Šią paskaitą aš pavadinau “Babij Jaro raktai” dėl visos eilės priežasčių. Praktiškai visi esate girdėję, kad hitlerininkai Babij Jare sunaikino 100.000 žmonių. Ta vieta tada buvo Kijevo priemiestyje. Iš 100.000 sušaudytų Babij Jare, mažiau negu trečdalis buvo žydai, bet visas civilizuotas pasaulis kažkodėl apverkia tik tą trečdalį žuvusiųjų ir visiškai ignoruoja likusius 70.000. Kodėl? Paskutiniais metais iš viso pradėjo kalbėti, kad tai vien tik žydų tragedija ir, be žydų, ten daugiau niekas nežuvo. Priėjo iki to, kad ten žuvo visas 100.000 žydų. Šiandiena mes dėl to nesiginčysime, nes kalbame apie kitką. Kalbėsime apie tai – kas ir kodėl tais sušaudymais užsiiminėjo? Kas, pagal žydų buhalteriją, tame Babij Jare nužudė 100.000 žydų?
Aš jums į šį klausimą galiu atsakyti. Todėl, kad mano buvusios žmonos dėdė – Vadimas Maikovskij, kaip tik Babij Jaro įvykių metu buvo Kijevo policijos viršininku. Tarp kitko, jis buvo pusiau žydas ir pusprotis. Visą šią istoriją aš jums papasakosiu pagal gautą informaciją per mano buvusią žmoną, taip pat pagal kitus labai rimtus dokumentinius šaltinius. Štai, ant mano stalo guli S. Vladimirovo brošiūra. Ji vadinasi “Gestapo tardytojo užrašai”. “Kultūrinių ryšių su tėvynainiais užsienyje Tarybinio komiteto” leidinys, 1970 metai.
Toje brošiūroje gana smulkiai aprašyti mano buvusios žmonos artimo giminaičio – Kijevo miesto policijos viršininko Vadimo Maikovskio veiksmai. Jis ne tik žudė žydus, bet ir prieš tai juos apiplėšdavo, imdavo kyšius ir apiplėšinėjo darydamas kratas. Bendrai, darė tą patį, ką anksčiau darydavo Kijevo ČK. Tiesa, tada žydai plėšė ir šaudė gojus… Bet tai šiaip sau, išsprūdo. Šiandiena kalba ne apie tai, šiandiena mes kalbėsime apie žydų kančias. Štai tos kančios smulkiai toje brošiūroje ir aprašytos. 6 ir 29 puslapių rašoma, kad tada, kai jam 1943 metais teko trauktis kartu vokiečiais, Vadimas Maikovskij turėjo portfelį, kuris buvo prikimštas briliantų, aukso ir pinigų užsienio valiuta, kuriuos jis buvo prisiplėšęs iš sąžiningų žydų kilmės darbininkų.
Apie Vadimą Maikovskį taip pat rašė 1980 metais tarybiniame žurnale “Maskva” ir 1980 m. rugpjūčio 17 d. Niujorko emigrantų laikraštyje “Naujas Rusų Žodis”. Aukštojoje Sociologijoje tai vadinama Hitlerio kompleksu. Ketvirtadalis žydo Hitleris naikino žydus, ir pusiau žydas Maikovskij darė tą patį. Dėl tų pačių priežasčių. Esmė tame, kad abu jie buvo degeneratai ir dėl savo degeneracijos kaltino savo žydiškus genus. Jie lyg tai keršijo žydams už savo žydišką užkratą. Mano žmonos mergautinė pavardė buvo Maikovskaja. Jos tėvas – Georgijus Maikovskij buvo pusiau žydas ir pusprotis šizofrenikas. Dėl to Alla iš savo tėvo paveldėjo psichinę ligą ir, būdama 40 metų, susirgo klimaksiniu pamišimu.
Alos tėvas Georgijus Maikovskij turėjo šešis brolius. Vadimas Maikovskij – vienas iš jų. Antrasis brolis Boleslovas Maikovskij, kuris veikė Pabaltijyje, pasikeitė savo pavardę, ir iš Maikovskij, tapo Maikovskis. Jis buvo SS kapitonu. 1981 m. rugsėjo 29 d. “NRŽ” apie Boleslovą Maikovskį buvo didelis straipsnis, kuriame rašoma, kad jis sunaikino 100.000 žydų. Tokiu būdu – vienas brolis sunaikino 100.000 žydų ir kitas brolis – sunaikino 100.000 žydų. Iš viso broliai-pusiau žydai sunaikino – 200.000 žydų. Antrą kartą apie Boleslovą Maikovskį “NRŽ” užsiminė 1983 m. liepos 8 d. Jie rašė, kad TSRS jį už akių nuteisė mirties bausme. Kaip karinį nusikaltėlį. Čia, Amerikoje, jį taip pat teisė, kad, kaip karinį nusikaltėlį, deportuotų į Tarybų Sąjungą. Apie SS kapitoną Maikovskį taip pat rašė 1983 m. tarybiniame žurnale “Otčizna” 6 numeryje, 8 psl. ir 1983 m. liepos 28 d. tarybinio žurnalo “Golos Rodiny” numeryje, 10 psl.
