1990 m. kovo 2 d. laikraštyje “Literatūrinė Rusija” buvo atspausdintas “Rusijos rašytojų laiškas”, adresuotas TSRS Aukščiausiajai Tarybai, RTFSR Aukščiausiajai Tarybai ir TSKP CK. Tą laišką pasirašė 74 tarybiniai rašytojai. Tame tarpe ir rašytojas Valentinas Rasputinas, kuris buvo prezidentinės tarybos nariu prie M. S. Gorbačiovo. Pagrindinė to laiško tema – rusofobija.
Aš čia jums pateiksiu kai kuria ištraukas iš to laiško.
“...Prisidengusios paskelbtos “demokratizacijos”, “teisinės valstybės” statybos vėliavomis ir kovos su fašizmu ir rasizmu” lozungais, paskutiniais metais mūsų šalyje subujojo visuomenę destabilizuojančios jėgos. Į pirmas ideologinio persitvarkymo gretas išėjo atviro rasizmo pasekėjai. Jų prieglobstis – daugiamilijoniniais tiražais leidžiami centriniai laikraščiai, tele ir radijo kanalai, kurie transliuojami visoje šalyje. Vyksta žmonijos istorijoje dar nematytas vietinių šalies gyventojų masinis pjudymas, tyčiojimasis iš jų ir persekiojimas...”
“...Tendencingos, nacionalinio nepakantumo, pasipūtėliškumo ir neapykantos pilnos publikacijos leidiniuose “Ogoniokas”, “Tarybinė kultūra”, “Komjaunimo tiesa”, “Knygų apžvalga”, “Maskvos naujienos”, Izvestijos”, žurnaluose “Spalis”, “Jaunystė”, Vėliava” ir kituose leidiniuose, tos publikacijos verčia daryti išvadas, kad dabartinio “revoliucinio persitvarkymo“ posūniais yra būtent rusų liaudis. Rusų kilmės žmonės be jokių paaiškinimų ir be jokio pagrindo, spaudoje vadinami “fašistais ir rasistais”, arba, su didžiule biologine panieka – “Šarikovo vaikais”...”
“...Reguliariai rasistiškai niekinama istorinė Rusijos praeitis, kaip ikirevoliucinė, taip ir porevoliucinė. Šiandiena rusų liaudis vadinama atmatomis ir nepageidautina tauta. “Tai tauta – su iškreipta nacionaline savimone” – apie rusus sako tarybiniai politiniai veikėjai ir žurnalistai, kurie nori suskaldyti Rusiją ir sunaikinti geopolitinį supratimą apie rusus. Jie Rusiją vadina šalimi, kurioje gyvena vaiduokliai, o rusų kultūrą – “pavogta”! Tūkstantmetinį Rusijos valstybingumą – “utopija”. Noras rusus išvesti už homo sapiens supratimo ribų, oficialioje spaudoje įgavo klinikinio ir maniakiško rasizmo formas, kurioms nėra analogijų net tarp pačių aršiausių ir žmonijos nekenčiančių išgamų...”
“...Visi rusų žmonės – šizofrenikai. Viena jų pusė – sadistai, kurie siekia neribotos valdžios. Kita – mazochistai, kurie trokšta sumušimų ir grandinių. Panašią rusų tipologiją Maskvos “humanistai” skleidžia sąjunginių respublikų spaudoje ir stengiasi visų šalių, tame tarpe ir slaviškų, žmones mobilizuoti prieš brolišką rusų tautą. Šalies masinėse informacijos priemonėse rusofobija pavijo ir pralenkė užsieninę, antirusišką propagandą. Vietinių keikūnų-šmeižikų ypatybė ta, kad jie neigia tikrą savo veiklos charakterį, neigia skleidžiamos rusofobijos faktą, neigia savo nusikalstamą veiklą prieš Rusiją ir rusų liaudį...”
Tas laiškas – gana didelis, ant septynių lapų ir, kaip jau sakiau, jį pasirašė, 74 rusų rašytojai. Tai – ypatingai rimtas dokumentas, parašytas labai aukštu lygiu ir visas pašvęstas vienai problemai – rusofobijai.
Aš norėčiau padėti tiems rašytojams, kurie serga už rusų liaudį, rusų kultūrą ir pirmą kartą atvirai pakėlė balsą prieš visą šalį užplūdusią rusofobiją.
Esmė tame, kad Tarybų Sąjungoje virš 80% masinių informacijos priemonių yra žydų rankose. Žydai praktiškai yra užgrobę visą tarybinę spaudą, radiją ir televiziją. Įdomus jėgų santykis: pusantro milijono egzempliorių tiražu leidžiamų patriotinių periodinių leidinių rusų kalba prieš 65 milijonų egzempliorių tiražu leidžiamų rusakalbių leidinių, kuriuose propaguojama rusofobija, pastoviai niekinamas rusų liaudis nacionalinis orumas. Toks santykis kategoriškai nepakenčiamas ir žudančiai veikia Rusiją. Štai rašytojai ir susikibo su žydais, kurie yra užgrobę visą tarybinę spaudą, radiją ir televiziją.
