Manęs dažnai klausia – kodėl aš parašiau savo pirmąją knygą, kuri tapo bestseleriu ir pagal kurią pastatė tris filmus, pagal paprastą, normalią temą – apie meilę ir karą, o vėliau pradėjau rašyti visiškai kita tema, Aukštosios Sociologijos tema. Vienas mano skaitytojų man tiesiai pasakė, kad jis mano, kad “Nugalėtojo giesmę” parašė vienas Klimovas, o visas kitas knygas – kitas Klimovas. Tą, pirmą Klimovą, KGB seniai pagrobė ir sušaudė, o vietoje jo atsiuntė kitą Klimovą, kuris dabar rašo Aukštosios Sociologijos temomis. Ir panašių legendų sklando daug. Aš turiu net specialią kartelę pavadinimu “Legendos ir prasimanymai apie Klimovą”. Yra net legenda, kad aš – sunkus alkoholikas, kuris lėtai merdėja nuo sifilio, o visas knygas Klimovo vardu rašo mano meilužė Sonka. Tai štai, kad paneigti visas tas legendas ir prasimanymus, aš šiandiena oficialiai pareiškiu, kad aš ir esu tas pats Klimovas, ir pats parašiau kaip savo pirmąją, taip ir visas sekančias knygas.
Daugelis žmonių domisi, kodėl aš užsiėmiau tokia keista tema, kaip Aukštoji Sociologija arba degenerologoja, t. y., mokslu apie degeneraciją, apie tai, kas Biblijoje vadinama šėtonu ir šio pasaulio kunigaikščiu, viso pasaulio Dievu ir tamsos kunigaikščiu. Kodėl aš pradėjau už uodegos tampyti patį šėtoną? Kodėl užsiėmiau tokia nedėkinga tema, kaip antisemitizmas? Juk, jeigu tik pradėsi už uodegos tampyti šėtoną, tai čia tuojau pat pasirodys ir antikristas, o pagal filosofinę Berdiajevo formulę, šėtono ir antikristo sąjunga ir atves prie šio pasaulio kunigaikščio viešpatavimo, t. y., prie biblinio šėtono.
Yra tokia prancūzų patarlė: “Šerše la fam!” Laisvu vertimu tai skambės: “Už bet kurios niekšybės ieškokite moters”. Mano atveju taip ir gavosi. Pirmą kartą šia tema aš susidomėjau todėl, kad, atvirai sakant, aš susidūriau su degenerate, kuri visus metus buvo mano sužadėtinė. Man tai buvo šokas, Tarybų Sąjungoje tai buvo absoliučiai uždrausta tema. Dabar aš jau suprantu, kodėl ta tema buvo draudžiama – Leninas buvo degeneratu, o jį pakeitęs Stalinas taip pat buvo degeneratas. Tiksliai, kaip pagal Bibliją– šio pasaulio kunigaikščiai. Visiškai natūralu, kad jie draudė viską, kas vienaip ar kitaip buvo susiję su jų problemomis. Štai kodėl, kai aš susidūriau su degenerate-savo sužadėtine, tai aš ilgai negalėjau suprasti, kas tai yra.
Šiandiena ta mano buvusi sužadėtinė Vašingtone yra “Amerikos balso” rusų skyriaus viršininke. Taip kad, ir ji pasidarė sau karjerą padedant šio pasaulio kunigaikščiui. Tiriant šią problemą, tiriant mano buvusios sužadėtinės kilmę, man pavyko atskleisti daug psichologinio karo paslapčių. O psichologinis karas – tai rimtas dalykas. Atrodytų, kad mano buvusi sužadėtinė – tai mano asmeninis reikalas. Bet už jo slepiasi daug psichologinio karo paslapčių, kuris pradėtas 1950 metais. Tas karas vyksta ir šiomis dienomis. Pagal tuos pačius principus. Naudojamas vis tas pats draugo Lenino latentinės pederastijos kompleksas. Visa tai 40-jų metų pabaigoje sukūrė Amerikos smegenų trestas – Harvardo universitetas.