Patyrę gydytojai-psichiatrai žino, kad, jeigu vienas iš brolių psichiškai nenormalus, tai, kaip taisyklė, ir visi kiti broliai taip pat turės kokių nors psichinių nukrypimų. Štai mes ir matome, kad ir antrasis mano žmonos dėdė taip pat turėjo Hitlerio kompleksą. Tą kompleksą taip pat galima būtų pavadinti ir Torkvemados kompleksu. Esmė tame, kad viduramžiais Ispanijos Inkvizicijai vadovavo pusiau žydas Tomas Torkvemada. Jo aplinka, kaip ir Hitlerio aplinka, taip pat susidėjo iš krikštytų žydų ir pusiau žydų. Tos pačios paralelės. Tas pats geležinis Aukštosios Sociologijos dėsningumas. Tiesa, Torkvemada tada pasiekė, kad žydai būtų išvaryti iš Ispanijos. Beveik 500 metų, apie ką Hitleris galėjo tik svajoti...
O dabar grįžkime prie mano buvusios žmonos. Aš privalau pasakyti, kad prieš 20 metų ji buvo labai ir labai geru žmogumi.
* – Tai yra, jūs norite pasakyti, kad bionegatyvumą galima slėpti ištisus 20 metų?
– Galima. Ir net labai lengvai. Tame ir yra visas sudėtingumas. Jeigu ji iš pat pradžių būtų buvusi kokia nors sterva, arba, paprasčiausiai, blogu žmogumi, tai tada seniai viskas būtų buvę aišku...
* – Grigorijau Petrovičiau, gaunasi, kad jūs 20 metų gyvenote su bionegatyvia moterimi ir to net neįtarėte?
– Tame ir yra visas problemos sudėtingumas. Todėl pamokslininkai ir sako, kad šėtonas atsėlina negirdimais žingsniais, kad jis viską daro tamsoje, iš pasalų ir viską atvirkščiai. Šėtonu visada vadiname išsigimimą, t. y., degeneraciją. Manęs jau ne kartą klausė: «Grigorijau Petrovičiau, na, kaip gi jūs taip įklimpote?” Atsakymas paprastas – visus tuos 20 metų ji buvo puikus žmogus. Vyras arba žmona labai ilgai gali slėpti degeneracijos procesą. Kartais taip ilgai, kad tai pasireiškia tik per vaikus, bet ir tai – kai jie lytiškai subręsta. Bet tai visada baigiasi labai blogai. Aš jau virš 35 metų užsiiminėju Aukštąja Sociologija ir turėjau galimybę visa tai stebėti daugybėje pavyzdžių.
Šiandiena Rusijoje pradėjo kalbėti apie genetinį nacijos fondą, apie tai, kad revoliucija rusų liaudžiai kainavo 60 milijonų žmonių gyvybių, kad tarybų valdžia buvo tiesioginis rusų liaudies genocidas, jos masinis žudymas. O tai, mažų mažiausiai, 10 kartų viršija mistinį žydų holokaustą, apie kurį žydai isteriškai klykia jau virš 50 metų... O štai, apie tai, kad žydai sunaikino 60 milijonų geriausių rusų žmonių, necypteli nė vienas žydas...
O juk Janovskio 25 milijonai žydiško bionegatyvo – tai taip pat slaptas pavojus Rusijos genofondui. Tai – degeneratyviniai nuodai, kurie nematomais keliais taip pat naikina rusų genofondą. Štai aš – normalus sveikas rusų žmogus, būdamas 60 metų likau be žmonos ir vaikų. Tai yra, mano giminė nutrūko. O kiek tokių sveikų giminių Rusijoje nustoja ir dar nustos egzistuoti dėl tų 25 milijonų bionegatyvo kaltės? Aš noriu pabrėžti, kad mano asmeninė istorija – tai nėra problema, tai – asmeninė drama. Bet, padauginus iš 25 milijonų bionegatyvo, ta asmeninė drama jau tampa visos valstybės problema...
* – Pasižiūrėkite į Lenkiją, ten jau ir gelbėti nieko nebeliko. Juk Lenkijoje žydų buvo apie 7 milijonus. Ir tai teko tokiai mažai Lenkijai. Taigi, kas liko iš lenkų nacijos?
