji yra tik 15-oje vietoje pasaulyje. Antai prezidento Kenedžio žmona Žaklina turėjo 5 vaikus, iš kurių 3 mirė dar kūdikystėje.
Prezidento Ruzvelto žmona Eleonora vedė plačią neįgaliems vaikams paremti kampaniją. Po to tą patį daro prezidento Džono Kenedžio sesuo Evnisa Kenedi-Šraiver, kurios sesuo Rozmari gyvena neįgaliųjų namuose, o jos antrąjį brolį Tedį Kenedį visą laiką stengiamasi padaryti dar vienu JAV prezidentu.
Izraelio premjero ministro Menachimo Begino žmona Lija Begina yra pagalbos protiškai atsilikusiems vaikams Nacionalinės tarybos vadovė. Lyg tos aukštosios visuomenės damos neturėtų ko veikti, kaip tik rūpintis kretinais ir puspročiais?! O iš tikrųjų jos užsiiminėja gudria politika – bando užkariauti pusės šalies gyventojų simpatijas. Kurios pusės: gerosios ar blogosios?
Ievos nuodėmių specialistas ir popiežiaus nuncijus Amerikoje palingavo galva:
– O dabar susumuokite tas visas amerikietiškas grožybes: 47% daktaro Vitelso + 37% daktaro Kinsio, + 52-54% burninio sekso, + 50% ištuokų, + 18,5% psichinių ligų, + 15% nevaisingumo, + 10% neįgalių vaikų ir taip toliau ir panašiai. O kiek už to slypi sielvarto ir nelaimių?
Todėl Biblijoje velnias ir vadinamas žmogiškosios padermės priešu ir žmogžudžiu iš pat pradžių. Aišku?
– Aišku, – pasigirdo balsas iš auditorijos. – Mano paties uošvė ragana. Tokias reikėtų pribaigti vos užgimus.
* * *
– Draugai, aš gavau keletą raštelių, kuriuose prašoma nurodyti simptomus arba požymius, iš kurių normalus vyras galėtų pažinti nenormalias moteris ir išvengti visokiausių pavojų, jei susituoktų.
Ievos nuodėmių specialistas nutaisė rūgščią miną:
– Uždavinys gana sunkus. Žinote, kaip arabų pasakose: pavydus vyras, išvykdamas savo reikalais, įsodino žmoną į skrynią, užrakino penkiais užraktais, užrišo dvidešimt penkiais mazgais ir paslėpė jūros dugne. Bet žmona vis tiek sulaužė ištikimybę. Tas pats su išsigimimo velniu. Su juo bendraujant, reikia visada turėti galvoje, jog jis siaubingas sukčius ir painiotojas.
Reikia iš karto pabrėžti, jog velnio atžvilgiu pati prigimtis suteikė moteriai geresnę padėti, negu vyrui. Kadangi vyras lytiniame akte atlieka aktyvųjį vaidmenį, tai normali moteris labai greitai atpažįsta nenormalų vyrą – tarkime, impotentą arba minetininką – ir jį pames. Tačiau moteris lytiniame akte atlieka pasyvųjį vaidmenį, todėl nenormali moteris, norėdama gali labai lengvai normalų vyrą apgauti – ir apgaudinės jį visą gyvenimą. Įsidėmėkite šį labai esminį skirtumą.
Pavyzdžiui, jūs norite turėti žmoną iš inteligentiškos šeimos. Tačiau iš jų 70% ne tiek inteligentės, kiek antigulentės. Toks ir pasirinkimas. Jeigu jūs tų simptomų nežinote, tai du atvejai iš trijų, kad jūs vesite antigulentę, kuri nieko kito nesuteiks, išskyrus sielvartą ir nelaimes. O jeigu jūs tuos požymius žinote, tai galite apskritai likti be žmonos. Arba reikia vesti kolchozo melžėją.
– Nieko baisaus, – pasigirdo iš auditorijos. – Duokite šen požymius.