Kad visa tai paaiškinčiau, aš privalau papasakoti savo asmeninę istoriją. Tik tada mes suprasime psichologinio karo principus ir dar daug kitų dalykų, tamsių ir nesuprantamų eiliniam žmogui. O viskas prasidėjo nuo mano buvusios sužadėtinės Natašos fon Meier, buvusios Meierovič, o šiandiena ji jau Nataša Klarkson – tai jos pavardė pagal vyrą-žydą. Jūs jau iš karto čia pastebite šėtono ir antikristo sąjungą, o aš tuose šabakštynuose kaip aklas klaidžiojau gana ilgai. Visus metus, nuo 1954 iki 1955, Nataša fon Meier buvo mano oficiali sužadėtinė ir visus metus nešiojo mano sužadėtuvių žiedą. Ji primygtinai pabrėždavo, kad ji – Nataša fon Meier, t. y., kad ji, rusų dvarininkė. Pasirodė, kad ji visai ne rusė, o pusiau žydė, ir ne dvarininkė, o lesbietė. Miunchene aš ją pažinojau apie 5 metus ir, kaip vėliau išaiškėjo, visus tuos penkis metus mane supo degeneratų gauja – lesbietės ir visų rūšių ir atspalvių pederastai, bet aš viso to nepastebėjau... Mano sužadėtinė po pat mano nosimi iki soties lesbijavo, bet aš viso to nemačiau...
Jos lesbietiška draugužė buvo užsimaskavusi pusiau žydė Liuska Černova, buvusi Švarc. Visa tai buvo maskuojama kaip dviejų jaunų merginų draugystė. Aš pats tą Liuską atveždavau pas Natašą į svečius ir dažnai ji ten likdavo nakvoti. Visada jos miegodavo vienoje lovoje ir tada aš tame nieko blogio nemačiau. Abi tos jaunos merginos buvo neišpasakytai akiplėšiškos. Jos, kaip vėliau išaiškėjo, tiesiog tyčiojosi iš manęs: matote, koks durnius pakliuvo – subrendęs vyras, o nieko nemato... Dar Biblijoje buvo sakoma: turi akis, bet nemato, turi ausis, bet negirdi.
Tada man atrodė, kad aš jau viską žinau, juk aš Tarybų Sąjungoje baigiau dvi aukštojo mokslo įstaigas... Kai aš rimtai užsiėmiau šia problema, man netikėtai atsivėrė visiškai kitas pasaulis. Štai apie tą naują, daugumai normalių žmonių nežinomą pasaulį mes šiandiena ir pakalbėsime.
Kad visa tai suprasti, man teko išstudijuoti ne tik daug psichiatrų ir sociologų darbų, bet taip pat rimtai imtis filosofijos ir religijos. Reikia pažymėti, kad tas man naujas pasaulis buvo ne tik naujas, bet ir paslaptingas. Todėl Biblijoje ir sakoma, kad šėtonas – tai tamsos kunigaikštis. Žinant to paslaptingo pasaulio dėsnius, galima atskleisti labai daug paslapčių...
Pavyzdžiui, 20 metų “Amerikos balso” Vašingtone redaktoriumi buvo Aleksandras Barminas. O vėliau jis staiga išprotėjo. Pas jį buvo sunki persekiojimo manijos forma. Bėgdavo iš namų ir slėpdavosi krūmuose Vašingtono apylinkėse. Jam atrodė, kad jį nori užmušti. Visa tai buvo susiję su seksu. Jam atrodė, kad jam nori nupjauti liežuvį ir lytinius organus tie, kuriuos jis 20 metų kvietė iš Tarybų Sąjungos į Ameriką. Lyg tai jie, atvykę į Ameriką, nusivylė, todėl dabar nori jį užmušti. Štai todėl jis dabar ir slepiasi krūmuose Vašingtono apylinkėse, o jo žmona Galočka skambina “kur reikia”. Ir jį pradeda medžioti. Galų gale pagauna ir, kai sanitarai pradėdavo jį rišti ir jam vilkti tramdomuosius marškinius, jis keikdavosi triaukščiais matais ir visa gerkle šaukdavo: “Na ir kokia gi ta Amerikos laisvė”!”...
Ir taip “Amerikos balso” Vašingtone viršininkas Aleksandras Barminas atsidūrė beprotnamyje…
Jeigu jūs pagalvosite, kad tai atsitiktinumas, tai būsite neteisūs. Tai – geležinis psichologinio karo kasdienybės dėsningumas. “Amerikos balso” Miunchene viršininkas Čarlis Malamutas – taip pat išprotėjo. Ir jis turėjo sunkios formos persekiojimo maniją. Tik slėpdavosi jis ne Vašingtone, o Miunchene, keitė butus, niekam neduodavo savo telefono numerio, jo negaudavo net artimiausi bendradarbiai. Galų gale jį išsiuntė atgal į Ameriką, kur jis Kalifornijoje nusižudė. Be to, 13 dieną... Štai ką daro Lenino kompleksas.