– Tame ir esmė. Vienas lenkų pusiau žydas man sakė, kad, praktiškai, visi lenkai šiuo metu turi žydiško kraujo. Nors lenkai ir mėgsta sakyti: “Lenkija dar nesupuvo!”, bet 7 milijonai žydų, ir dar per 200 metų – tai jums ne chuhry-muchry…
Ir vis dėl to, manęs gali paklausti: ir kaip gi jūs galėjote du kartus įklimpti? Pirmą kartą – su savo “idealia” sužadėtine, o vėliau, dar kartą, su savo “šventa” žmona? Na, buvo labai paprasta įklimpti. Pagal daktaro Kinsi statistiką, kiekviena antra moteris yra bionegatyvi. Štai man ir “pasisekė” abu kartus pasirinkti iš tos tamsiosios pusės. O trečią kartą rinktis jau nebeliko laiko. Aš iki vestuvių su savo žmona gyvenau tris metus. Atrodė, kad viską patikrinau. Kai mes susitikome, jai buvo 19 metų, o man 35. Skirtumas buvo 16 metų. Bet tai, ką ji išdarinėjo iki manęs, aš sužinojau tik po 25 metų. Stebiuosi, kaip puikiai moterys moka slėpti savo trūkumus.
* – Grigorijau Petrovičiau, čia iškyla grynai medicininis klausimas: jeigu ji priklausė bionegatyvui, o tokios linkusios į oralinį seksą, tai kam buvote reikalingas jūs – normalus žmogus? Kodėl jūsų santuoka tuojau pat neiširo, kaip santuoka tarp bionegatyvo ir normalaus žmogaus?
– Geras klausimas... Esmė tame, kad Aukštojoje Sociologijoje visada vyrauja 90% taisyklė. Išimtys visada yra. Mes daug ką jau sužinojome, bet sužinoti dar liko labai daug. Reikalingi ištisi mokslinių tyrimų institutai, kad būtų ištirtos visos tos šėtoniškos kombinacijos. Prisimenate, aš jums kalbėjau, kad būtų neblogai sukurti degeneratyvių tipų suderinamumo lentelę. Juk būna skirtingų situacijų. Lesbietės būna aktyvios ir pasyvios. Jos gali būti paslėptos latentinės ir prislopintos. Vienos minetininkės negali gyventi be oralinio sekso, o kitos gali tai labai ilgai slėptis ir save slopinti. Mano atveju, panašu, kad atsitiko štai kas – Alla buvo pasyvaus tipo lesbietė su mazochizmo atspalviu. Tokį švelnų žmonos-katytės tipą labai lengva priimti už tikrą monetą. Ji, kaip mazochistė, tikriausiai net patirdavo šiokį tokį malonumą dėl to, kad jai “nepasisekė gyvenime”, nes ji “užsirovė ant normalaus vyro”...
Tai štai, mano Alla, būdama 16 metų, jau buvo lesbietė. Homoseksualumas išryškėja labai anksti. Kai jai buvo 16 metų, jos seksuali partnerė buvo pusiau žydė Nataša Kušnir. Jos buvo bendraklasės. Jų šeimos taip pat draugavo. Be to, Nataša Kušnir labai slėpė, kad ji pusiau žydė. Mūsų pažinties pačioje pradžioje aš Allos net paklausiau: “Natašos tokia keista pavardė – Kušnyr. Gal jos tėvas – žydas?” Alla man tada atsakė: “Ne, ką tu. Ji – rusė”.
* – Bet, Grigorijau Petrovičiau, kam gi jai, tokiai bionegatyviai, reikėjo ištekėti už normalaus žmogaus? Būtų ištekėjusi už kokio nors žyduko ir būtų sau laimingai gyvenę...
– Į tai aš galiu atsakyti tik: “O velnias ją žino!!!”
Ji tada buvo Siti Koledžo studentė Niujorke, o aš tada pradėjau rašyti savo antrą knygą. Kai mes su ja susituokėme, tai, kaip sakoma, mums viską reikėjo pradėti nuo nulio. Taip kad, manau, ji jokių piktų kėslų neturėjo. Tikriausiai ji žinojo, kad vaikų geriau turėti nuo normalaus žmogaus, nors, būdama 18 metų, ji užsiiminėjo oraliniu seksu su Riuriku Dudinu, kuris taip pat slėpė, kad jis – pusiau žydas ir pusiau pederastas.
* – Čia aš, Grigorijau Petrovičiau, su jumis nesutinku. Jūs tuo metu jau buvote žinomas rašytojas. Pagal jūsų knygą pastatė tris filmus. Tada jūs važinėjote į priėmimus juodu smokingu ir prabangia balta mašina – Linkoln-Kontinental su atverčiamu viršumi. Kitokio darbo nedirbote. Gyvenote iš savo pirmosios knygos honorarų, kuri tuo metu jau tapo bestseleriu ir jau dirbote prie sekančio šedevro. Jos akyse jūs buvote laisvas menininkas su puikia ateitimi. Aš manau, kad iš jos pusės, jūs buvote puiki partija santuokai pagal išskaičiavimą.
– Nežinau, nežinau. Gal būt jūs ir teisus... Kas gi siejo Natašą Kušnir, Allą ir Riuriką Dudiną? Kraujo ryšys. O tiksliau – nesveiko žydiško kraujo ryšys. O svarbiausiai – homoseksualumas. Tai štai, po trijų metų mūsų bendro gyvenimo – Allai tada jau buvo 21 metai – ji man ir sako: “Žinai, arba tuokiamės, arba išsiskiriame. Man reikia galvoti apie savo ateitį”.