Dabar šią problemą išanalizuokime Aukštosios Sociologijos požiūriu. Kas tai yra rusofobija? Rusofobija – tai neapykanta žmonėms, t. y., psichinė liga. Kad suprasti rusofobiją, apie kurią kalbama minėtame laiške, reikia gerai žinoti psichines ligas, su kuriomis laišką atspausdinę rusų rašytojai nepakankamai susipažinę. Reikia žinoti, kad viena iš labiausiai paplitusių psichinių ligų – tai didybės manija, kuri ir pagimdė judėjų Talmudą, kur apie gojus tiesiai sakoma, kad jie yra į žmones panašūs gyvuliai. Praktiškai tą patį šiandiena kartoja visą spaudą užgrobę tarybiniai žydai. Bet didybės Maniją paprastai lydi persekiojimo Manija. Tai lyg Siamo dvyniai.
* – Štai kodėl jie šaukė apie visapusišką pogromą, kuris lyg tai numatytas gegužės 5 dieną. Juk nieko nebuvo – visa tai buvo tik jų vaizduotės produktas.
– Štai, tame ir esmė. Jeigu didybės manija pagimdo rusofobiją, tai persekiojimo Manija pagimdo amžinus ir pastovius isteriškus inkštimus apie antisemitizmą. Inkštimo apie antisemitizmą šaknimi yra persekiojimo Manija.
* – Bet jie tą maniją pripaišo – rusų liaudžiai.
– Tame ir esmė. Jie viską permeta nuo skaudamos galvos ant sveikos. Be didybės ir persekiojimo Manijų, yra visa eilė kitokių psichinių ligų. Kaip kaleidoskope. Net psichiatrai painioja: kur šizofrenija, kur paranoja, o kur paranojinė šizofrenija. Pagal italų žydą, profesorių Lombrozo, tarp žydų yra 6 kartus daugiau psichinių ligonių, negu tarp kitų tautybių žmonių. Vokietijoje bepročių žydų buvo 8 kartus daugiau... Tarp visų Europos šalių, būtent Vokietijoje buvo daugiausiai bepročių žydų. Štai kodėl ketvirtadalis žydo Hitleris ir atėjo į valdžią būtent toje šalyje.
O kas vyksta Amerikoje? Pagal pačių amerikiečių statistiką, Amerikoje 20% gyventojų yra psichiniai ligoniai, t. y., kiekvienas penktas žmogus. Gerai. O kiek tada tarp jų bus žydų? 20% х 6 = 120%. Tai yra, tarp žydų psichinių ligų daugiau, negu pačių žydų. Vienas mano pažįstamas žydas taip tiesiai ir sakė, kad žydai – tai ne nacija ir ne tauta, kad žydiškumas – tai liga. Jeigu 20% Amerikos gyventojų psichiniai ligoniai, tai, tarp 250 milijonų gyventojų, psichinių ligonių bus apie 50 milijonų. Beprotnamiuose sėdi tik apie pusė milijono, t. y., vienas iš šimto.
* – Grigorijau Petrovičiau, bet likusieji 99 iš kiekvienos šimtinės juk nedirbs kiemsargiais arba krovikais. Jie veržis į laikraščių redaktorių postus, į šveitimo ministeriją, į kultūros ministeriją.
– Tame ir esmė. Kuo didesnis konkrečios socialinės grupės intelektualumas, tuo daugiau psichinių ligonių. Bet, kad ir kaip būtų paradoksalu, psichinės ligos netrukdo tapti laikraščio vyriausiuoju redaktoriumi. Dar daugiau – mūsų iškrypėliškame pasaulyje, tai net padeda jiems užimti tokį postą. Kaip taisyklė, psichinės ligos prasideda nuo moralinio pamišimo. Žmogui pradeda vystytis patologinis akiplėšiškumas, o tai – nepakeičiamas charakterio bruožas kylant karjeros laiptais.
Vienas iš degeneracijos požymių yra agresyvumas, kuris, kaip taisyklė, susijęs su aktyvaus tipo homoseksualumu. Apie tai mes smulkiai kalbėjome praėjusiose paskaitose. Tai štai – viena iš agresyvumo formų yra patologinis akiplėšiškumas, o tai, kartoju, labai padeda darant karjerą.
* – Grigorijau Petrovičiau, tada gaunasi, kad aukščiausi valdžios ešelonai – tai visų rūšių ir atspalvių degeneratų prieglauda.
– Kaip bebūtų gaila, degeneracija plinta iš valdžios viršūnių. Tai buvo pastebėta dar Biblijoje, kur tiesiai sakoma, kad šėtonas – šio pasaulio kunigaikštis, šio pasaulio dievas ir, tuo pat metu, tamsos kunigaikštis. Kur, kaip šėtonas, suprantama degeneracija, susidedanti iš psichinių ligų ir lytinių iškrypimų.
Neseniai per televiziją mačiau Politinio biuro nario Jakovlevo išstojimą, kuris tame “Rusijos rašytojų laiške” tiesiai vadinamas pagrindiniu rusofobu ir kuris kitus rusofobus susodino į laikraščių ir žurnalų vyriausiųjų redaktorių kėdes. Tai štai, net iš to Jakovlevo veido aiškiai matosi patologinis akiplėšiškumas. Lyg būtų užsidėjęs kaukę. Patologinis akiplėšiškumas, agresyvumas, homoseksualumas, valdžios Kompleksas, vado Kompleksas. Visa tai – vienos grandinės nareliai. Prisiminkite Nyčę ir jo “Valią valdžiai”.
