Nuo autoriaus: Apie ką tyli lakštingalos

Visa mūsų užsienio spauda, kaip lakštingalos gegužyje, trykšta liaupsėmis tarybiniams disidentams, nesutinkantiems ir kitaip galvojantiems, kuriuos TSRS sodina į beprotnamius. O Vakaruose iš tų beprotnamių klientų daro šių laikų didvyrius.

Štai ir nutariau parašyti tai, apie ką lakštingalos nutyli.

Kodėl, pasakys, toks keistas pavadinimas, “publicistika ir satanistika”? Na, matote, garsus filosofas Kjerkogoras sako, kad mūsų laikais šėtonas apsigyveno spaustuviniuose dažuose. Štai aš ir nutariau išsiaiškinti, kas tai per velniava. Ir ne todėl, kad mūsų lakštingalos kai ką nutyli?

Filosofai tvirtina, kad šėtonas – tai pats ironiškiausias, sarkastiškiausias ir juokingiausias sutvėrimas žemėje. Beveik kaip Čarlis Čaplinas. Bet pats šėtonas neišpasakytai kaprizingas ir pakęsti negali ironijos ir pašaipų.

Kodėl? O tai jūs tuojau pat pamatysite.

Kaip mokė žinomas Kozma Prutkovas, pasižiūrėsime į šaknis. Kai dėdė Semas pradėjo psichologinį karą prieš TSRS, tai tą darbą pavedė geriausiam smegenų trestui, JAV Harvardo universitetui. Tam reikalui 1949-50 metais sukūrė specialų Harvardo projektą, kuriame aš pats šiek tiek dirbau.

Pagrindinį vaidmenį Harvardo projekte vaidino Natanas Leites ir dar visas kagalas sionistinių išminčių ilgomis marksistinėmis barzdomis ir raišiojančių kaire koja. Tie išminčiai galvojo-galvojo ir sugalvojo “Lenino kompleksą”, tai yra, jie nutarė, kad visą amerikiečių psichologinį karą reikia organizuoti pasitelkus “Lenino latentinio homoseksualumo kompleksą”.

Kad nebūčiau netikslus, pastebėsiu, kad apie tai vėliau rašė žurnale “Der Monat”, kuris buvo Amerikiečių Karinės Administracijos Vokietijoje oficialus organas (“Der Monat” №107, 1957 m. rugpjūtis, 19 psl.). Tai rašė žurnalo vyriausiasis redaktorius Melvinas Laski, iš kairiųjų eserų ir vienas iš mano buvusių Berlyno Kompanionų. Šaltinis, taip sakant, oficialus. Vėliau apie tai taip pat buvo užsiminta ir “Naujame Rusų Žodyje” (1958.09.23).

Todėl, kad aš pats dirbau Harvardo projekte, tai dabar, pažvelgęs atgal, galiu pasakyti štai ką. Kol valstybiniai išminčiai (pavedus amerikiečių žvalgybai) žvilgčiojo Leninui po uodega, tarybinė kontržvalgyba taip pat nesnaudė ir žvilgčiojo po uodega Harvardo profesoriams.

Tame pat Harvardo projekte, Lamonštrasse Miunchene, dirbo toks Vadimas Š-nas, šviežutėlis perbėgėlis, kuris iki tol buvo tarybinės kontržvalgybos leitenantas ir vertėjas iš anglų kalbos Prahoje. Todėl, kad tarp visų šalių žvalgybininkų egzistuoja savotiškas kolegialumas, amerikiečių žvalgybininkai Kamp-Kongo lageryje, kuris yra Oberurzele netoli Frankfurto, ir kur surenka ir tikrina visus perbėgėlėlius, Vadimą sutiko labai džiaugsmingai ir jo net neapiplėšė nuo kojų iki galvos, kaip tai daroma su kitais perbėgėlėliais, o Vadimą pasiuntė dirbti vertėju į Harvardo projektą.

Tai buvo aukštas prakaulus blondinas supuvusiais dantimis ir paniekinama šypsena veide, kuris puikiai kalbėjo angliškai pabrėžtinai oksfordišku akcentu, kaip kalba save gerbiantys anglai, kad juos nesumaišytų su amerikiečiais. Be to, Vadimas neslėpė, kad jis – sąžiningas atviras pederastas, tai yra, taip pat “leninietis”. Harvardo išminčiai taip apsidžiaugė tuo “leniniečiu”, kad jį klasifikavo tipiniu tarybinio “auksinio jaunimo” atstovu ir vėliau vargo su tuo “auksiniu berniuku” kaip kvailys su nupiešta terba.