Tada mes kiekvieną savaitgalį eidavome į priėmimus. Niujorke tuo metu buvo labai daug tikrų rusų ir tuose priėmimuose jaunimas susipažindavo ir susirasdavo sau poras. Taip gavosi, kad per tuos tris metus nei ji, nei aš geresnės poros nesusiradome ir, galų gale, nutarėme susituokti. Pirmą kartą aš stipriai nudegiau su dvarininke-lesbiete, O Allos mama – paprasta ukrainietė-kolūkietė. Na, galvoju, genetika turėtų būti gera. O gavosi, kaip matote, velnias žino kas. Neduok Dieve niekam. Tik gaila, kad visa tai išaiškėja labai vėlai, jau atgaline data.
* – Jeigu Rusijos valdžioje esantys žmonės dabar galvotų apie ateitį, tai jie atliktų valstybinius statistinius tyrimus štai apie tuos 25 milijonus bionegatyvių žmonių.
– Taip, taip, taip. Tam aš ir skaitau šias paskaitas. Aš pateikiu klinikines ligų istorijas, atskleidžiu vardus ir smulkiai aprašau tų ligų eigą. Visa bėda tame, kad ligos istorija tęsiasi 20-30 metų. Rezultatus galima pamatyti tik po ilgo laiko. Aš atlikau ilgametį darbą rinkdamas ir analizuodamas visus tuos duomenis. Žmonių atmintis nėra tobula, todėl aš 40 metų kruopščiai rinkau medžiagą, visa tai rašiau į korteles ir pastoviai jas sistematizavau. Tokiu būdu, dabar turiu platų archyvą ir manau, kad mano archyvas būtų aukso gysla rimtiems sociologams.
Tai štai, mano uošvės vyras buvo pusprotis pusiau žydas. Ir tik po 25 metų aš sužinojau, kaip viskas buvo. Uošvė dirbo čia, degtukų fabrike. Tai buvo siaubingai sunkus darbas. Tarp kitko, ten dirbo beveik vieni rusai. Į namus električka ji grįždavo apie 11 valandą vakaro, o prieš ją sėdėdavo tokia pat kita rusų moteris, kuri vėliau, po daugelio metų, man visa tai papasakojo: “Jūsų Jevgenija Pavlovna sėdėjo ir visą laiką verkė. Ir vieną vakarą, ir kitą, ir trečią. Aš neišlaikiau ir paklausiau: “Madam, ko gi jūs verkiate?” O Jevgenija Pavlovna atsako: “Kaip gi man neverkti, jeigu mano vyras beprotis”.
Visi tie dalykai kruopščiai slepiami. Kai aš vedžiau Allą, aš tik tada pradėjau suprasti, kad yra normalūs kandidatai santuokai ir yra – nenormalūs. Tada aš galvojau, kad, jeigu mes gyvename jau 3 metus ir sekso atžvilgiu viskas lyg ir normalu, tai ji – iš normalių. Vidurinioji jos sesuo – Mila, ištekėjo nesulaukusi nė 18 metų. Taip pat – lyg tai viskas normalu. Jaunesnioji sesuo Galina, nuo 13 metų suka meilę su negriuku. Ir dar tokį romaną, kad ne kartą motiną privesdavo iš širdies priepuolio. Taip pat – atrodo, kad seksualiniame plane viskas veikia normaliai. Na, ir uošvė – puikiai gyvena su armėnu. Atrodo, kad seksualiniame plane ir uošvė, ir abi Allos seserys – visiškai normalios. Ir tik maždaug po 7 metų išaiškėjo, kad abi Allos seserys buvo lesbietės. Ylos maiše nepaslėpsi, Bet, kaip bebūtų gaila, tai išaiškėjo daug vėliau.
* – Štai įsivaizduokime, kad dabar Maskvos butuose sėdi pusiau žydai-inteligentai ir jūsų paskaitas žiūri per televizorių. Ir pasišaipydami sako: “Na-na, aiškiai matosi, kad žmogus klysta. Štai mes, gyvename be jokių problemų jau 10 metų ir pas mus viskas gerai.. Visa tai niekai, visa tai – kabinetinio profesoriaus prasimanymai”. Ką jūs į tai atsakysite?
– Na, kas tai yra 10 metų? Pas mane 20 metų viskas buvo gerai... Yra tokia patarlė: “Viščiukus rudenį skaičiuoja”.
Grįžkime prie mūsų viščiukų. Kai mes susituokėme, Alla mane tikino, kad pagal bažnytinį kalendorių, ji yra “šventa žmona”. Vėliau išaiškėjo, kad ir tai melas. Pagal dokumentus Alla gimusi 1934 metu gruodžio 25 dieną, t. y., per vokiškas Kalėdas. Vokietijoje tokius vaikus vadino kalėdiniais vaikais. Esmė tame, kad mano uošvė, kai jie gyveno Vokietijoje, tau buvo 1945-1948 m.m., formindama dokumentus ji pajaunino ir save ir savo dukteris. Pasirodo, kad Alla tokiu būdu buvo pajauninta vieneriais metais. Ir jos gimimo data buvo pakeista, priderinta prie kalėdinių vaikų, nes buvo manoma, kad tie vaikai bus laimingi.