Tarp kitko, apie skaičių 13 – aš turiu visą seriją kortelių su skaičiumi 13 ir galiu pateikti be galo daug panašių pavyzdžių. Aleksandras Antrasis nužudytas 1881 metų kovo 13 d. Bandymas nužudyti Aleksandrą Trečiąjį, kuriame dalyvavo ir Lenino brolis, buvo suorganizuotas 1887 m. kovo 13 d.. 1898 m. kovo 13 d. buvo įkurta RSDDP, o įkuriant hitlerine nacionalsocialistų partiją, dalyvavo 13 žmonių… Visa tai – ne šiaip sau. Skaičius 13 – tai satanistų simbolis.
Tai štai, “Amerikos Balso” Miunchene viršininkas Čarlis Malamutas taip pat išprotėjo.
Visus tuos žmones aš labai gerai pažinojau. Visi jie buvo mano kolegos psichologiniams kare. Aš iki pat šiol saugau Aleksandro Barmino knygą “Tas, kuris pabėgo” su jo asmeniniu įrašu: “Grigorijui Petrovičiui Klimovui prisiminimui apie pirmąjį susitikimą, draugiškas Aleksandras Barminas. 1951 metai”. O šalia stovi Trockio knyga “Stalinas”. Tos knygos vertėjas – Čarlis Malamutas. Jis buvo užkietėjęs trockistas. Matyt už tai jį ir paskyrė “Amerikos Balso” Minchene viršininku. Aš tą knygą atidžiai išstudijavau. Joje daug indėklų. Štai jums viena įdomi citata: “Hitlerio motina svajojo iš Hitlerio padaryti šventiką...” O dabar prisiminkime, kur mokėsi Stalinas? Kartu su Mikojanu? Jie abu tada mokėsi dvasinėje seminarijoje.
Tai žinodami, jūs suprasite tarybinių beprotnamių paslaptį, apie kuriuos ilgus dešimtmečius, ir iki pat šiol spaudoje tebesiginčijama: ar teisūs buvo tarybiniai organai, kada disidentus sodino į beprotnamius?
Čia įdomu tai, kad abu “Amerikos balso” viršininkai, kurie suko uodegas tarybiniams disidentams, taip pat atsidūrė beprotnamiuose. Demokratiniuose beprotnamiuose. Jie ilgus metus užsiiminėjo tuo, kad per radiją ragino savo gentainius iš Tarybų Sąjungos kelti riaušes, kelti naują revoliuciją. Visa tai buvo daroma vadovaujant ČŽV. Bet, aš manau, kad KGB visus tuos dalykus taip pat gerai žinojo, todėl jie ir atidarė tuos beprotnamius ir psichuškas.
* – Grigorijau Petrovičiau, ant amerikiečių čia versti visko taip pat negalima. Todėl, kad Ameriką jau seniai okupavo šio pasaulio kunigaikštis. Jie tam turi net specialų terminą – ZOG. Zoinist Okkupeišional Gavernment – Sionistinė Okupacinė Vyriausybė.
– Ne-ne-ne. Aš ant nieko tai neverčiu. Paprasčiausiai, aš nagrinėju visus tuos žaidimus Aukštosios Sociologijos požiūriu. Čia teisūs ir ČŽV ir KGB. Jie veikė tiksliai pagal Aukštosios Sociologijos dėsnius. Jie gerai žino, kad revoliucijas daro psichiškai nenormalūs žmonės. Pavyzdžiui – šiandiena Rusijoje taip pat vyksta tyli revoliucija. Ten dabar aktyvizavosi visi tie procesai, visos tos degeneratyvios jėgos. Ir tai reikia žinoti.
O dabar, mažas, bet liūdnas anekdotas, kuris parodo, kaip visa tai buvo užslaptinta. Frederiko Zelicho knygoje “Sunaikinti tą, kuris tave kaltina”, autorius aprašo savo asmeninę istoriją, kaip jis bylinėjosi su savo žmona-lesbiete dėl savo vaiko, ir kaip jis dėl to susidūrė su federaline homoseksualistine mafija. Pagal profesiją jis buvo žurnalistas ir kai pradėjo atvirai rašyti apie tai, apie federalinę homoseksualistinę mafiją, tai jį įkišo į beprotnamį, ir jis ten prasėdėjo du metus...
Savo knygoje jis pateikia labai įdomų atsitikimą, kuris buvo susijęs su amerikiečių vedamo psichologinio karo istorija. Be “Amerikos balso”, dar buvo ir “Laisvosios Europos radijas”, kuris dirbo vadovaudamasis tais pačiais principais, t. y., naudojo draugo Lenino latentinio homoseksualumo Kompleksą. Ten susodino visų rūšių ir atspalvių degeneratus, kad jie per radiją drumstų protus savo gentainiams Rytų Europoje. “Laisvosios Europos radijo” saugumo skyriaus viršininku buvo Fletčeris Bartolomevas ir, būdamas tame poste, jis pastebėjo, kad “Laisvosios Europos radijuje” dirbo daug homoseksualistų. Tai vyko pirmoje 50-jų metų pusėje. Tada, senatoriaus Makarčio pastangomis, buvo priimta eilė įstatymų, kurie draudė homoseksualistus laikyti ten, kur buvo sprendžiami valstybės saugumo klausimai, žvalgyboje ir t.t.