Kiekvieną šeštadienį pas Vadimą atvažiuodavo bičiulis Alfredas, amerikiečių Si-ai-ei agentas iš Kamp-Kingo, kurį jam, lyg tai, priskyrė kaip ryšininką, o Vadimas patikslindavo: “Lytiniams ryšiams!”

Alfredas buvo malonios išvaizdos jaunas žmogus su didele, kaip slyva, juoda dėme ant skruosto. Tamsiaisiais viduramžiais tokias dėmes vadino šėtono antspaudu. Ir štai, atsitiktinai, toks pat antspaudas – ant Si-ai-ei agento skruosto. Alfredo rankos buvo drėgnos, slidžios ir tokios minkštos, kad sveikinantis jo delnas susisukdavo į vamzdelį, kaip pas panelę.

Po to Vadimas ir Alfredas taip susidraugavo, kad vandeniu neperpilsi. Vadimas Harvardo projekte dirbo iki pat pabaigos ir per jo rankas perėjo visa to projekto medžiaga.

Pasibaigus Harvardo projektui, “auksinis berniukas” Vadimas dingo be pėdsakų. Jis net neatsisveikino su savo minjonu Alfredu, kuris vėliau vaikščiojo labai liūdnas.

Vėliau, kai aš buvau COPE prezidentu (taip pat vienas iš psichologinio karo specialių projektų), Ef-bi-ai agentai metais lankė mane ir kitus Harvardo projekto bendradarbius ir vis bandė aptikti Vadimo pėdsakus. Bet “auksinis berniukas” lyg į vandenį panėrė.

Šiuolaikinėje vakarų literatūroje klesti, taip vadinamas, modernizmas, kurio siekia ir mūsų tarybiniai disidentai. Kad mane nekaltintų atsilikimu, pateiksiu jums tokio modernizmo pavyzdį. Žinote, anksčiau buvo socrealizmas, o aš įvedu socmodernizmą.

Kalbant apie “auksinį berniuką” Vadimą, nes daugelis pederastų vienas kitu naudojasi ne per užpakalį o per burną, tai panašu į tai, kad iš pat pradžių Harvardo projekto, tarybinė žvalgyba amerikiečių žvalgybą darė per burną. Pilna to žodžio prasme.

O jeigu tas modernizmas ką nors suglumins, tai aš tik seku garsaus disidento Solženicyno pavyzdžiu, kuris savo “Viename dugne” ant viso pasaulio vapa: “O tau chrenas į burną” (“Naujas pasaulis”, 11.1962).

Jeigu Ef-bi-ai agentai per paskutinius 25 metus neišsiaiškino, kur dingo “auksinis berniukas” Vadimas Š-n, tai aš galiu jiems padėti. Vadimas ramiai išvažiavo į Angliją. Jeigu kažkada kalvis Vakula ant velnio jodinėjo, tai Vadimas į Angliją atvyko raitas ant anglų Intellidžens Servis agento, tai yra, ant eilinio pederasto.

Kodėl Ef-bi-ai negalėjo rasti Vadimo pėdsakų? O todėl, kad tuos pėdsakus paslėpė anglų žvalgyba.

Kodėl anglų žvalgyboje, ir vėl pederastas? O todėl, kad vakarų žvalgybose pedrikai vaidina beveik tokį pat vaidmenį, kaip tarybiniai komunistai.

Kodėl?.. Ach, kodėl, kodėl! Daug žinosite, greit pasensite.

Vienu iš mano kolegų Harvardo projekte buvo Aleksandras Dallinas, vieno žinomo menševiko ir Lenino biografo sūnus, kuris, kaip “Lenino bendražygis, taip pat sukinėjosi apie Harvardo projektą. Po to profesorius A. Dallinas dirbo Huverio “Institute karo ir taikos klausimams” prie Stanfordo universiteto Kalifornijoje, kur marksistiniams ožiams patikėjo saugoti kapitalistinius kopūstus.

Bet, jeigu mano kolegų, profesoriaus Dallino, profesoriaus Leiteso arba Melvino Laski paklausite, kas tai yra “Lenino kompleksas”, tai tie revoliucijų specialistai greičiau nusikąs liežuvius, bet paslapties neišduos.