* – Grigorijau Petrovičiau, o ko tada tikėjosi tie rašytojai, kai jie su tuo protesto laišku kreipėsi į aukštuosius valdžios ešelonus? Ar jums neatrodo, kad tai šiek tiek naivu.
– Ir garbė Dievui! Garbė Dievui, kad jie bando kažką daryti. Pasiduoti nereikia. To “Laiško” pabaigoje yra tiesioginiai reikalavimai Rusijos spaudą iš rusofobų rankų perduoti į rusų rankas.
* – Taip. Bet tam reikia naujos Inkvizicijos.
– Kad ir kaip ji būtų vadinama, bet Inkvizicija reikalinga visada. Be jos bet kuria valstybę labai greitai užgrobia valdžios Kompleksą turintys žmonės. T.y., tamsieji, šlykštūs žmonės.
Kitas degeneratyvinis kompleksas yra šykštaus riterio Kompleksas. Knygoje “Seksualinis nusikaltėlis ir jo nusikaltimai” amerikiečių žydas Bendžaminas Karpmanas, Vašingtono centrinio beprotnamio vyriausiasis psichiatras, tą kompleksą labai gerai aprašo. Ten aprašomas ir dar vienas kompleksas – labdarystės Kompleksas. Jeigu didybės manija yra poroje su persekiojimo manija tai lygiai taip pat šykštaus riterio Kompleksas yra priešingas labdarystės Kompleksui.
* – Tai – įdomu. Aš kartą ilsėjausi Rusijos kaime ir ten girdėjau tokią patarlę: geras žmogus – svetimo nepaims, bet ir savo neatiduos. Tai yra, viskas turi būti proto ribose. Gaunasi, kad komunistai-altruistai, visi tie pavlai-korčaginai, t. y., žmonės, kurie VISKĄ savo išdalins, taip pat yra savotiški psichiniai ligoniai.
– Taip. Prisimenate Evangelijoje, kai prie Kristaus priėjo turtuolis ir jo paklausė – kaip man tapti nemirtingam? Iš pradžių Kristus jam pasakė – vykdyk dievo įsakymus, o tik vėliau, kai turtuolis atsakė – aš visus juos vykdau, jam pridūrė dar vieną reikalavimą – visą savo turtą išdalink vargšams ir eik su manimi.
Daugelis pamiršta pirmąjį Kristaus reikalavimą – iš pradžių gyventi pagal dievo įsakymus, o iš karto pereina prie antrojo reikalavimo – išdalinti visą savo turtą... Ir taip papuola į šėtono paspęstus spąstus.
Esmė čia tame, kad savyje nenugalėjęs pasipūtimo, pavydo, kitų smerkimo ir t.t., žmogus iš karto imasi lengvesnio darbo – dalina savo turtą. Ir lieka vien tik nuodėmės. Be asmeninės gerovės sluoksnio, perpildytas siaučiančių jausmų – žmogus greitai pradeda nekęsti “nedėkingos visuomenės” ir sugniuždytas skurdo, gali prarasti tikėjimą Dievu ir net gali pakelti prieš save ranką...
* – Arba, kai to imasi šeimos žmogus. Čia iš viso gaunasi vien tik niekšybė – viską atimti iš savo vaikų, brolių ir seserų, iš neįgalių senukų tėvų vien tik tam, kad pačiam išsigelbėti... Bažnyčios tėvai taip nedarė, jie sulaukdavo tėvų mirties ir tik tada viską išdalindavo ir pasitraukdavo į vienuolyną.
– Taip, taip, taip. Aš jums pateiksiu dar vieną pavyzdį. Teorija be patvirtinančių pavyzdžių blogai įsisavinama. Tikriausiai jūs girdėjote apie šiuolaikinio moderniojo meno muziejų 5-e Aveniu?
* – Taip, bet tai – labai nesveika vieta. Ten – Gugenheimo muziejus.
– Taip, taip, taip. Tai šiuolaikinio meno muziejus. Tiksliau – tai ligoto degeneratyvaus meno muziejus. Pats Gugenheimas buvo žydas, kuris pasidarė didelių pinigų iš kalnakasybos ir tapo milijonieriumi. Jo palikuonys – absoliutūs išsigimėliai. Todėl visus tuos milijonus, kuriuos jis kaupė visą savo gyvenimą, pradėjo dalinti labdarai. Bet kas tai per labdara? Tai buvo degeneratyvinė labdara. Taip buvo įkurtas Gugenheimo muziejus. Bet kas tai per muziejus? Tai degeneratyvaus meno muziejus.
Ir taip, Rusijos rašytojai skundžiasi rusofobija ir tiesiai rašo, kad rusofobiška spauda, radijas ir televizija rusus vaizduoja iškrypėliais. Šiuolaikinėje rusų kalboje yra labai geras posakis: pasislinko fazė. Tai yra, ant sveiko žmogaus normalios bangos lyg tai užsideda antra banga, degeneratyvios asmenybės banga. Todėl žmogus gali dirbti vyriausiuoju redaktoriumi ir, tuo pat metu, būti psichiškai nenormaliu žmogumi.