Bartolomevas žinojo visus tuos įstatymus, bet, net ir jam, saugumo skyriaus viršininkui, neatskleidė visų Harvardo projekto paslapčių. Todėl jis ir pradėjo rašyti raportus į Vašingtoną, kad “Laisvosios Europos radijuje”– pilna homoseksualistų ir kad dėl to reikia imtis skubių priemonių. Jis rašo, rašo savo memorandumus į Vašingtoną, o iš ten – kapų tyla. Jis net nežinojo, kad “Laisvosios Europos radijo” darbas buvo grindžiamas homoseksualumu. Tas dalykas buvo taip užslaptintas, kad apie tai nežinojo net pats saugumo skyriaus viršininkas. Ir kuo gi pasibaigė tas bandymas “Laisvosios Europos radiją” išvalyti nuo homoseksualistų? Jį, tikriausiai vienintelį normalų žmogų visame “Laisvosios Europos radijuje” Miunchene, atšaukė į Ameriką ir... uždarė beprotnamyje.
Frederikas Zelichas savo knygoje smulkiai aprašo, kaip jį pasodino į beprotnamį ir kaip ten pat pasodino ir Bartolomevą, aiškiai sveiką žmogų. Bartolomevą gana ilgai laikė tame beprotnamyje, ir tik jo žmonos plačių ryšių dėka jį iš ten vis dėl to išleido.
Kalbant apie “Laisvės” radiją ir apie “Amerikos balsą”, reikia prisiminti Deni de Ružmono formules. Viena iš jų sako: “Šėtonas – tai visų laikų ir visų tautų penktoji kolona”. Tai yra, šėtonas – tai dar ir išdavystė. Tie žmonės – dvasiškai silpni, todėl juos lengva verbuoti į penktą koloną.
Grįžkime prie mano buvusios sužadėtinės – “Amerikos balso” rusų skyriaus viršininkės Natašos Klarkson-Meier. Kad suprasti Natašą, reikia prisiminti Adolfo Hitlerio “Politinį testamentą”, kuriame jis kalba ne tiek apie politiką, kiek apie žydus, apie tai, kad jie – viso pasaulio tautų nuodytojai. Štai, Natašos pavyzdžiu mes ir pasižiūrėkime, kaip tas nuodijimas vyksta.
Kolumbijos universiteto profesorius A. Janovas, žydas iš 3-sios evmigracijos ir žinomas rusofobas, neseniai pareiškė, kad Rusijoje yra ne 2 milijonai žydų, o visi 25 milijonai, jeigu skaičiuoti visus žydiško kraujo turinčius žmones. Esmė tame, kad profesorius Janovas prasitarė ir atskleidė paslaptį, kurią žydija stengiasi nuslėpti. Kilo nedidelis skandalas ir jam tuojau pat užčiaupė burną. Jis tada kalbėjo žydų elitui ir iš tribūnos paleido šiuos skaičius. Jo pasisakymas buvo iš karto nutrauktas, o susirinkimas uždarytas. Bet tam, kad kažkiek pasiteisintų, profesorius Janovas pateikė įrodymus, kad tai ne jo paties prasimanymai, o visa tai jis gavo Maskvoje iš žydų demografų. Tai – kolektyvinė tarybinių žydų nuomonė, kurie tuo klausimu specialiai užsiiminėjo. Toliau Janovas sako, kad tuo klausimu užsiiminėja žmonės iš bendrijos “Pamiat”, ir pas juos tas skaičius dar didesnis – 27 milijonai. Taip kad, mano skaičiavimai knygoje “Tarybinių išminčių protokolai” buvo labai ir labai sumažinti ir labai konservatyvūs. Aš tokių priskaičiavau tik 17 milijonų.
Sako, kad gydytojų ir dailininkų nesigėdijama. Prieš juos galima nusirengti. Na, todėl, kad aš – plunksnos dailininkas, tai man teks nuogai išrengti savo buvusią sužadėtinę, žinoma, perkeltine to žodžio prasme. Tai yra, aš užsiimsiu tuo, ką savo laiku darė šventoji inkvizicija, kuri tokiu būdu ieškojo šėtono antspaudo. Privalau pasakyti, kad Nataša turėjo du tokius antspaudus. Vienas buvo ant veido, kuris chirurginiu būdu buvo pašalintas dar vaikystėje. O antras – ant jos krūtinės. Šėtono antspaudas – tai stambios juodos dėmės ant kūno, kurios nejautrios skausmui. Didesnės už vyšnios uogą.