Garsusis daktaras Froidas, psichoanalizės išradėjas, sako, kad latentinis arba prislopintas homoseksualumas (t.y., “Lenino kompleksas”) yra daugelio psichinių ligų priežastis. Tai patvirtina ir garsus profesorius Lobrozo, sakydamas, kad išsigimimas arba degeneracija, iš esmės, susideda iš lytinių iškrypimų ir psichinių ligų. O religijos požiūriu, tai – tas pats dalykėlis, ką jau ilgus amžius vadina šėtonu.

Ir taip, “Lenino komplekso” formoje, Harvardo išminčiai į pagalbą pasitelkė patį... draugą šėtoną. Tai yra, pasitelkė psichinius ligonius, kuriuos viduramžiais vadino raganomis ir raganiais. Senais gerais laikais raganas ir raganius kartais degino ant laužų giedant sielas gelbstinčias Inkvizicijos psalmes. Didžiojo Valymo laikais, raganius Stalinas, geriausias draugo Lenino mokinys, tuos “leniniečius” šaudė NKVD rūsiuose arba vežė į Sibirą, ne be pagrindo juos vadindamas pasiutusiais šunimis. O dabar, tuos naujuosius “leniniečius”, paprasčiausiai, sodina į beprotnamius, kur juos stato rėplom ir per užpakalį pumpuoja sulfaziną arba aminaziną. O jeigu tai nepadeda, tai juos išmeta į užsienį kaip 3-ją evmigraciją iš TSRS (evmigracija – tai žydų migracija).

Religijos požiūriu to šėtono formulė tokia: šio pasaulio kunigaikštis, kurio vardas legionas; jis ir – tamsos kunigaikštis, kuris viską daro tamsoje, iš užpakalio ir atvirkščiai; mirties angelas ir žmonijos priešas, kuris negali mylėti ir nemyli tų, kas myli. Tas šėtonas yra pagrindinė visų ginčų ir rietenų priežastis, pradedant pačiais paprasčiausiais ginčais šeimoje, baigiant pasauliniais karais ir revoliucijomis. Šėtonas – pirmasis ekstremistas, anarchistas ir nihilistas; tai visų nusikaltimų šaknis, kaip kriminalinių, taip ir politinių. Šėtonas yra melagis ir melo Tėvas, kuris dabar apsigyveno spaustuviniuose dažuose, kuris apsimeta šviesos angelu, ir kuris dabar maskuojasi humanistu ir liberalu, demokratu ir disidentu, nesutinkančiu ir kitaip galvojančiu, ir kuris yra visų amžių ir visų tautų penktoji kolona. Be to, šėtonas dažnai žada karjerą, garbę ir turtus, bet, galų gale, atneša tik nusivylimą ir nelaimes.

Koks gi to legiono skaitlingumas? Nuskambėjusi amerikiečių daktaro Kinsi statistika sako, kad 37% JAV gyventojų, daugiau ar mažiau susipažinę su homoseksu. Iš tų 37%, tik 4% – tai sąžiningi, visiški ir atviri “homo”. O likusieji 33% tuo užsiiminėjo paslapčia, dalinai arba gyveno dvigubą gyvenimą 5 metus, 3 metus, 1 metus, vieną kartą arba apie tai svajojo, bet iki orgazmo. Štai tie 33% ir yra latentiniai arba prislopinti “homo”.

Tuo pat metu amerikiečių statistika tvirtina, kad 18,5% JAV gyventojų yra daugiau ar mažiau psichiškai nenormalūs ir juos reikia gydyti. Jeigu palyginti daktaro Kinsi 37% ir tuos 18,5%, tai gaunasi lygiai pusė, tai yra, kiekvienas antras legionierius iš daktaro Kinsi legiono dar ir psichiškai nenormalus. Jeigu JAV gyventojų skaičių suapvalinti iki 200 milijonų, tai gaunasi legionas iš 74 milijonų kinsininkų, iš kurių 37 milijonai dar ir psichopatai. Legionas gana solidus. Pavyzdžiui, pasižiūrėkite į milijonus amerikietiškų hipių.