Psichinės ligos labiausiai pastebimos taikomajame mene. Dailininkams tai pasireiškia ypatingai dažnai. Ypač tai pastebima vaizduojant iškreiptus žmonių veidus. Geriausiu pavyzdžiu yra Pikaso paveikslai. Meno degeneratai iš Pikaso padarė modernizmo genijų. O iš tikrųjų, tai buvo aiškus psichinis ligonis. Ispanų pusiau žydas. Gyveno Paryžiuje. Jo vaizduojami žmonių veidai – tai sudvejintos karikatūros. Tas pats buvo ir pas Van Gogą, kuris, tarp kitko, mirė beprotnamyje.
Kai toks susidvejinęs žmogus papuola į vyriausiojo redaktoriaus kėdę, tai toks pat susidvejinimas atsiranda ir spaudoje ir, kaip tos ligos rezultatas, – atsiranda rusofobija.
* – Jūs jau sakėte, kad juos labai lengva atskirti pagal tai, kaip jie aukština vagies dorybes, prostitutės sąžiningumą. Pagal tokias detales jau galima daryti išvadas, kad tie meno darbininkai – moraliai pamišę žmonės, o tai jau yra pirmoji dvasinės ligos stadiją.
– Taip, taip, taip.
* – Pavyzdžiui, Levo Nikolajevičiaus Tolstojaus “Sekmadienyje” aprašyta sąžininga prostitutė, kuriai buvo slogu dirbti skalbykloje, todėl ji išėjo dirbti į bordelį. Annoje Karaninoje – aprašyta pasaulietinė kekšė, kuri nenorėjo sėdėti namuose su vaiku ir vyru, o pastoviai norėjo pakutenti savo...
– Taip, taip, taip. Visi tie išsigimėliai, visi tie aukščiausio, vidutinio ir žemiausio lygio išsigimėliai – visi jie aprašo berdiajevinį gerą blogį ir blogą gėrį. Pavyzdžiui, paimkite degeneratų duotą rusų liaudžiai pravardę – “Šarikovo vaikai”. Tai jie paėmė iš Bulgakovo apsakymo “Šuns širdis”. Šiandiena Rusijos scenose statoma daugybė pjesių, kur rusų žmogus parodomas panašus į Šarikovą, kuris turėjo šuns širdį. Na, su žydų išsigimėliais lyg viskas ir aišku, bet, kodėl mūsų pačių išsigimėliai loja ant rusų liaudies? Aš tokius vadinu – akademiko Pavlovo šunimis. Žydai jau nuo universitetų suolo išsitreniravo automatišką šunišką refleksą nutraukti galvą bet kam, kas tik suabejos degeneratyvių Šagalo, Brodskio, Pikaso ir t.t. ikonų šventumu. Jų vardas – legionas...
Ir štai jums įdomi paralelė. Viduramžiais, Inkvizicijos laikais, buvo įstatymai, kuriuose buvo tiesiai sakoma, kad santykiavimas su žydu arba žyde prilyginamas santykiavimu su šunimis. Kaltuosius dėl tos nuodėmės degino ant laužo.
Fu, pasakytų universitetinis, iki kaulų smegenų praplautas humanitaras. Koks krikščionių žvėriškumas... Bet, jeigu jūs Biblijoje atsiversite judėjišką Senąjį Testamentą ir pasižiūrėsite į Mozės įsakymus, ten pažodžiui rašoma tas pats. Žmonės, kurie užsiiminėja sodomija arba zoofilija, privalo būti sunaikinti. Tai Pakartotame Įstatyme. Ta problema labai nemaloni ir šlykšti, bet aš tai sutikau ir tarp mano pažįstamų žmonių.
Taip kad, kai žydai tarybinėje spaudoje visus rusus vadina “Šarikovo vaikais”, tai jie, kaip paprastai, viską verčia nuo skaudamos galvos ant sveikos. Visi tie 74 rusų rašytojai savo laiške tiesiai rašo, kad vyksta nežabota, nesveika ir patologinė rusofobija, bet velnio pagauti už uodegos jiems nesiseka.
Nes, kad kovoti su rusofobija, reikia gerai žinoti Aukštąją Sociologiją, psichinių ligų problemas. Reikia gerai suprasti, kaip pastatyta ta degeneratyvinė piramidė. O statoma ji gana paprastai – žydai kažkada CK politiniame biure įtaiso išsigimėlį, kuris iki pat mirties tarnaus jų interesams. Gal tai bus pusiau žydas arba žydę vedęs rusų degeneratas, bet kuriuo atvejų jis bus “iš mūsiškių”. Tada žydai pradeda jį stumti. Ir štai, jie jau prastūmė tokį tipą į Politinio biuro narius, o jis visą spaudą atiduoda į jų rankas, t. y., į redaktorių postus susodina gerai užsimaskavusius judėjus su rusiškomis pavardėmis. O tie redaktoriai toliau stato degeneratyvinę piramidę. Paprastai tai daroma dviem žiedais. Pirmasis žiedas – žydai, o antrasis žiedas – vietiniai degeneratai-pederastai.