– Gerai, bet turėkite galvoje, kad visi simptomai, indikatoriai ir požymiai veikia ne 100%, o tik, sakykime, 90% Todėl niekada nereikia spręsti iš vieno požymio – galima apsirikti. Tačiau, jeigu yra visa virtinė požymių, tada akivaizdu, jog šis dalykas neaiškus.
Norint sužinoti konkretaus žmogaus teigiamą ar ydingą paveldimumą, pirmiausia reikia patikrinti jo šeimos medį. Mes tyčia jums pateikiame pavyzdžius iš Biblijos, kurioje sukaupta išmintis per 2000 metų krikščioniškosios civilizacijos. Taigi tuo reikalu Jėzus Kristus sako: «Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?! Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų» (Mt 7, 16-18). Apie kokį čia medį kalbama? Ogi apie šeimos medį. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Ten kalbama apie netikrus pranašus, kurie ateina prisidengę avių kailiu, o viduje yra plėšrūs vilkai. O kaip juos pažinti? Jūs pažinsite juos iš vaisių. O dabar pasižiūrėkite į Karlo Markso šeimos medį, į to, kurio visi vaikai miršta arba nusižudo.
Simptomas №1 – ištuokos. Jeigu tėvai išsiskyrė, tai reiškia dažniausiai, kad arba tėvas nenormalus, arba motina nenormali, arba jie abu nenormalūs. Tai kaip prakeikimas, kuris persiduoda iš kartos į kartą.
Simptomas №2 – tėvų šeimyninis gyvenimas. Jeigu tėvai gyveno laimingai, tai ir jų vaikai bus geri. Jeigu uošvė su vyru gyveno kaip šuo su kate, tai ir jums su žmona bus ne gyvenimas, o maišalynė ar viešnamis. Dėl to apie nuotaką ir klausinėjama: “O iš kokios ji šeimos?” Atrodytų abėcėlinė tiesa, tačiau dažniausiai į tai nekreipiama dėmesio.
Simptomas №3 – broliai ir seserys. Tuo reikalu Talmude rašoma: «Vyrui patartina susipažinti su būsimos žmonos broliais, nes jo sūnūs bus į tuos brolius panašūs»
(Talmudas, Ijeb, 37b). O aš nuo savęs pridursiu, kad reikia pasižiūrėti ne tik į brolius, bet ir į seseris.
Taigi vienas mano pažįstamas vedė 20-metę Galočką, kuri turėjo dvi jaunesnes seseris, 15 ir 12 metų. Šiuo atveju žiūrėk kiek nori, bet nieko nepamatysi. O velnias mėgsta savo reikaliukus tvarkyti tamsoje, iš kito galo ir atvirkščiai. O nemalonumai prasidėjo ne iš vyresniosios sesers, o iš jaunesniosios. Kai jaunesnioji paūgėjo iki 17 metų, paaiškėjo, jog ji lesbijietė ir narkomanė. Vidurinioji sesuo pasidarė minetininkė, metė vyrą ir gyvena su dvilyčiu pedermotu. O vyresnioji sesuo, kuri atrodė visiškai normali, po 20 santuokinio gyvenimo metų pasirodė esanti bevaisė ir psichiškai nesveikuojanti.
Taisyklė čia tokia: jeigu šeimoje vienas vaikas problemiškas, tai ir kiti vaikai problemiški. Tačiau visa tai pasireikš įvairiomis formomis. Ir išaiškėja tie dalykai tik prasidėjus lytinei brandai. Visa tai trunka iki 20 metų. Ir pamatysi viską tik atgaline data.
Egzistuoja klaidinga nuomonė, jog brandaus amžiaus moterų vaikai blogesni, negu jaunų motinų. O ar žinote, kelintas iš eilės gimė mūsų didysis mokslininkas Mendeliejevas? Jis šeimoje buvo 17-as! Vadinasi, motina jį pagimdė jau būdama labai brandaus amžiaus. Ir ką gi? – genialus mokslininkas.