Atvirai kalbant, jeigu Nataša būtų paprasta lesbietė ir sąžiningai apie tai būtų man papasakojusi, tai būčiau jos pasigailėjęs ir nebūčiau viešai apie tai pasakojęs. Bet Nataša buvo lesbietė aktyvaus, vyriško tipo. Ji buvo sadistė, o sadistų gailėtis nėra ko. Jeigu rusų žurnalistas šiandiena nuvažiuotų į “Amerikos balsą” ir paprašytų interviu iš rusų skyriaus viršininkės Natašos Klarkson, tai ji pirmiausiai jam po nosimi pakištų fotografiją, kuri, kaip priimta Amerikoje, stovi ant jos darbo stalo. Ir toje fotografijoje ji pavaizduota su savo 4 suaugusiais sūnumis. Amerikiečiai tai daro norėdami parodyti, kad jie normalūs, kad jie turi normalią šeimą ir būrį vaikų. Kaip sako filosofai – šėtonas turi masę alibi. Iš pat pradžių žurnalistas susidarys klaidingą nuomonę, kad prieš jį yra normali pagyvenusi moteris su normaliomis šeimyninėmis tradicijomis.
Po to ji būtinai jam užsimins, kad ji yra rusų dvarininkė. Tokiu būdu, ji tą žurnalistą apgaus taip pat, kaip savo laiku apgavo mane. Degeneratai – apsigimę aktoriai, apsigimę veidmainiai. Jie jau nuo vaikystės įpratę vaidinti normalių žmonių vaidmenį. Tarp kitko, apie veidmainius, viduramžiais profesionalius aktorius buvo draudžiama laidoti bendrose kapinėse. Buvo skaitoma, kad jie turi dvi sielas. Vienu žodžiui – veidmainiai. Inkvizitoriais buvo geri psichologai ir visa tai puikiai žinojo. Dabar tie dalykai vadinasi asmenybės susidvejinimu, šizofrenija.
* – Čia galima prisiminti žinomo amerikiečių aktoriaus-režisieriaus, lenkų žydo Mel Bruko žodžius jo paskutinėje komedijoje “Pasaulio istorija”, kur jis tiesiai pareiškė, kad, jeigu iš teatro pašalinsite visus homo, žydus ir čigonus, teatras bus priverstas užsidaryti.
– Taip, tikrai taip. Mano kartotekoje yra skyrius “Kinas. Degeneratai kine”. Ten surinktos beveik visos Holivudo gražuolės. Kuo jos paprastai užsiiminėja? Savižudybėmis (Merilin Monro), alkoholizmu (Rita Cheivort), beprotnamiais (visos kitos). Tai tos gražuolės, kuriomis aš pats žavėjausi 50-siais metais: Vivjen Li, Greta Garbo… Pirmosios Holivudo gražuolės… Taip, ši tema labai sunki ir liūdna.
Žinoma, rusų žurnalistą Nataša Klarkson apgaus, bet manęs antrą kartą apgauti jai nepavyks. Pirmiausiai aš jos paklausčiau – kodėl gi ji, būdama 50 metų ir turėdama keturis vaikus, staiga išsiskyrė su vyru, su kuriuo pragyveno 25 metus. Psichologijos specialistas iš karto pasakytų: “50 metų, viskas aišku. Jūs pataikėte į dešimtuką”.
O esmė tame, kad moters klimaksinis amžius kaip tik yra 50 metų, plius minus 5 metai. Būtent tuo metu daugelis moterų suserga klimaksiniu pamišimu ir pabėga nuo vyrų. Statistika sako, kad iš 10 moterų, 2 suserga klimaksiniu pamišimu. Bet ta liga, kaip paprastai, suserga minetininkės, t. y., moterys su prislopintu homoseksualumu. O iš jų, tai bus – kiekviena antra. Štai taip ir gavosi su Nataša Klarkson.
* – O vyrai tą problemą turi?
– Vyrams taip pat būna, tik daug vėliau, maždaug 60 metų. Pavyzdžiui, mūsų genialusis rašytojas grafas Levas Nikolajevičius Tolstojus. Ten ir žmona, ir vyras, senatvėje abu susirgo klimaksiniu pamišimu. Apie tai rašo jų 13-ji duktė Aleksandra savo memuarų knygoje “Tėvas”.