Iš pirmo žvilgsnio, lyg ir viskas tvarkoje. Redaktoriai – su geromis rusiškomis pavardėmis, o ir redakcijose – rusų daug. Bet, įsižiūrėjus, jūs pastebėsite, kad redaktoriai ir pavaduotojai yra užsimaskavę žydai, be to, seni partiečiai, gerbiami žmonės. Partiniu požiūriu, viskas tvarkoje, o iš tikrųjų, tikra degeneratų gauja. Ir, kaip rezultatas – iš pradžių užmaskuota, o vėliau visiškai atvira rusofobija. Bet, kaip taisyklė, visada bus sukurtas ir antrasis žiedas. Antrojo žiedo degenaratai-pederastai – nutrauks galvą bet kuriam žemiau stovinčiam normaliam žmogui, kuris pabandys atskleisti tos degeneratyvios kuopelės paslaptį, taip pat – puls po tankais esant bet kokiems bandymams iš valdžios pusės išardyti tą gyvačių lizdą. Jie gins judėjiškus viršininkus valymų metu, jei reikės, prisiims kaltę sau, klastos dokumentus, žudys arba net nusižudys... Ir visi galai į vandenį...
* – Grigorijau Petrovičiau, kaip gi gavosi, kad ir po stalininių valymų 80% rusų spaudos, radijo ir televizijos vėl pakliuvo į žydų rankas?
– Egzistencializmo, t. y., degeneracijos mene ir ypač literatūroje, tėvas, garsus filosofas Kjerkogoras mums davė gražią formulę: “Išradus spaustuvinį presą, šėtonas apsigyveno spaustuviniuose dažuose”
. Aukštoji Sociologija mums paaiškina – spaudoje, kaip taisyklė, dirba inteligentiški žmonės, o tarp inteligentų, degeneratų yra virš pusės. Nesant Inkvizicijos arba KGB 13-jo Skyriaus, juos labai greitai pradės organizuoti labiau patyrę judėjų degeneratai ir galingesnės degeneratyvios struktūros.
Tik pastoviai prižiūrint normalioms struktūroms ir valstybiniams institutams – Bažnyčiai, Cerkvei, Inkvizicijai, Sinodui, CK komisijai – vadinkite kaip norite, bus pasipriešinta žydų bandymams užgrobti gyvybiškai svarbias įstaigas.
* – Grigorijau Petrovičiau, bet ir ten bus degeneratų. Normalių žmonių ir ten bus mažuma. Kaip gi jie atrems žydų atakas?
– Jūs uždavėte labai gerą klausimą. Esmė tame, kad degeneratų klasė – nevienalytė. Degeneratai yra geri, blogi ir šlykštūs.
Gerieji degeneratai visada buvo ir bus mūsų draugais ir sąjungininkais. Vyriausybėje jie visada kovos prieš šlykščiuosius degeneratus, ir jie tai darys lygiai taip pat, kaip policininkai kovoja su kriminaliniais elementais.
Blogieji degeneratai vyriausybėje – apsimes, kad nieko nevyksta. Jie net nebandys sustabdyti šlykščiųjų degeneratų, kai šie atakuos normalių žmonių klasę.
Šlykštieji degeneratai, atakuoti paprastai pradeda geruosius degeneratus, nes, gerieji degeneratai, kaip organizmo apsauginė sistema, gali labai greitai atpažinti ir neutralizuoti šlykščiuosius degeneratus. Nuslopinę geruosius degeneratus vyriausybėje, šlykštieji degeneratai tuojau pradeda tikrą karą prieš normalių žmonių klasę.
Marksistinėje-lenininėje filosofijoje tas procesas vadinamas priešybių kova ir vienybe, istorinio progreso varikliu. Visu tūkstančiu metų prieš juos, romėnai tą dėsnį suformulavo taip: Similia Similibus Curantur (panašus atpažįsta panašų).
Ir taip, kaip gi nustatyti, ar yra vyriausybėje gerų degeneratų? Ogi tuo pačiu metodu, kaip mes nustatome – ar po mūsų lova yra katė. Į kambarį mes įleidžiame pelę ir katė, jeigu tik ji ten yra, būtinai pradės pelę gaudyti.
• Kaip vyriausybė reaguoja į judėjimą už pederastų teises?
• Kaip vyriausybė reaguoja į mirties bausmę degeneratams-nusikaltėliams?
• Kaip vyriausybė gina normalių žmonių klasės interesus?
• Kaip vyriausybė gina parazitinės degeneratų klasės interesus?
Paprasti klausimai. Paprasti atsakymai. Paprastas testas.
Ta pati metodika gali būti pritaikyta bet kuriai kitai struktūrai – mokslui, menui, armijai, spaudai, televizijai...
Tas testas jums duos aiškų vaizdą, kokie skyriai organizacijoje yra okupuoti šlykščiųjų degeneratų, kokie skyriai stovi vietoje vadovaujami blogųjų degeneratų ir kokie skyriai yra kontroliuojami gerųjų degeneratų, kurie energingai kovoja, tuo pačiu gelbėdami save ir normalių žmonių klasę nuo aršių šlykščiųjų degeneratų atakų.
Manęs dažnai klausia – ar gali normalūs žmonės būti valdžioje? Mano atsakymas į tą klausimą: teoriškai – TAIP. Bet praktiškai, jeigu normalus žmogus ateis į valdžią – jis ten ilgai neišsilaikys. Su vilkais gyventi – vilkiškai kaukti.
Štai mes visi su jumis kalbame – rusofobija, rusofobija... O ar yra amerikano-fobija?