Tačiau degeneratyvioms motinoms dažnokai būna taip: kuo labiau jos nusideda, kuo daugiau jos veisia vaikų, tuo labiau tai atsispindi jų vaikuose. Tai yra, paskesnieji vaikai paprastai būna labiau neįgalūs už pirmesniuosius, o blogiausias vaikas – paskutinis vaikas. Dėl to ir atsirado klaidinga nuomonė apie brandaus amžiaus motinas.
Aš mačiau tai tarp daugelio mano pažįstamų. Bet, norint tai pamatyti, reikia sulaukti 60 metų. Ir matau, kaip vienoje šeimoje vyresnioji dukra belytė undinė, vidurinioji dukra taip pat nei Dievui žvakė, nei velniui šakė. Bet abi ištekėjusios. O jaunesnysis sūnus jau atviras pedikas.
Simptomas №4 – kiti giminės. Seneliai ir senelės, dėdės ir tetos, sūnėnai ir dukterėčios. Juk šeima – tai savotiškas genetinis katilas, kuriame visi genai susimaišo ir semiami iš to paties katilo.
Štai, pavyzdžiui, Vieros J. šeima. Abu jos seneliai buvo alkoholikai savižudžiai. Sesuo senmergė. Jos pirmąjį vyrą sušaudė per Didįjį Valymą, antrasis vyras pats nusišovė, o trečiasis vyras tiesiog pederastas. Viera turi dvi dukras – ir abi šizofrenikės. Iš tų dukrų vienas anūkas taip pat šizofrenikas, o antrasis anūkas narkomanas.
Simptomas №5 – draugai ir pažįstami. Pagal principą: pasakyk, kas tavo draugas, ir aš pasakysiu, kas tu. Išsigimėliai laikosi vienas kito, kaip po mikroskopu blyškiosios spirochetos, grandinėlėmis. Visai suprantama – bendras likimas ir interesai. Taip atsiranda savos rūšies slapta Degeneratyvių damų sąjunga DDS. O šalimais tokia pat slapta Degeneratyvių vyrų sąjunga DVS. Žinoma, nario bilieto tie sąjungiečiai neturi ir susiuosto jie instinktyviai. Tačiau reikia pasakyti, jog jie labai solidarūs.
Keletą kartų aš stebėjau tokį vaizdą. Tarkime, jūs normalus vyras, bet jūsų žmona problemiška. Dėl žmonos kaltės kyla dideli konfliktai. Tada visos degeneratyvinės damutės iš jūsų aplinkos metasi jai į pagalbą ir pila alyvą į ugnį. Jos darosi įžūlios, melagės ir niekšės. Tiesiog kaip gyvačių kamuolys.
Kadangi visoms toms į balą puolusioms damutėms būdingas burninis seksas, nes tai tie patys 52% vidurinės klasės ištekėjusių moterų, tai ir vadinsime jas ĮBPD. Jeigu kas nors dar pats nesusiprotėjo, tai pateiksiu ir šifruotę: ĮBPD – tai «į burną p...mos damutės». Ir tos ĮBPD-amutės gali būti labai žalingos.
Bet tos ĮBPD-amutės ims cypti: «O iš kur jūs žinote? Gal jūs žvakę laikėte?» Bet tai ir be žvakės matyti. Tai matyti iš jų giminaičių ir vaikų. Iš vaisių jas pažinsite.
Dauguma žmonių mano, jog minetas arba 69 – niekelis, prancūziški pokšteliai. Tačiau pagal įstatymo raidę tai atrodo šiek tiek kitaip. Pavyzdžiui, JAV visi tie triukai oficialiai vadinami nusikaltimu prigimčiai arba sodomija ir baudžiama taip...
Ievos nuodėmių specialistas pavartė savo užrašus:
– Džordžijos valstijoje sodomija apibūdinama taip: “nenatūralūs vyro su vyru ryšiai arba tokiu pat būdu su moterimis”. Abiem atvejais turimas galvoje burninis arba oralinis seksas. Bausmė – katorga iki gyvos galvos.
Nju Džersio valstijoje tie prancūziški juokai vadinasi felacija arba kunilingus ir baudžiami «kalėjimu iki 21 metų».