Tai štai, įvertinus, kad abu “Amerikos balso” viršininkai senatvėje taip pat išprotėjo, tai Natašai Klarkson klimaksinis pamišimas – tai pirmais skambutis kelyje į beprotnamį. Esmė tame, kad klimaksinio pamišimo išgydyti neįmanoma, jį galima tik kai kuriam laikui pristabdyti, bet visada tai, kaip taisyklė, baigiasi beprotnamiu.
O dabar išanalizuokime Natašos kilmę. Jau būdama patyrusia lesbiete, būdama 25 m. amžiaus, ji ištekėjo už žydo. Bet, jis buvo ne šiaip sau žydas, o atviras pederastas. Ji apie tai puikiai žinojo. Žodžiu, ištekėjo ir taip užsimaskavo. Tik laiko klausimas: kaip pasidaryti vaikus? Ji tyliai lesbijuoja, jis tyliai pederastina, tarpusavyje jie užsiiminėja tuo, kas vadinama 69 pozicija. Būdama patyrusia degenerate, ji puikiai žino, kad, jeigu ji lesbietė, ir vaikus pasidarys nuo vyro-pederasto, tai 100% garantijos, kad vaikai bus nenormalūs, nes tai genetiškai paveldimi dalykai ir su kiekviena karta degeneratyvus užkratas auga ir tvirtėja.
Vaikai bus ne tik homoseksualūs, bet ir psichiniai ligoniai, o gal ir protiškai atsilikę. Ji visa tai puikiai žinojo dar ir todėl, kad visa tai buvo jos šeimoje. Tai štai, kad viso to išvengtų, tokios moterys daro dirbtinį apvaisinimą. Tas dalykas – labai nešvarus. Kaip taisyklė, Amerikoje tuo užsiiminėja ginekologai-žydai. Reikia pasakyti, kad Nataša, toli gražu, buvo ne kvailė. Ji neis pas gydytoją-žydą, nes tas gali ją apvaisinti savo paties sperma. Pas daugelį degeneratų tiesiog manija darytis vaikus, plius yra galimybė neišleisti pinigų donorui. Vengdama savo vyro-degenerato, Nataša nerizikuos pastoti nuo žydo-gydytojo.
Lieka tik pastoti nuo atsitiktinio normalaus vyriškio. Čia, Amerikoje, yra tokios momentinių susitikimų vietos, atsitiktinių pažinčių barai. Bet kuri degeneratė gali ateiti ir pagal savo skonį išsirinkti būsimo savo vaiko tėvą. Tiesa, normaliam žmogui to ir į galvą neateitų. Liaudyje tai vadinama – ant svetimo b... į rojų joti. Normaliam žmogui, tai – kažkoks beprasmis keiksmažodis. O degeneratui jis aiškus, kaip du kart du-keturi. Arba yra dar vienas mažai suprantamas išsireiškimas: pirštu darytas. Pamatę kokį nors ne visai normalų žmogų, degeneratai iš karto nustato – “Štai, pirštu darytas!” O juk tai vis tie patys fokusai…
Aš manau, kad būtent tokiu būdu Nataša Klarkson ir pasidarė visus savo keturis vaikus. Nes tai lyg ir jos šeimyninė tradicija. Tuo pačiu užsiiminėjo jos mama ir jos senelė. Tai yra, jos šeima – tai jau trečia rusų lesbiečių karta. Visos jos buvo ištekėjusios už žydų, bet vaikus pasidarė nuo kitų vyrų.
Gaunasi, kad legalus jos tėvas – Jurijus Meieris, lyg tai žydas. Nataša lyg tai pusiau žydė. Bet iš tikrųjų Nataša neturi nė lašelio žydiško kraujo. Jos vaikai galvoja: jeigu tėvas – žydas, o mama – pusiau žydė, tai mes – 3/4 žydo. O juk jie neturi nė lašelio žydiško kraujo. Ir taip jau trečia karta. Normaliose šeimose senelė visada perduoda vaikams ir anūkams kokį nors ypatingą, šeimyninį uogienės receptą. O degeneratyviose šeimose – receptas, kaip gimdyti vaikus nuo atsitiktinio šaunuolio.
Jos tėvas, Jurijus Meieris, gyveno iki 97 metų. Jis pastoviai spausdinosi “Naujame Rusų Žodyje” ir prisistatinėdavo monarchistu. Skaitytojai ir supratimo neturėjo, kad juos apgaudinėja žydas-pederastas. Visa tai prasidėjo prieš 120 metų nuo žydo paderasto Meierovičiaus, kuris apsikrikštijo ir tapo lyg tai vokiečių kilmės Meieriu (Red. – kaip ir V. I. Leninio senelis).