Kaip aš jau sakiau, mano uošvės meilužis buvo armėnas Aramas Safarianas. Aš Allos paklausiau: o kur gi yra Aramo žmona, kodėl jie su tavo motina nesusituokia? Ji atsakė, kad jo žmona sėdi beprotnamyje ir jis negali su ja išsiskirti. Safariano žmona beprotnamyje išsėdėjo 23 metus ir ten mirė. Pasirodo, kad jo žmona buvo pusiau žydė. O dar vėliau išaiškėjo, kad ir pats Aramas ne armėnas, o armenų žydas. Aramo pavardė – Safarianas, žydiškos kilmės, o žodis šofar – apvalus ragas, kuriuo žydų šventikai trimituoja švenčių metu. Visi žydai puikiai žino, kas tai yra šofar. O Aramas iš tikrųjų buvo ne Aramas, o Abramas. Jis gana sąžiningai visa tai man pats papasakojo.
Jo žmona buvo Liubočka Cykunova. Susituokė jie gana anksti, jam tada buvo 20 metų. Rostove prie Dono. O Rostove buvo daug armenų ir žydų. Liubočkos tėvas buvo turtingas kazokas iš Novočerkasko. Aš pats gerai prisimenu, kad ten buvo visiems gerai žinoma Cykunovo birža, t. y., miško birža. Net buvo tokia geležinkelio stotis. Tai štai, žydė apsivedė turtingą kazoką. Gimė jiems duktė, pusiau žydė Liuba. Ji, savo ruožtu, pagimdė du vaikus. Bet kuo visa tai pasibaigė? 23 metais beprotnamio. Įdomumo dėlei aš paskaičiavau, kiek gi visa tai kainavo amerikiečių mokesčių mokėtojams. Tai štai, jos 23 metai beprotnamyje, amerikiečių mokesčių mokėtojams kainavo virš milijono dolerių.
* – Tarp kitko, Grigorijau Petrovičiau. Daugelis žmonių gali pasakyti: “Na, pagalvok tik, gyvena bionegatyvūs žmonės, užsiiminėja visokiais fokusais lovoje. Na, ir tegul Dievas su jais. O mums kas dėl to?”
– Sakote, Dievas su jais… Dabar Amerikoje siaučia AIDS ir kiekvienas ŽIV nešiotojas prieš mirdamas iš sveikatos apsaugos sistemos ištraukia virš 150.000 dolerių. Kyla klausimas: kiek prakaito turi išlieti amerikietis fermeris, kad užtikrintų vieno tokio bionegatyvaus žmogaus pasitraukimą iš gyvenimo? Kiek kainuoja visi tie bionegatyvių žmonių pederastiniai žaidimai? Ir kas už visa tai sumoka? Kaip matome, paprasčiausiai, tie bionegatyvai apiplėšinėja normalius žmones.
Štai, jeigu visa šias paskaitas skaitytų vyresnėse mokyklų klasėse, tada būtų galima stipriai sumažinti mišrių santuоkų su bionegatyvais skaičių. Kokia būtų kolosali valstybės lėšų ekonomija dėl bionagatyvių žmonių skaičiaus sumažėjimo, ir tai būtų vien dėl teisingų sprendimų, kuriuos priimtų normalūs žmonės.
Kai aš supratau, kad mano žmonai, kaip šiandiena sako Rusijoje, pavažiavo stogas, aš pradėjau Aramo klausinėti, kaip viskas vyko su jo žmona. Tau dariau norėdamas žinoti, kas manęs laukia ateityje. Jis man ir papasakojo: Kartą miegu ir man atrodo, kad lyja. Prabundu. Prie manęs stovi mano Liubočka ir barsto mane stambia druska, tokia, kokią barsto gatves žiemą. Aš jos klausiu: “Liubočka, ką tu darai?” O ji man atsako: “Aš noriu tave papjauti. O kad nepasmirstum, iš pradžių tave pasūdau”. Ir dar daug panašių istorijų …
Kai Allai buvo 16 metų, ji jau turėjo lesbietišką draugužę Liudočką Bogenovą. Vėliau, būdama 32 metų, Liudočka pradėjo kraustytis iš proto ir virto absoliučia šizofrenike. 25 metus ji gyvena iš velferio Si-Klife. Garbė Dievui, kad ji neištekėjo ir neturi vaikų.
