...Mes pateiksime keletą pavyzdžių, paimtų iš katalikų episkopų kalbų, pasakytų I Vatikano susirinkimo metu prieš patvirtinant dogmatą apie popiežiaus neklystamumą. Tuos pavyzdžius pateikė: amerikietis episkopas Gonolli, Jurijus Štroismaieris ir Ignatijus Dellingeris.
Popiežius Sikstas V (1585-1590) – pritarė Biblijos išleidimui ir jos skaitymui, o popiežius Pijus VII pasmerkė skaitančius Bibliją.
Popiežius Klemensas XIV (1769-1774) – sunaikino Jėzuitų Ordiną, kuriam buvo pritaręs popiežius Paulius III (1534-1549), o popiežius Pijus VII atkūrė tą ordiną ir suteikė turėtas teises.
Popiežius Viktoras (192 m.) – montanizmui iš pradžių pritarė, vėliau jį pasmerkė...
Popiežius Marcelinas (296-303) – buvo stabų garbintojas. Jis nuėjo į Vestos šventyklą ir aukojo deivei aukas.
Popiežius Liberijus (358) – sutiko pasmerkti šv. Afanasijų ir sutiko priimti arijietiškumą tam, kad jį atšauktų iš tremties ir sugrąžintų į katedrą, kurioje jis anksčiau tarnavo. Palaimintasis Jeronimas apie Liberijų rašė: “Nugalėtas tremties, Liberijus pasirašė erezijai” (S. Hieron «Chronica» et «De viris illustribus»").
Popiežius Vigilijus (538) – popiežystę nusipirko iš Belizaro, imperatoriaus Justiniano karvedžio, bet apgavo ir nieko nesumokėjo.
Popiežius Honorijus (625) – išpažino monofelizmą... Romos Soboras 679 metais monofelizmą pasmerkė...
Popiežius Adrianas II (867-872) – paskelbė teisėtomis civilines santuokas, o Popiežius Pijus VII (1800-1823) jas pasmerkė.
Popiežius Steponas VI (896-897) – įsakė iškasti iš kapo popiežiaus Formozo (891-896) kūną, aprengti popiežiaus rūbais, nukirsti pirštus, kuriuos jis sudėdavo laimindamas, ir kūną įmesti į Tibro upę, o jį paskelbti priesaikos laužytoju ir neteisėtu. Prie popiežiaus Nikolajaus I, Portuansko episkopas Formoza, būdamas popiežiaus pasiuntinys Bulgarijoje, sau išsirūpino ganytojišką titulą... Steponas VI vėliau buvo uždarytas į kalėjimą, nunuodytas ir pakartas.
Popiežius Romanas (897) ir Popiežius Jonas Х (914-928) – atstatė popiežiaus Formozos atminimą....
Garsioji Feodora, senatoriaus Feofilakto žmona, kuris į popiežius iškėlė savo meilužį, pavadintą popiežiaus Jono IX (898-900) vardu, despotiškai valdė Romą. Vėliau valdžią ji perdavė tokioms pat, kaip ji pati, ištvirkusioms savo dukterims Marocijai ir Feodorai. Pirmoji, išrūpinusi popiežystę savo meilužiui Sergejui III (904-911), nuo jo turėjo sūnų, kurį savo laiku taip pat padarė popiežiumi. Jaunesnioji jos sesuo, Feodora, savo ruožtu, į popiežius iškėlė savo meilužį Joną Х (914-928). Bet Marocija buvo gudri – nenorėjo dalintis valdžia su seserimi, ji pagrobė popiežių Joną Х, uždarė jį šv. Angelo tvirtovėje, kur jį... uždusino pagalvėmis. Kai pilnametystės sulaukė jos sūnus, kurio tėvas buvo popiežius Sergejus III, ji sūnų padarė popiežiumi, Jonu XI (931-936)...
Kai imperatorius Ottonas I atvyko į Romą, liaudis jam prisiekė ištikimybe ir užvertė skundais dėl popiežiaus elgesio, pavyzdžiui, kad laikė mišias be šv. Aukų aukojimo, pardavinėjo dvasines vietas, už pinigus 10 metų berniuką paskyrė Todo miesto episkopu, diakoną palaimino arklidėje, išdūrė akis vienam dvasininkui, įžeidė kardinolą-diakoną Joną ir taip toliau, ir taip toliau...