Konektikuto valstijoje už tai skiriama «ne daugiau kaip 30 metų». Kalifornijoje už 69 baudžiama «ne daugiau kaip 15 metų kalėjimo». Roud Ailendo valstijoje – kalėjimas «ne mažiau kaip 7 ir ne daugiau kaip 20 metų». Štai jums ir prancūziški pokštai.
Tik bėda, kad kalėjimų neužteks. Juk pagal daktaro Kinsio statistiką tuo užsiiminėja 52% žmonų ir 54% vyrų.
Tačiau tai teikia plačias galimybes šantažuoti politiškai. Pavyzdžiui, atvažiuoja į Maskvą stambus Amerikos biznierius su asistentu ir vertėja. Juos apgyvendina viešbučio kambaryje, kuriame įrengtos fotokameros. Ir mes turime fotografijas, kuriose bosas iš pradžių į burną smaukia savo asistentą, o po to ir savo vertėją. Jie visi turi žmonas, vyrus, vaikus – šeimyninė laimė. O mes turime foto, kurios gali sugriauti visą jų gyvenimą. Kartais mums į rankas patenka stambūs koziriai.
Iki šiol pateikinėjau lyg ir grupinę analizę. Dabar pereisime prie individualios analizės.
Simptomas №6 – nervinis tikas arba veido traukuliai. Dažniausiai tai pasireiškia apie burną. Kaip sakoma, Dievas sukčių ženklina. Trūkčioja burna, lūpos, nosis, kaklas. Pavyzdžiui, sėdžiu aš Niujorko metro. Apžiūrinėju žmones ir matau, kad vienam, antram, trečiam kas kelios minutės periodiškai smarkiai trūkčioja burna. Kai kurie tai bando nuslėpti ir spazmiškai kramto gumą. Šitai galite pastebėti ir tarp savo pažįstamų. Tai išorinis nervų ligų simptomas. Dažniausiai tai susiję su nesėkmingomis vedybomis, nevykėliais vaikais, skyrybomis ir taip toliau.
Simptomas №7 – žvairumas ir kitokios akių deformacijos. Neveltui sakoma, kad akys – sielos veidrodis. Jeigu akys kreivos, tai dažniausiai ir siela ne geresnė. Su tuo susijęs prietaras apie žmones su bloga akimi, kurie apkeri žmones ir prišaukia nelaimes.
Šia tema mūsų bibliotekoje yra stora masono Frederiko Elvorčio knyga Bloga akis, Niujorkas, 1957. Elvortis rašo, apeliuodamas į didelius autoritetus, jog žmonėmis su bloga akimi būdavo laikomi ne tik žvairi, bet ir neūžaugos, kuproti, ypač išsigimusieji arba, kad ir kaip būtų keista, itin gražūs žmonės (šiuo atveju ypač moterys). Šis simptomas – tai ne tik žvairumas, bet ir kitokios akių deformacijos, pavyzdžiui, skirtingų spalvų akys iki astigmatizmo.
Štai keletas būdingų pavyzdžių. Daktaras Langė-Eichbaumas savo knygoje Genijus, beprotystė ir šlovė rašo: Aleksandras Makedonietis šiek tiek žvairavo, be to, jo akys buvo skirtingų spalvų, sirgo epilepsija, o brolis buvo idiotas. Dostojevskio akys taip pat buvo skirtingų spalvų ir jis sirgo epilepsija (šventąja liga!). Puškino žmona, kuri jį pakišo po kulka, buvo apyžvairė, o jos sesuo Aleksandra visai žvaira. Štai jums ir gražuolė su bloga akimi, kuri lemia visokias nelaimes.
Lenino brolis Aleksandras, pakartas už pasikėsinimą į carą, buvo apyžvairis. Ir mūsų žinomas disidentas Adriejus Siniavskis, jis ir Abramas Tercas, – taip pat žvairas.
O aš jaunystėje pažinojau Vieročką N. Jos motina buvo tikra šventoji, tačiau visiškai žvaira. O Vieročka, turėdama 30 metų, išsikraustė iš proto ir pasidarė totališka šizofrenikė.