Taip. Be jokių abejonių, yra. Žmonių nekentimas – tai tarptautinis reiškinys. Žydai apspjaudo visas tautas, kurios, savo nelaimei, juos priglaudžia. Esmė tame, kad mes prie to jau taip pripratome, kad to net nepastebime. Pasižiūrėkite, kas vyksta su amerikiečių televizija. Tai juk šlykštybė, neišpasakytas degradavimas. Aš kartais bandau rasti ką nors padoresnio ir patikrinu visus kanalus. Kaip taisyklė, pasirinkti nėra ko – vien muštynės, seksas, sadizmas. Amerika parodoma visiškai kreivame veidrodyje. Juk Amerikoje yra labai daug gero. Pavyzdžiui, aš labai mėgstu “Neišnel džeografik megezin”. Geras ir humaniškas dalykas. Amerikoje yra dar daug kitokių gerų dalykų. Bet per televiziją rodo tik negatyvius, neigiamus dalykus. Visą patologiją. O kas dėl to kaltas? Esmė tame, kad čia, kaip ir Tarybų Sąjungoje, televizija atsidūrė žydų rankose. Amerika ir amerikiečiai, taip ir Tarybų Sąjungoje – Rusija ir rusai, visam pasauliui parodomi kreivame veidrodyje, per judėjų degeneratyvios sielos pasaulėžiūros prizmę. Visa tai – vieni ir tie patys reiškiniai.
* – Na, o ką gi daryti rusų rašytojams, kurie pakilo prieš rusofobiją?
– O daryti reikia štai ką. Reikia pastoviai pabrėžti, kad tarybų valdžia nuo pat jos gimimo buvo žydų valdžia. Tarybinės vyriausybės sąrašus, pateiktus A. Dykij knygoje, mes jau analizavome. Visiems sąžiningiems žmonėms tas faktas nebegali kelti jokių abejonių. Tai, kad Leninas buvo pusiau žydas pagal, motiną, o pagal Izraelio įstatymus – jis skaitomas pilnateisiu žydu, apie tai šiuo metu jau žino daugelis. Bet štai, apie Staliną, apie tai, kad jis buvo Kaukazo pusiau žydas, apie tai mažai kas žino. Nors iš karto po Stalino mirties, oficialiame žydų-masonų organizacijos Bnai-Brit žurnale – “Bnai-Brit Mesindžer” patys žydai tiesiai rašė, kad Stalinas buvo žydas. O Bnai-Brit – tai žydų masonystės pasaulinis centras ir jie savo reikalą puikiai žino.
Štai, tiems rusų rašytojams kiekvieną dieną ir reikia kartoti, kad visi tarybų valdžios nusikaltimai, visi Lenino-Stalino-Trockio nusikaltimai susiję su supuvusiu žydišku krauju. Rusijoje jau atvirai rašo, kad Stalinas buvo paranojikas. Bet kur Stalino paranojos pradžia? Iš jo žydiškų šaknų, nes žydiškas kraujas užtikrina 6 kartus didesnę tikimybę paveldėti psichinę ligą.
Reikia pastoviai aiškinti, kad “rusų” revoliucija ir tarybų valdžia, iš tikrųjų buvo pats tikriausias žydų vykdomas genocidas prieš rusų liaudį. Apie tai ir reikia rašyti rusų rašytojams, kad rusų liaudis daugiau žinotų apie tuos dalykus. Ta informacija būtų ypač naudinga šiandieninio viešumo ir persitvarkymo metu.
* – Grigorijau Petrovičiau, o kiek, pagal jumis, šiuo metu Rusijoje yra tų rusofobų? Kiek žmonių turi žydiško kraujo?
– Klausiate, kiek jų? Oficialiai rašoma, kad Rusijoje šiandiena yra iki 2 milijonų. Tame klausime mums padės Kolumbijos universiteto profesorius A. Janovas, tarybinis žydas iš 3-sios evmigracijos ir, tarp kitko, garsus rusofobas. Apie jį akademikas Šafarevičius net užsiminė savo knygoje “Rusofobija”. Ne taip seniai, 1990 m. kovo 14 d., profesorius Janovas “Naujame Rusų Žodyje” tvirtino, kad Tarybų Sąjungoje yra ne 2 milijonai žydų, o 25 milijonai, jeigu skaičiuoti pusiau žydus ir jų šeimų narius, jis juos vadina “pusinukais”, o liaudis juos pakrikštijo “prožydžiais” («прожидью»). Tai – labai rimto ir autoritetingo žydo prisipažinimas. Ir taip, pagal profesorių A. Janovą, prožydžių Tarybų Sąjungoje bus apie 25 - 2 = 23 milijonus!
Kokie gi santykiai tarp 2 milijonų žydų ir 23 milijonų prožydžių, arba, kaip juos dar vadina – kriptožydų? Kas iš jų geresnis, o kas blogesnis?
Pagal daktaro Kinsi statistiką, 4% atvirų sąžiningų homo nekelia tokio pavojaus, tokio socialinio blogio, kaip 33% pusiau-homo, ir tai vien todėl, kad jų 10 kartų daugiau. Analogiškai, manau, kad 2 milijonai atvirų žydų yra mažesnis blogis, negu tie 23 milijonai žmonių, kurie turi žydiško kraujo. Atkreipkite dėmesį į sutapimus – žmonių su žydišku krauju bus 10 kartų daugiau, negu sąžiningų atvirų žydų. Didelė dalis tų žydiško kraujo turinčių žmonių bus rusiškomis pavardėmis (Red. – Primakov-Kiršblat, Kirijenko-Izraitel, Žirinovskij-Edelštein).