Popiežius Jonas XII įvedė tarifą dėl nuodėmių atleidimo (Penitencerie Apostolique)...
Jeigu pasaulietis nužudo dvasininką – kainavo 7 gro, pasaulietis pasaulietį – 5 gro...
Šventiko ištvirkavimas su vienuolėmis vienuolyne arba už jo ribų, arba šventiko ištvirkavimas su savo giminaitėmis, pusseserėmis arba krikšto dukromis, buvo baudžiamas 67 frankais 11 su 6 denjė...
Nenatūralios nuodėmės šventikui kainavo 219 frankus 14 su...
Vienuolės, kurios nusidėdavo su vyrais vienuolyne arba už jo ribų, mokėjo daug daugiau, negu vienuoliai – 131 frankas 14 su 16 denjė...
Popiežius Leonas Х (1513-1521) šį tarifą žymiai pakėlė.
Popiežius Jonas XII gana nuosaikiai baudė už kraujomaišą – ta nuodėmė su seserimis arba motina kainavo tik 40 su...
Imperatoriaus sušauktas Soboras pasmerkė ir nuvertė popiežių Joną XII, ir išrinko naują popiežių, vardu Leonas VIII ( 963-965). Bet, kai tik Ottonas paliko Romą, iki to laiko besislapstantis Jonas XII, sugrįžo ir, išvijęs savo varžovą, pradėjo negailestingai keršyti savo priešams, nupjaudavo jiems nosis, nukirsdavo rankas, kol, galų gale, jo paties neužmušė vienas pažemintas vyras...
Popiežius Benediktas VI (972-974) – buvo nuverstas ir numarintas...
Popiežius Bonifacas VII (974-985) – šv. Angelo tvirtovėje badu numarino popiežių Joną XIV (983-984) ir vėliau pats žuvo prievartine mirtimi.
Popiežiui Jonui XVI (985-996) – nupjovė nosį ir liežuvį, išdūrė akis ir numarino kalėjime.
Labiausiai bažnyčią pažemino tai, kad į popiežiaus sostą buvo išrinktas Popiežius Benediktas IX (1033-1048), 10 metų berniukas, iš kurio laikui bėgant išaugo Kaligulą ir Helioglabalą primenantis ištvirkavimo monstras. Laterane jis susikūrė turkų sultono vertas gyvenimo sąlygas, kada tik panorėjęs plėšė ir žudė Romos gyventojus. Jis rimtai ruošėsi vesti Gerardo Sakso dukterį ir, pagaliau, savo popiežystę pardavė pagal 1045 m. gegužės 1 d. pasirašytą oficialų formalų aktą, Jonui Gracianui, tapusiam Grigaliumi VI (1044-1046)...
Popiežius Paskalis II (1099-1118) и Popiežius Eugenijus III (1145-1153) – palaimino dvikovas, kurias vėliau uždraudė Popiežius Julijus II (1503-1517) и Popiežius Pijus IV (1559-1560).
Popiežius Inokentijus IV (1243-1254) rašė: “Popiežiai, Jėzaus Kristaus, tikrojo Judėjaus karaliaus, pasekėjai gavo karališką valdžią kartu su dvasine valdžia, žemišką valdžią kartu su dangiška valdžia”.
Popiežius Bonifacas IX (1389-1404) pats prekiavo šventais suvenyrais, o jo motina ir broliai – dvasinėmis pareigomis ir parapijomis.
Popiežius Jonas XXIII (1410-1415) – neigė sielos nemirtingumą, todėl 1415 metais Konstancos Soboro metu buvo nuverstas.