Simptomas №8 - visokiausi kalbos defektai. Švepluoti, grebliuoti, mikčioti. Visa tai susiję su nervų ir psichinėmis ligomis. Geriausias to pavyzdys buvo draugas Leninas, kuris smarkiai grebliavo – ir mirė nuo smegenų ligos.
O mano asmeninėje kolekcijoje yra tokia Lilė K., kurios sūnus švepluoja. Tačiau tas sūnus Nika ne tik švepluoja, bet yra ir kvailelis, kaip sako psichiatrai – debilus, o tai reiškia pirmojo laipsnio kretinizmą. Tam Nikei ir liežuvį apipjaustė – niekas nepadeda. Priežastis ne liežuvis, o galva. Lilės dukra taip pat buvo nenormali, narkomanė – ir dėl to žuvo.
Beje, konclageriuose nusikaltėliai žino, kad minetininkės (jų žargonu – vaflistės) dažnai švepluoja. O konclagerių pasaulis tuos dalykus išmano pakankamai gerai.
Simptomas №9 – dvokiantis prancūziškas sūris. Normalūs žmonės jo paprastai nevalgo. Dėl jo bjauraus kvapo. O kas tą kvapą mėgsta, tas dažniausiai mėgsta ne tik dvokiantį prancūzišką sūrį, bet ir prancūzišką meilę. Profesorius Lombrozas ir daktaras Nordau sako, kad išsigimėliai ir iškrypėliai kartais mėgsta bjaurius kvapus, įskaitant šlapimą ir ekskrementus.
Simptomas №10 – lėtinė migrena. Tai stiprūs lėtiniai galvos skausmai, kartais iki šleikštumo ir vėmimo. Tiesiog krinta ir guli kaip pakirsti. Ir joks aspirinas nepadeda. Ir tas simptomas persiduoda iš šeimos į šeimą: jeigu šitaip yra uošvei, tai tas pats ir dukrai.
Beprotnamiuose visi klientai užpildo specialią anketą, kur yra toks klausimas: «Ar šeimoje kas nors neserga lėtiniais galvos skausmais?» Klausiama ne šiaip sau. Pragyvensite jūs su tokia žmona migrenike 30 metų, o senatvėje ji staiga ir pabėga iš namų. Sūkuriai galvoje. Klimakterinis pamišimas. Visą gyvenimą ji kankinosi – ir štai pasekmės.
Tačiau migrenos nereikia painioti su paprastu galvos skausmu, kuris praeina nuo aspirino. Piktybiška migrena sirgo mūsų draugas Leninas, kurį, be to, dar kankino ir nuolatinė nemiga. Jo biografai pabrėžia, kad jis tarsi buvęs didelis darbštuolis, jog temiegodavęs 5 valandas per parą. O iš tikrųjų jis sirgo – kirminai galvą graužė.
Simptomas №11 – arkliniai dantys. Tai išsišovę priekin, kaip arkliui, dantys. Šį simptomą galima priskirti prie to paties išsigimimo, kaip ir bloga akis. Šitai aprašo Londono daktaras psichoanalitikas Šteinas leidinyje Analitinės psichologijos žurnalas 1956 metai №1. Apie tai galima pasiskaityti ir Amerikos žurnale Time 1956 metų rugsėjo 3 dienos numeryje, 62 puslapyje. Taigi daktaras Šteinas moteris su tokiais arkliniais dantimis vadina tiesiog raganomis. Vėliau jis apie tokias moteris parašė ištisą knygą Nepakenčiamos moterys: raganos tarp mūsų, Niujorkas, 1959.
Bet ir mano asmeninėje kortelėje yra tokių raganų. Pavyzdžiui, ta pati Mira I., kuri švepluoja, vaflistė. O jos dviejų gana gražių dukterų kaip tik tokie arkliniai dantys. Nuo 8 iki 18 metų jos dėvėjo specialius metalinius antsnukius, kad tie dantys išsitaisytų. Bet problema ne dantyse, o kai kur giliau.