Daugumoje – tai mišrių šeimų produktai, šėtono ir antikristo sąjunga. Todėl, kad mišrias santuokas, kaip taisyklė, kuria vietiniai degeneratai.
* – Tai štai, apie tai ir turi rašyti rusų rašytojai.
– Būtent. Profesorius Janovas prasitarė ir išdavė didelę paslaptį. Aš pirmame paskaitų cikle – “Tarybinių išminčių protokolai”, taip pat skaičiavau, kiek bus žydiško kraujo turinčių žmonių. Aš priskaičiavau 17 milijonų. Taip kad, mano skaičiavimai – sumažinti ir gana konservatyvūs. Aš lyg tai gailiuosi žydų ir darau jiems 20% nuolaidų... Taip kad, kartoju – mano skaičiavimai nebuvo užaukštinti.
Štai kur slypi tas socialinis blogis, kurį 74 rašytojai vadina rusofobija. Štai kur reikia padirbėti tiems rašytojams. Juk pakanka tik užsiimti degeneracijos problema per masines informavimo priemones, ir situacija iš karto pradės keistis. Atviras Aukštosios Sociologijos dėsnių svarstymas degeneratams daro magišką poveikį. Kvailieji iš karto pradeda amsėti ir, tuo pačiu, save išduoda ir išstato viešai pajuokai, o protingesni – iš karto pabruka uodegas ir išsislapsto po kampus.
Hitleris savo “Politiniame testamente” apie žydus sakė, kad jie “visų pasaulio tautų nuodytojai”. Jis pats buvo ketvirtadalis žydo ir iš savo asmeninės patirties gerai visa tai žinojo. Taip, o prieš mirtį žmonės, kaip taisyklė, nemeluoja. Kokiu gi būdu vyksta tas nuodijimas? Ogi per mišrias santuokas. Per mišrias santuokas su vietiniais degeneratais, taip iš 2 milijonų žydų pasidaro 23 milijonai A. Janovo “pusinukų”, t. y., turinčių žydiško kraujo žmonių.
Aš jums pateiksiu konkretų pavyzdį. Aš buvau vedęs 24 metus. Po to mano žmona išprotėjo ir pabėgo. Ir tik tada, jau atbuline data, aš išsiaiškinau, kad jos tėvas buvo pusiau žydas ir pusiau pamišęs šizofrenikas. O ji turėjo ketvirtadalį žydiško kraujo ir tai kruopščiai slėpė. Dėl to aš senatvėje likau vienas, be žmonos ir be vaikų. O dabar, visa tai padauginkite iš 23 milijonų...
* – Tai yra, prieš santuoką, paraleliai su patikrinimu dėl sifilio, būtinai reikia tikrinti ir dėl degeneracijos, t. y., dėl žydiškumo. Ir abi puses perspėti, kokios gali būti pasekmės.
– Taip. Būtent taip ir reikėtų daryti. Kai mano žmona jau aiškiai kraustėsi iš proto, aš jai švelniai papriekaištavau: “Alla, būdama tokios degeneratyvios šeimos nariu tu negalėjai už manęs tekėti”. Ji man atsakė: “Grišenka, bet tada aš to nežinojau”. Aš manau, kad ji melavo. Ji viską puikiai žinojo. Bet, taip sakant, čia mano asmeninė patirtis. Padauginkite tai iš 23 milijonų ir jūs suprasite, kokia tai grandiozinė problema.
Ši tema – sudėtinga ir paini, bet savotiškai tai yra aukso gysla rašytojams ir žurnalistams. Rusų rašytojams ir žurnalistams reikėtų atidžiai ištirti mišrių šeimų problemą, žydiškų žmonų problemą. Juk beveik visi Tarybų Sąjungos vadovai buvo vedę žydes.
* – Grigorijau Petrovičiau, Mums gali paprieštarauti: “Na ir kas kad žmona žydė? Juk jis tai – rusas?”.
– Tame ir esmė, kad sąmoningai žydes veda tik bionegatyvūs žmonės: arba homoseksualistai, arba minetininkai. Paprasčiausiai, juos biologiškai traukia vienas prie kito.
Neseniai man pavyko sužinoti, kad Sergo Ordžonikidzė, sunkiosios pramonės narkomas ir artimas Stalino draugas, buvo žydę vedęs gruzinas. Ir jo brolis buvo vedęs žydę. Reiškia, jų šeimoje buvo problema. Savo gyvenimą Sergo Ordžonikidzė baigė savižudybe. Jis nusišovė. Tragedija. Mįslė. Štai kokiam nors smalsiam rusų žurnalistui arba rašytojui ir reikėtų užsiimti šia tema. Jokio antsisemitizmo, paprasčiausiai, reikia atlikti kruopštų sociologinį tyrimą.