Štai, iš principo, tas “Lenino latentinės pederastijos kompleksas”, kuriuo Harvardo išminčiai vadovavosi psichologiniame kare prieš TSRS. Specialių projektų pagalba, kur susodino specialius berniukus ir specialias mergaites, per specialų radiją ir specialią spaudą dirgina tarybinius “leniniečius”. O tarybinis KGB, puikiai žinodamas visus harvardiškus figele-migele ir šacher-macher (pavyzdžiui, to paties “auksinio berniuko” Vadimo pagalba), ramiai sodina tuos naujuosius “leniniečius” į beprotnamius. Tiesa, dauguma tų naujųjų “leniniečių” yra vaikai arba giminaičiai tų leniniečių, kuriuos Stalinas sušaudė Didžiojo Valymo laikais (Tarsis, Žores ir Rojus Medvedevai, Akiras ir t.t.).

Och, kai kas pasakys, visa tai aukštosios materijos. O jūs, dėde Griša, mums paprasčiau, rusiškai. Gerai, paprasčiau, Lenino kompleksas, latentinis arba prislopintas homoseksualumas, daktaro Kinsi 33%, supaprastinta forma, daugumoje atvejų tas pats, kas vadinama prancūziška meile, minetu arba “69”. Bendrai, prancūziškas anekdotas. Todėl šis rinkinys ir vadinasi “Byla Nr. 69”.

Medicinoje, lotyniškai, tai vadinasi fellacio, kunilingus, analingus ir t.t.. O paprasčiau, rusiškai, tai bus b-čiulpiai, p-laižiai, s-laižiai, š-valgiai ir t.t. Ko gi gėdintis šiais nuodėmingais laikais, kada amerikiečių mokyklose jau nuo mažų dienų moko, kad visi “sekso” būdai, tame tarpe ir raganiška meilė, fellacio ir kunilingus yra visiškai normalūs reiškiniai. Paprasčiausiai, skonio reikalas. O jeigu kam neskanu, tegul pauosto narkotikų.

Štai todėl filosofai ir sako, kad šėtonas – tai pats ironiškiausias ir sarkastiškiausias padaras pasaulyje, bet pats negali pakęsti ironijos ir pašaipų.

Mūsų garsusis filosofas-šėtono ieškotojas Berdiajevas mėgsta murmėti apie kažkokią slaptą šėtono ir antikristo sąjungą. Bet filosofai dar perspėja, kad šėtonas ne tik didelis komikas, bet ir baisus klaidintojas. Todėl žiūrėkite, kad šėtonas jūsų nesuklaidintų dėl antisemitizmo.

Todėl tam, kad čia antisemitizmo ir kvapo nebūtų, perspėju, kad visi mano bendradarbiai šiuo klausimu yra garsiausi žydų mokslininkai. Garsus žydų profesorius Lombrozo – mokslinės kriminologijos ir degenerologijos tėvas. Dar labiau garsus daktaras Froidas – psichoanalizės ir burnos erotizmo išradėjas. Garsus filosofas Kjerkogoras, egzistencializmo filosofijos tėvas, tai yra degeneracijos filosofijoje atradėjas, – taip pat iš žydų. Degeneracijos srityje, literatūroje, mano patarėju yra garsus žydų daktaras Nordau-Ziudfeldas, kuris po Teodoro Gerclio buvo sionistų vadas Nr. 2. Aš jau nekalbu apie tokią smulkmę, kaip mano buvę kolegos Harvardo projekte, profesorių Leites, profesorių Dalliną, profesorių Fišerį ir t.t.

Tokioje aplinkoje aš sėdžiu oriai, kaip sionistų tarybos pirmininkas ir pats jaučiuosi beveik sionistu. Ir aš tuos išminčius tik analizuoju, sintezuoju ir sistematizuoju. Darau, taip sakant, konstruktyvias išvadas. Koks gi čia gali būti antisemitizmas?!

O jeigu kam nors čia pradės vaidentis antisemitizmas, tai čia viskuo kaltas garsusis filosofas-šėtono ieškotojas Berdiajevas, kuris murmėjo apie šėtono ir antikristo sąjungą. Bet juk kai kas Berdiajevą vadina geriausiu XX amžiaus rusų filosofu. Ir žydai labai gerbia Berdiajevą. O aš einu Berdiajevo pėdomis, ir tik dėlioju taškelius ant “i”.

Štai todėl filosofai ir perspėja, kad šėtonas ne tik didelis komikas, bet ir baisus klaidintojas.

Bet, gana teorijų. Dabar pereikime prie praktikos, prie mūsų apžvalgos psichologinio karo, beprotnamių ir tamsiųjų jėgų klausimais.

G. Klimov

Kitas skyrius
Pereiti į TURINĮ