Tai taikytina ir politiniu aspektu. Tokius dantis jūs pamatysite kiekvienoje Izraelio premjero ministro Menachino Begino nuotraukoje. Buvęs teroristas, o vėliau politinis ekstremistas. Nors SSSR psichoanalizė uždrausta, bet kai reikia, tai ir ją pritaikome. Taip žydas daktaras Šteinas padeda mums suprasti kitą žydą – Beginą.
Simptomas №12 – velnio antspaudas. Tai dideli juodos ar rausvos spalvos apgamai, kurie viduramžiais oficialiai buvo vadinami velnio antspaudais arba raganos žymėmis. Tačiau nepainiokite jų su paprastais mažais apgamais, kurių mes turime kiekvienas. Velnio antspaudas paprastai yra vyšnios, alyvos ir net lėkštės ar virdulio dydžio.
Žinoma, ne visi išsigimėliai tą velnio dėmę turi. Bet tie, kurie ją turi, dažniausiai yra išsigimėliai. Esu sutikęs keletą žmonių su tokiais antspaudais, ir visi jie buvo arba homo, arba pusiau homo.
Mano kolekcijoje yra tokia Aločka. Ji turi velnio antspaudą dešiniajame skruoste – tokią rožinės spalvos ir nelabai krintančią į akis, migdolo dydžio dėmę, primenančią nudegimą. Ši Aločka buvo labai maloni ir gera. Tačiau galiausiai savo vyrui nieko kito, išskyrus nelaimes, nedavė.
Simptomas №13 – šėtono ir antikristo sąjunga. Šiuo simptomu filosofas Berdiajevas vadina mišrias išsigimėlių su žydais santuokas. Štai jums tokios santuokos produktai: pusžydis Kerenskis, pusžydis Leninas, Kaukazo pusžydžiai Stalinas ir Berija, ketvirčiažydis Hitleris, gestapo viršininkas pusžydis Himleris, jo dešinioji ranka pusžydis Heidrichas ir taip toliau.
O mano asmeninėje kolekcijoje yra keletas moterų, su kuriomis aš pergulėjau. Visos jos skrupulingai slėpė, kad jos pusžydės. O paskui išaiškėjo, kad jos ne tik pusžydės, bet ir pusprotės. Štai jums ir šėtono su antikristu sąjunga.
Aš galėčiau jums tuos simptomus vardyti iki begalybės, bet man jau laikas baigti paskaitą. Kombinacijų čia, kaip kaleidoskope. Aš pats tą velniavą stebėjau 30 metų. Ir kai jūs pasitikrinsite 666 atvejus – o aš per 30 metų jų pasitikrinau daugiau, – tai suprasite Apokalipsės Apreiškime šventojo Jono Pamokslininko žodžius: «Čia slypi išmintis! Kas sugeba, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius...»
.
* * *
Kol sovietų išminčiai šifravo Siono išminčių paslaptis ir žadėjo duoti naują sovietų Dievą ir naują sovietinę tikybą, klausytojų sudėtis po truputį keitėsi. Nors auditorijos branduolį sudarė sovietinės vyriausybės išrinktieji, tačiau kartu su jais pasirodydavo ir naujų žmonių, – jaunų, susitvardančių ir pasitempusių, kurie kruopščiai užsirašinėdavo kiekvieną žodį. Kartu su senąja karta čia buvo šlifuojami nauji sovietų vyriausybės kadrai, kuriems aiškino gėrio ir blogio, proto ir beprotystės, gyvenimo ir mirties paslaptis, kurios anksčiau buvo vadinamos Dievu ir velniu, o dabar – Aukštąja Sociologija ir dialektine krikščionybe.
Šitaip sovietų išminčių smegenų trestas rengė naujus vadovaujančius darbuotojus atgimstančiai Rusijai, apie kurią didysis aiškiaregys Dostojevskis rašė, jog ji senajam pasauliui dar tars savo žodį. Štai tą naują žodį ir nukalinėjo Mokslinio tyrimo instituto MTI-13 ir 13-to KGB Skyriaus profesoriai. Taip grūdinosi naujos sovietinės inkvizicijos plienas.