Mano knygos yra tai, kas vadinama Dievu ir šėtonu.
Teismo-medicininėse knygose ta tema paprastai yra perspėjimas: “Knygos skirtos tik justicijos ir medicinos darbuotojams, šventikams, pedagogams ir žmonėms, kurie domisi psichologija ir sociologija”.
Dėka analizuojamos temos ypatumo, kuri reikalauja tiriamojo darbo ir autorinių archyvų, visą atsakomybę už šios knygos turinį autorius prisiima sau.
Juk, kalbant apie šėtoną, mes neišvengiamai susidursime su antikristo problema…
Dar mūsų garsusis filosofas – šėtono ieškotojas Berdiajevas-Berdičevskis kalbėjo apie tai, t.y., apie pastovią sąjungą tarp “Šėtono ir Antikristo”, bet, kai tik mes užsiimsime antikristo problema, mums tuojau pat pabandys priklijuoti “antisemito” etiketę.
Tiems žmonėms, t.y., visiems tiems, kas bandys mane apkaltinti antisemitizmu, aš noriu priminti, kad turiu tris gerus advokatus – ne ką nors kitus, o tris sionizmo banginius.
Pirmasis banginis, sionizmo ideologas numeris vienas – Teodoras Gerlcas, savo dienoraštyje rašė, kad antisemitizmą jis laiko naudingu.
Antrasis sionizmo banginis V. Žabotinskij, 1905 metais rašė: “Kaip sionistinės agitacijos teigiama savybė, antisemitizmas, ypač «principialus», žinoma, yra gana patogus ir naudingas”.
Trečiasis sionizmo banginis, Izraelio premjeras-ministras Ben-Gurion, savo laiku žydų laikraštyje “Kempfer” Niujorke rašė:
“Jeigu turėčiau ne tik valią, bet ir valdžią, aš parinkčiau grupę jaunų stiprių žmonių... Jiems užduotis būtų apsimesti ne žydais ir, veikiant grubiais antisemitizmo metodais, persekioti... žydus antisemitiniais lozungais.
Aš garantuoju, kad rezultatas, emigrantų į Izraelį atvykimo prasme, būtų dešimt kartų skaitlingesnis, negu rezultatai, kurių pasiekė skaitydami bevaisius pamokslus dešimtys emisarų.
Ir taip, padedamas tų trijų labai autoritetingų advokatų, autorius iš “antisemito” pavirsta vos ne “sionistu”.
Bet kas gi tada, kas boikotuoja mano knygas? Juk trijų sionizmo banginių požiūriu, aš sionizmo šalininkas, o jie, jeigu jie prieš mane, reiškia, kad jie “antisemitai”?
Štai todėl filosofai ir sako, kad šėtonas – siaubingas klaidintojas ir kad tas sutvėrimas labai ironiškas ir sarkastiškas, nors pats negali pakęsti ironijos ir pajuokos.
Todėl, norėdamas išvengti galimų kaltinimų antisemitizmu, Biblijos ir veikiančių asmenų analizę atlikau pats, ir, pagrindinai, vadovaudamasis judėjiškais religiniais tekstais ir nereliginių žydų autorių darbais.
Kas tuo klausimu nori plačiau susipažinti su krikščionybės, musulmonų, budizmo ir kitų religijų požiūriu – rekomenduoju paskaityti darbus asmenų, kurie yra kanoniniais lyderiais savo religinėse bendruomenėse.
Grigorij Petrovič Klimov