1973 metais, kai man buvo 55 metai, o Allai buvo 39 metai, ji turėjo neteisingą nėštumą, kuris baigėsi nevaisingumu. Mes tiek metų pragyvenome kartu. Mus laikė idealia pora. O čia – toks likimo smūgis… Netrukus Alla pradėjo manęs maldauti: “Griša, tu vyresnis už mane. Atsitiks kas nors, tu išeisi iš gyvenimo, liksiu tada visiškai viena… Gal įsivaikinkime vaikutį”. Na, aš pagalvojau, pagalvojau ir jos pasigailėjau. Aš pasirašiau visus reikalingus dokumentus, bet ir čia ji prisivaideno, pasiėmė penkių mėnesių kūdikį iš Levino. Mažą arabiuką. Kvailiams sekasi. Berniukas pasitaikė sveikutėlis, stiprus fiziškai ir dvasiškai. Aš juo džiugiausiu labiau, negu savu vaiku, nes tada jau žinojau, kad mes galėjome pasigimdyti tik nelaimę. Ir aš tą arabiuką labai pamilau. O Alla pradėjo lėtai kraustytis iš proto. Galų gale ji pabėgo iš namų ir pasigrobė tą vaiką.
Aš čia noriu dar kartą priminti, kad dėl viso to, apie ką jums čia pasakoju, reikia atkreipti dėmesį ne į mano asmeninę nelaimę, kas ne taip svarbu, o į 25 milijonų bionegatyvo problemą Rusijoje. Panašią “laimę” aš garantuoju daugeliui normalių žmonių, kurie dėl nežinojimo gali susipainioti su kuo nors iš tų 25 milijonų bionegatyvių žmonių.
Mistikos mėgėjams galiu pasakyti štai ką. Alla galutinai išprotėjo ir nuo manęs pabėgo 1976 m. spalio 31 d. O spalio 31 diena Amerikoje – tai Helovynas, visų tamsiųjų jėgų šventė. Tai kaip tik visų Šventųjų dienos išvakarės. Ir kai ji susiruošė išeiti... Sėdi prieš mane, visa dreba, kažką murma... O aš jai sakau: “Alla, o tu žinai, kokia šiandiena diena? Šiandiena visų tamsiųjų jėgų diena”... Tada ji visai pasiuto...
O štai jums istorinė paralelė. Panašiai atsitiko ir su didžiojo rusų žemių tiesos ieškoto grafo Tolstojaus žmona. Jie abu senatvėje susirgo klimaksinio pamišimo liga. Tai ji pabėga iš namų ir vėl sugrįžta, tai jis padaro tą patį. Jis pastoviai pats nuo savęs slėpdavo ginklus, kad nenusišautų, ir virves, kad nepasikartų. Paskutiniais Tolstojaus gyvenimo metais Jasnoje Polianoje buvo tikras beprotnamis.
* – Čia prašosi paralelė su Dostojevskiu. Jeigu ankstyvasis Dostojevskis buvo revoliucionierius ir riaušininkas, tai po perauklėjimo darbu, jis pradėjo rašyti dievotus kūrinius. Tai yra, Dostojevskis praėjo spygliuotą kelią nuo šėtono iki Dievo. Su grafu Tolstojumi viskas buvo atvirkščiai. Ankstyvasis Tolstojus rašė dievotus kūrinius, o vėlesnysis Tolstojus jau dirbo šėtonui.
– Taip-taip-taip. Aš net iš savo asmeninės patirties, kad ir kokia skaudi ji būtų, stengiuosi daryti išvadas, kurios galėtų būti naudingos kitiems žmonėms.
Tai štai, nuo 1976 iki 1979 metų mes gyvenome, kaip sakome, dviejuose namuose. Aš likau gyventi Niujorke, o Alla nusipirko namą Si-Klife ir išvažiavo ten. Aš retkarčiais nuvažiuodavau pas juos į svečius. Sąžiningai pasakysiu, ten važiuodavau tik dėl Andriuškos. Jis juk atsidūrė psichiškai sergančios moters rankose…
Pirmieji tos ligos požymiai – patologinė neapykanta vyrui. Vyras tampa priešu numeris vienas. Ji jam pradeda krėsti įvairias niekšybes ir pastoviai provokuoja skandalus. Kartais tai prieina iki to, kad, arba vyras užmuša žmoną, arba žmona vyrą.
Visi mano draugai skaitė mano knygas ir žinojo, kad aš užsiiminėju degeneracijos problema. O ji daugiau ir dažniau už mane bendravo su mano draugais ir pažįstamais. Pati būdama degeneratyvi, ji puikiai žinojo jų stipriąsias ir silpnąsias vietas. Ir kai jai būdavo ligos paūmėjimai, ji imdavo telefoną, skambindavo pažįstamiems ir sakydavo, kad aš juos visus vadinu degeneratais, ir, iš esmės, jiems sakydavo išvadas iš savų stebėjimų, ko aš net nežinodavau. O vėliau man perduoda, kad visas Si-Klifas mane boikotuoja...
O jos galvoje viskas apsivertė. Jeigu anksčiau ji buvo švelni, gera ir paslaugi, tai dabar pasidarė neįtikėtinai niekšiška ir pikta. Net jos motina sakė: “Anksčiau Alla buvo pati geriausia, o dabar pasidarė pati godžiausia”.