Tas krikštytas žydas Meierovičius tada vedė rusų lesbietę. Bet rusų lesbietė taip pat nebuvo kvailė, todėl vaikus darėsi nuo kitų vyrų. Aš mačiau Jurijaus Meierio jaunystės fotografiją – nieko žydiško jame visiškai nėra, tai buvo gražuolis vyras su tauriais dvarininko veido bruožais. Tuos bruožus jam perdavė kažkoks pravažiuojantis gvardietis, kuriuo pasinaudojo pradėdama sūnų mama-lesbietė. Tokių žmonių gana daug ir jie gyvena visiškai kitokį gyvenimą. Jie turi savo slaptą gyvenimą.
Štai taip ir atsirado Jurijus-monarchistas. Po revoliucijos jis emigravo į Jugoslaviją ir pagal tą patį šeimyninį receptą toliau virė “šeimyninę uogienę”. Būdamas 22 metų jis vedė rusę. Ir vėl, žmona buvo rusų lesbietė. Pati Nataša ne kartą prasitarė šia tema. Nataša gimė tik po 10 metų po tėvų santuokos ir buvo vienintelis vaikas šeimoje.
Viena Natašos teta iš motinos pusės, dirbo “Amerikos balso” redakcijoje Vašingtone, vaikų neturėjo. Antroji teta iš motinos pusės, absoliuti invalidė, ir jos duktė žvairavo, be to, akys žiūrėjo į skirtingas puses. Jurijaus brolis dėstė rusų kalbą Kanadoje. Raišakojis, niekada nebuvo vedęs. Kitas brolis sėdi beprotnamyje. Tik viena žalia šakelė iš viso to medžio – mūsų Nataša...
Štai jums gana įdomi “Amerikos balso” rusų skyriaus šiandieninės viršininkės biografija. Susipažinę su Natašos biografija, mes matome, koks teisingas yra Hitlerio “Politinis testamentas”, kuriame jis rašė, kad žydai yra visų pasaulio tautų nuodytojai. Natašos šeimynėlė – geras tam patvirtinimas.
Nevalingai kyla klausimas, kas gi yra tie žydai?
Keturi Natašos Meier sūnūs galvoja, kad jie yra 3/4 žydai, bet, iš tikrųjų, nė vienas iš jų neturi nė lašelio žydiško kraujo. Bet jie gyvens ir veiks kaip tikri žydai...
* – Tada, ką gi galvoti apie likusius 25 milijonus žydų Rusijoje?
– Štai, būtent. Tai – viena iš žydų klausimo paslapčių. Kas tokie tie žydai? Iš kur profesorius Janovas priskaičiavo savo 25 milijonus?
Tarp degeneratų klasės egzistuoja tokia daugybė kombinacijų, kad ir pats velnias sprandą nusisuks. Pavyzdžiui – ar žinote, kad degeneratai įsivaikina labai daug vaikų? Šimtus tūkstančių per metus. Tie įsivaikinti vaikai nesituoks su tikrų degeneratų vaikais (mes jau kalbėjome apie nenormalius lytinius santykius tarp degeneratų).
Kai ateis laikas vesti, tie įsivaikinti vaikai pradės ieškoti sau poros tarp savo degeneratyvių draugų ir, galų gale, partnerį sau ras tarp tų, kurie taip pat buvo įsivaikinti, t. y., normalių vaikų. Tos naujos šeimos bus 100% normalios, bet jie visi manys, kad jie yra degeneratai, ir jie iš visų jėgų gins visus savo “tėvų” ir draugų degeneratyvius darbelius.
Matote, kaip viskas sudėtinga?
Štai kodėl visi degenerologai, aiškindami visas degeneracijos taisykles ir aksiomas kalba apie 90%, ir niekada nesako 100%. Nes tų “įsivaikintų porų” vaikai ir anūkai šaukte šauks:
Taip, mes – 100% degeneratai iš antros, o gal ir trečios kartos!
Pasižiūrėkite į mus!
Mes – normalūs!
Mūsų vaikai – normalūs!
Kaip jūs visa tai paaiškinsite?
Ogi labai paprastai. Kiekvienas gali labai paprastai pasitikrinti.
Su tais, kas patenka į trečią degeneracijos stadiją (išsigimėliški defektai) ir į antrą degeneracijos stadiją (psichinės ligos), atrodo, kad viskas aišku. Lieka nustatyti – ar jūs papuolate į pirmą degeneracijos stadiją (lytiniai iškrypimai).