...1492 metais popiežiumi buvo išrinktas ispanas, Roderigas Bordžija, kuris tapo popiežiumi Aleksandru VI (1492-1503). Katalikų istorikas Pastoras apie jo išrinkimą rašo: “Jis už grynuosius papirko daugumą kardinolų, pasižadėjo po išrinkimo jiems suteikti turtingas eparchijas ir stambias pajamas kardinolams – Sforzai, Orsini, Kolonai, Savelli, Pallvisini, Mičieliui ir kitiems... Jo išrinkimą lydėjo negirdėti papirkinėjimai... Pačias aukščiausias dvasines pareigas užėmė žmogus, kurio, dėl jo nusikalstamos veiklos, Senovės Bažnyčia nebūtų prileidusi net prie pačių žemiausių bažnytinių pareigų” ("Histoire des papes», par Pastor, v. III, pp. 255-258: «Zur wahl Alexander VI», «Historisches Jahrbuch», 1909, Schweitzer).
Bordžija buvo iš kilmingos šeimos. Iš prigimties būdamas nesuvaldomas, dar būdamas kardinolu, jis su Venocija, Dominiko Aristano žmona, turėjo keturis sūnus ir dukterį Lukreciją, kuri garsėjo savo meilės nuotykiais. Popiežiaus sūnus – Cezaris, nesustodavo prieš jokį nusikaltimą. Pavydėdamas broliu Jonui savo sesers Lukrecijos, jis įsakė jį nužudyti ir įmesti į Tibrą. Taip pat jis susidorojo ir su savo žentu, kurį užmušė sesers akivaizdoje.
Popiežiaus Bordžijos šeima Romą netrukus pripildė nunuodytų ir šeimynėlės pasmaugtų lavonų. Pats Popiežius, mėgaudamasis pastoviomis orgijomis, save įsivaizdavo pasaulio valdovu, valdytoju ir pusdieviu. Jis įsakė nukaldinti monetas su savo atvaizdu ir užrašu: «Pontefix maximus» ("Aukščiausiasis dvasininkas"), priimdamas titulą, kurį turėdavo pagoniškosios Romos imperatoriai.
Išdidus ir valdingas Aleksandras VI sau reikalavo visuotinės pagarbos... Cezaris Bordžija, Lukrecija ir Popiežius be pertraukų puotavo Vatikane. Popiežiaus įsakymu, popiežiaus ir jo šeimos narių varžovams-kardinolams neretai paduodavo taurę su garsiais “nuodais Bordžija”... Visi, kas norėjo išvengti bėdos, skubėjo į Romą tam, kad perduotų savo turtus popiežiui Aleksandrui VI – pirmajam Popiežiui, pasiskelbusiam, kad gali atleisti nuodėmes mirusiesiems ir išgelbėti juos nuo “skaistyklos” vargų.
1503 m. Popiežius Bordžija ir jo sūnus Cezaris Bordžija sugalvojo nunuodyti iš karto keturis kardinolus, kad galėtų pasisavinti jų turtus. Per klaidą jie patys išgėrė kardinolams paruoštą užnuodytą vyną. Popiežius Aleksandras VI nusibaigė, o Cezaris, kuris spėjo praryti priešnuodžius, paskubėjo užgrobti popiežiaus iždą...
Aleksandras VI vainikavo visą seriją kaip reta niekšingų popiežių seriją, iš kurių tik vienas popiežius Pijus II (1458-1464), buvo išimtimi. Kiti pasižymėjo ištvirkavimais, nesąžiningu “nepotizmu” ir godumu, jie buvo pasiruošę apversti pasaulį, kad tik princais padarytų savo neteisėtus vaikus...
Popiežius Sikstas IV (1471-1484), Romos pripažintas šventuoju, save apsupo “minjonais” pažais, iš kurių vėliau rinkosi kandidatus į kardinolus ir episkopus. Gyvendamas kaip sultonas, jis eikvojo popiežiaus iždą, kad apdovanotų savo nesantuokinius vaikus, ypač du, kuriuos sugyveno su savo seserimi...
1870 metais I Vatikano Susirinkimo metu buvo priimtas dogmatas apie popiežiaus neklystamumą tikėjimo ir moralės klausimais...
Katalikai iki pat šių dienų tvirtina, kad net pats skandalingiausias iš popiežių, Aleksandras VI Bordžija (Lukrecijos tėvas ir jos meilužis), tikėjimo klausimais laikėsi senovės moralės normų ir dogmų tyrumo. Vidutinis katalikas turi labai miglotą supratimą apie Popiežius, kurie pakeitė šv. Petrą Romos katalikų soste...