Aš tada klausiau daktaro-psichiatro Olego E.: “Ką tu žinai apie klimaksinį pamišimą?”. Jis man sako: “Tai – involiucinė psichozė”. Involiucinė – reiškia, viskas atvirkščiai. Kaip pas minetčikus – tai 69 būdai būti nelaimingu. Bet blogai, kad už vieno nuodėmes moka dviese, ir daugiausiai tenka antram, sveikam žmogui.
Nuodingi šungrybiai paprastai auga ratais. Ir liaudyje tie ratai vadinami “raganos ratais”. Kai aš atidžiau pradėjau tyrinėti, kas vyko mano žmonos, o tiksliau, mano uošvės aplinkoje, tai pamačiau tuos pačius “raganos ratus”. Aš tuos ratus vadinu Blogio Damučių Sąjungą. Į burna p... damučių Sąjunga. T.y., Blogio Sąjunga. Pagal analogiją, tokia pat Sąjunga bus ir pas vyrus. Visi jie taip pat buriasi į panašias Sąjungas. O yra žmonių ratas, kurie labiau mėgsta oralinį (burnos) seksą ir kurie dėl šios priežasties tuokiasi su žydais. Tarp jų susidaro lyg kokia slapta draugija. Tos damutės, kurios labiau mėgsta analinį seksą, kaip taisyklė, tuokiasi su armėnais, ir taip pat buriasi į savas slaptas organizacijas. Kai aš pradėjau tikrinti visas damutes iš savo žmonos ir uošvės aplinkos, tai dauguma jų ir buvo tokių dalykėlių mėgėjos. Štai, aš jums apie tai pasakoju, o pats galvoju apie profesoriaus Janovo 25 milijonus. Štai kur genetinis pavojus Rusijai ir rusų liaudžiai.
Ir štai kas įdomu: Alla visą gyvenimą kruopščiai slėpė, kad ji ketvirtadalis žydės. O kai ji išprotėjo, ji pavirto... Aš nemėgstu to žodžio, bet ji pavirto į pačią niekšiškiausią žydę. Štai taip senatvėje suveikė net ketvirtadalio žydės kraujas. Ir jeigu mes galvojame, kad ketvirtadalis nieko nereiškia, tai mes giliai klystame. Supuvęs kraujas, kaip ir nuodai, visada stipresnis už sveiką kraują. Ir, kaip matote iš Allos pavyzdžio, kaip bebūtų gaila, bet visa tai gyvenimas patvirtina.
O Babyj Jare kalena kulkosvaidžiai… Tai Vadimas Maikovskij, pusiau žydas ir idealistas-šizofrenikas, naikina į save panašius. Tokius, kaip ir užsimaskavusi pusiau žydė Nataša Kušnir, kaip ir jo giminaitė Alla Maikovskaja, buvusi Klimova. Tokius, kaip pederastas, minetčikas ir pusiau žydas Riurikas Dudinas. Tarp kitko, visi jie buvo iš Kijevo. Taip kad, visi jie – bėgliai iš Babij Jaro…
Štai jums esmė, štai jums raktai nuo Babij Jaro. Dėl ko ir kodėl visa tai vyksta? Taip, žinoma, visa tai tragedija, visa tai nusikaltimas, bet, tuo pat metu – tai ir ta pati gyvatė, kuri kandžioja savo uodegą.
Kai Alla padavė skyryboms, tai ji kreipėsi į advokatą žydą Silveršteiną, su kuriuo ji kažkada dirbo vienoje advokatų kontoroje vertėja, ir apie kurį ji man tada sakė, kad jis pederastas, kad jis vedė lesbietę ir įsivaikino du vaikus. Ji su juo bendravo ir anksčiau, kai įsisūnijome Andriušką. Aš jai tada sakiau: “Kažkaip negerai gaunasi. Įsisūnijame arabiuką, o mūsų advokatas žydas”. Kai ji padavė skyryboms, ji Silveršteino paprašė, kad tas parekomenduotų advokatą skyrybų klausimais. Bet žydas-pederastas būtinai parekomenduos kitą žydą, ir būtinai pederastą. Teismo dieną jos naujasis advokatas, žydas ir pederastas, pamatęs, kas teisėju bus italas, pareiškė: “Tas teisėjas mums nesimpatiškas”. Bylos nagrinėjimą perkėlė į kitą dieną, ir kai aš vėl atėjau į teismą, pamačiau, kad teisėju bus Aaronas Goldbergas...
Dar iki bylos nagrinėjimo ji parašė Afedevitą – notaro patvirtintą oficialų pareiškimą, kuriame ji pareiškė, kad aš – antisemitas. Pirma, tai – nusikaltimas net pagal amerikiečių įstatymus – daryti poveikį teismui, bet savo ji pasiekė. Vaikas liko su ja...