Mūsų progresyviame amžiuje, spaudžiant degeneratyviai propagandai, visi lytiniai iškrypimai masinėse informavimo (dezinformavimo) priemonėse tapo beveik norma. Pozicija 69 jau rekomenduojama Amerikos mokyklose kaip gera priemonė apsisaugoti nuo nėštumo. Daugelis iš normalių žmonių klasės pradėjo tuo užsiiminėti. Tai kaip gi mums pasitikrinti dėl lytinio iškrypimo?
Ogi labai paprastai:
1. Pabandykite TAI padaryti normaliai, kaip TAI per amžius darė mūsų tėvai ir seneliai, “veidas į veidą – ir vyras viršuje”.
1. Keletą kartų. Be apgavystės.
3. Nebandykite įsivaizduoti, kad miegate ne su žmona, o su kitu vyru arba šunimi, arba su kiaule …
Jeigu to pasitikrinimo rezultatai teigiami – jums nėra ko nerimauti. Paprasčiausiai, jums smegenis praplovė degeneratyvi propaganda ir pripratino daryti visus tuos idiotiškus dalykus. Net tada, kai “jūsų šeimos medžio” patikrinimas davė kitokius rezultatus – tai reiškia, kad, paprasčiausiai, nepasakė, kad jūs – įsivaikintas, arba jūsų tėvams nepasakė – kad jie buvo įsivaikinti.
Jeigu testas dėl lytinio iškrypimo davė neigiamus rezultatus, tada – tepadeda jums Dievas…
Dabar aš jau tiksliai žinau, kad, jeigu aš būčiau vedęs Natašą, tai man būtų tekusi tik nelaimė. Ji nuo manęs būtų pagimdžiusi keletą vaikų, o vėliau, kaip daro visos lesbietės, – būtų mane metusi. Tiems vaikams aš būčiau mokėjęs alimentus, o ji juos būtų auklėjusi ir nuteikinėjusi prieš mane. Tokioms moterims santuoka – tai nusikaltimas.
Bet koks KGB bendradarbis iš Natašos lengvai padarytų dvigubą agentą. Atlikus jos vaikų ir jos vyro kraujo analizę, galima būtų lengvai nustatyti, kad jie nuo skirtingų tėvų, apie ką jos vyras tikriausiai nė neįtaria. Prie jos akiplėšiškumo ir agresyvumo, toks situacijos pasikeitimas priverstų ją daryti viską, ko tik iš jos būtų reikalaujama. Ir gautųsi, kad jai mokėtų ČŽV, o KGB – ją melžtų. Aš nemanau, kad tik aš vienas toks protingas ir gali būti, kad tai yra jau seniai.
Homoseksualistai – tai visų žvalgybų aukso fondas. Miunchene, kur buvo rusų emigrantų centras, KGB atidžiai stebėjo visus homoseksualistus. Aš manau, kad pas juos buvo užregistruotas ir tėtis Meieris, kuris tada dėstė rusų kalbą Amerikos žvalgybos mokyklose. Be jokių abejonių, jį taip pat galima buvo lengvai padaryti dvigubu agentu, O jau per jį išsiaiškinti – kas iš būsimų amerikiečių žvalgybininkų taip pat yra pederastai. Po poros metų tie žmonės dirbs Amerikos pasiuntinybėje Maskvoje ir tada ta informacija bus ypatingai vertinga.
Na, gerai. O kokias išvadas galime iš viso to padaryti.
Šiandiena Maskvoje skauda galva dėl Lietuvos, kuri paskelbė nepriklausomybę. Ten atsirado prezidentas Landsbergis. Pavardė ne visiškai lietuviška, o premjeras – Kazimira Prunskienė. Kazimiras – tai vyriškas vardas. Tėvai, kurie iš anksto žino, kad jų vaikai bus homoseksualūs, vaikams duoda panašius vardus: Viktorija, Kira ir panašiai. Jeigu moteris iškilo iki premjer-ministrų, tai, kaip taisyklė, tai bus aktyvaus tipo lesbietė.
Dar “Siono išminčių protokoluose” sakoma: “Vyriausybių vadovais mes paskirsime tokius žmones, apie kuriuos mes žinosime daug neigiamų dalykų. Ir jeigu jie mums nepaklus, jiems teks palikti užimamus postus”
. Kaip matote, Aukštoji Sociologija, kai ją gerai žinai, gali būti labai grėsmingu ginklu, bet reikia žinoti kaip tuo naudotis. Todėl mes taip smulkiai ir kalbame šia tema ir pateikiame konkrečius pavyzdžius.
Ne be reikalo tas dalykas Biblijoje vadinamas šio pasaulio kunigaikščiu, šio pasaulio Dievu ir tamsos kunigaikščiu, ir vyriausybėms tikrai būtų pravartu visas tas senas tiesas gerai žinoti.
Kitas skyrius
Pereiti į TURINĮ