Na, pasakys, Ordžonikidzė – tai 30-ji metai. Tai ne kasdienybė. Gerai. Aš jums pateiksiu pavyzdį iš šių dienų. Šiandiena Sąjungoje vos ne antroje vietoje po Gorbačiovo yra Borisas Jelcinas. Ir vėl – jis vedęs žydę. Gali man paprieštarauti: “Na, visa tai – šmeižtas. Tai vėl kažkokie antisemitiniai prasimanymai”. Nieko panašaus. Tai buvo atspausdinta 1989 m. lapkričio mėn. Žurnale “Molodaja gvardija”, 229 psl. Vakaruose apie tai jau seniai žino ir dėl to kelia geranorišką šurmulį, sustiprintai reklamuoja.
Apie tai, kad Borisas Jelcinas vedęs žydę, 1989 m. balandžio 6 d. taip pat buvo atspausdinta Paryžiaus žurnale “Pari matč”. O žydai, masonai ir žido-masonai žino, kas tai yra. Jie puikiai žino, kad Borisas Jelcinas kažkoks nenormalus, kad jis – iš “mūsiškių”. Štai, dėl to mes jam ir padėsime, jį pareklamuosime. O vėliau jis mums atidirbs. Jis bus ant mūsų kabliuko. Tikriausiai jie jau seniai dirba šia linkme ir jis taps jų marionete. Galite tuo neabejoti. Kaip bebūtų gaila, jis jau ir dabar vaidina ne visai gerą vaidmenį.
O štai rusų žurnalistai ir rašytojai negali teisingai panaudoti šios informacijos. Tikriausiai todėl, kad jie nežino Aukštosios Sociologijos. O gaila.
Todėl mes su jumis šiandiena apie visa tai ir kalbame, kad galėtume nors kiek padėti rusų rašytojams ir visiems žmonėms. Ką gi daryti? Ką daryti, kad sėkmingiau kovoti su rusofobija ir padėti, kad rusų liaudis vėl užimtų deramą vietą istorijoje?
Esmė tame, kad pirmuoju rusofobu buvo pats V. I. Leninas. Būtent tada buvo sukurta nacionalinė politika su aiškiu nukrypimu į nacionalines mažumas, ir tai buvo daroma rusų tautos sąskaita.
* – Profesoriaus Janovo duomenimis, Rusijoje dabar 25 (23 + 2) milijonai bionegatyvių žmonių. Janovas siūlo visus juos išsiųsti į Izraelį. Bet, jeigu per metus jų išmesti po milijoną, ir tai užtruktų 25 metus...
– O kodėl pats Janovas nevažiuoja į Izraelį? Kodėl jis pats sėdi Amerikoje. Pabandykite jam užduoti tą klausimą ir jis tuojau pat užkauks: “Antisemitizmas!”
* – Tokiu būdu, bet kuriuo atveju, artimiausius 25 metus mums teks gyventi ir, taip sakant taikiai egzistuoti su tais bionegatyviais žmonėmis. Bet, jie gi ir toliau nuodija supančią aplinką, t. y., kuria mišrias santuokas ir su sveikaisiais, ir su degeneratyviais žmonėmis iš supančios aplinkos. Būtina skubiai perspėti sveikąją žmonijos dalį, būtina skubiai žmonėms duoti bent minimalias Aukštosios Sociologijos žinias.
– Taip. Aukštąją Sociologiją reikėtų įvesti į vidurinių mokyklų aukštesniųjų klasių programą. Tada, sužinojusi apie sergančiosios pusės problemas, sveikoji gyventojų pusė padarys kokias nors išvadas. Būtų protinga susilaikyti nuo kontaktų su žydais ne tik lytinėje, bet ir dalykinėje sferoje. Štai, dabar Rusijoje pradedami formuoti nauji ekonominiai santykiai. Prisiminkite apie šykštaus riterio Kompleksą, kuris daro bankininkus ir milijonierius. Be Aukštosios Sociologijos žinių, štai iš tokios kategorijos žmonių ir gali susidaryti naujas finansinis elitas. Tokius žmones reikėtų kontroliuoti, neleisti užsisėsti ant sprando.
Rusų rašytojų kovoje su rusofobija taip pat būtų naudinga išplėtoti temą apie praradimus, kuriuos rusų liaudis patyrė to žydų jungo metu. Ir to mokytis reikėtų iš pačių žydų. Štai, žydai jau dešimtimis metų šaukia, kad Hitleris jų išnaikino virš 6 milijonų. Būtina parodyti, kad žmonių nekentimo politiką Vokietijoje taip pat įdiegė ir vykdė žydiško kraujo turintys žmonės. Žydai tuo kaltina vokiečių tautą ir visą pasaulį, o iš tikrųjų, tai buvo susinaikinimo Kompleksas. Štai ir rusų rašytojams būtų naudinga išplėtoti šią temą.
Štai jums dar viena tema, kurią reikėtų plėtoti. Pusiau žydas Solženicynas visam pasauliui vapa, kad 70 metų Tarybų valdžios, rusų liaudžiai kainavo 60 milijonų žmonių gyvybių. Bet, prirašęs daug knygų šia tema, jis kažkaip nepastebėjo, kas gi vis dėl to kaltas. Ką gi daryti? Reikia padėti plunksnos broliams. Štai, žurnalistai ir rašytojai ir turėtų padėti Aleksandrui Isaičiui išsiaiškinti – kas gi dėl viso to kaltas? O tuo pačiu ir patys išsiaiškintų – kas vis dėl to daugiau – 6 milijonai, ar 60 milijonų?
Kitas skyrius
Pereiti į TURINĮ