Nors iš teisėjo pusės tai taip pat buvo nusikaltimas – puikus, sveikas vaikas buvo atiduotas į psichiškai nesveikos moters rankas. Be to, tas senas žydas – teisėjas Aaronas Goldbergas, jau seniai užsiminėjo skyrybų bylomis ir privalėjo gerai žinoti, kas tai yra klimaksinis pamišimas. Bet žydams pakako išgirsti, kad aš antisemitas, ir tuo viskas pasibaigė...
Aš tada per advokatus galėjau teisme pareikšti, kad jie, atiduodami sveiką vaiką psichiškai nesveikai moteriai, daro nusikaltimą, bet tokiu sprendimu dar ir simpatizuoja tos moters artimiems giminaičiams, kurie Kijeve ir Pabaltijyje buvo žydų tautos budeliais. Tada ji tą vaiką būtų mačiusi kaip savo ausis veidrodyje. Bet ir man jis nebūtų paliktas, nes aš buvau paskelbtas antisemitu. Vaikas būtų atsidūręs vaikų namuose, o jau ten jį į savo rankas būtų paėmę žydai... Galite neabejoti. Geras vaikas įsisūnijimui Amerikoje tada kainavo virš 25 tūkstančių dolerių.
O Babij Jare kalena kulkosvaidžiai... Šaudo tokius štai Silveršteinus ir Goldbergus... Tarp kitko, Vadimas Maikovskij prie tarybų valdžios buvo advokatu... Taip kad, kas gi ten šaudė ir į ką šaudė? Visa tai buvo ligotos tautos savižudybė...
Po skyrybų mano Alla vėl puolė lesbijuoti. Ji lesbijavo su mūsų bendra pažįstama Lenočka Milčina. Lenočka Milčina buvo jau iš 3-sios evmigracijos. Ji taip pat buvo ketvirtadalis žydės. Pirmasis jos vyras buvo žydas, stambaus tarybinio ūkio direktorius. Ji pagal profesiją buvo daktarė-veterinarė. Vyras ją metė. Ji bandė nusižudyti, nuodijosi... Prieš septyniolika metų iki to, ji taip pat bandė žudytis. Tai yra, buvo absoliuti psichopatė. Antrasis jos vyras taip pat buvo žydas. Jis man smulkmeniškai ir papasakojo, kad Lenočka buvo lesbietė ir sadistė. Jai tada buvo 28 metai, o vyrui virš 50 metų. Bet ir jis su ja, galų gale, išsiskyrė.
Po to beprotė Alla vėl ištekėjo – už lenkų žydo Ričardo Janino, kurį ji pati vadindavo pederastu. Visa tai man papasakojo jo pirmoji žmona Lilia – žinomo poeto, pederasto ir minetčiko Vankos Elagino duktė.
Ta santuoka baigėsi tuo, kad Janinas Allai pareiškė, kad jo pirmoji žmona, ketvirtadalis žydės Lilia buvo pusiau degeneratė, o ji Alla – visiška degeneratė. Po to jis spjovė jai į veidą ir išėjo iš namų. Netrukus jis nusižudė: išgėrė saują migdomųjų tablečių ir atsidavė galus...
Nors, kad santuoka būtų stipresnė, jie susituokė krikščioniškai, cerkvėje “Spasa-na-slezach” kuri stovi ant Si-Klifo kranto arba, kaip dabar vadina, Sodomkino, o nelaiminga Alla savo antro vyro net nelaidojo. O neo-sodomiečiai žegnojasi ir dūsauja: “Och, Dieve, Dieve, ir kas gi darosi šiame pasaulyje”. O darosi štai kas. Normalus žmogus puikiai supranta, kad vėlyvų santuokų atveju, ypač po 50 metų amžiaus, jaunikių ir jaunųjų rinkoje nieko gero nebelieka, išskyrus vien atmatas. O nenormalūs – to nesupranta...
Trečią kartą beprotė Alla ištekėjo už armėno vardu Chačik, kurio profesija buvo kepėjas, bedarbis kepėjas, kuris gyveno iš bedarbio pašalpų. Su Chačiku ji taip pat krikščioniškai tuokėsi. Niujorko miesto armenų sobore. Bet ir Chačikas jai buvo tik maskuotė. Tuo metu Alla jau susipainiojo su kita lesbiete – Valia. O ir Chačikas, armenų žydas, panašu, kad domisi ne tiek Alla, kiek jos įsūniu Andriuška...
Po to Alla kažkur pradingo. Jos motina sakė, kad Alla išvažiavo į Europą, o pažįstami sakė, kad Alla sėdi beprotnamyje...
O Babyj Jare kalena kulkosvaidžiai… Tai Allos dėdė Vadimas Maikovskij, Kijevo policijos viršininkas ir užsimaskavęs pusiau žydas, suvedinėja sąskaitas su savo gentainiais. Visa tai vadinasi Hitlerio kompleksu: ligotos tautos savižudybe.
Kitas skyrius
Pereiti į TURINĮ