Šiandiena tęsime žydų klausimo analizę ir bandysime padėti žydų tautai išgyvendinti antisemitizmo problemą. Mes su jumis pabandysime išanalizuoti tai, kokiais keliais žydai prasiskverbia į valdžios viršūnes.
Žydus pastoviai kaltina tuo, kad jie bando užgrobti valdžią visame pasaulyje ir, kaip mes jau įsitikinome iš praėjusių paskaitų medžiagos, dalis tiesos tame yra. Kaip bebūtų gaila, jau kelintą kartą, Antrojo pasaulinio karo metu, tas pasaulinis viešpatavimas davė negatyvius, neigiamus rezultatus, ir pasaulis tuos rezultatus pajuto.
Praeitoje paskaitoje mes išanalizavome žmones, kurie vadovavo kariaujančioms šalims – Hitlerį, Staliną, Čerčilį ir Ruzveltą. Rezultate mes įsitikinome, kad visi keturi to karo vadovai turėjo žydiško kraujo, nors istorikai tuos faktus kruopščiai slepia. Vėl kažkokia socialinė ir istorinė paslaptis. Šiandiena mes su jumis pabandysime išsiaiškinti – kokiais keliais tie žmonės pakilo į valdžios Olimpo viršūnes.
* – O juk iš tikrųjų keistai gaunasi – ir prie monarchijos, ir prie respublikos, ir prie socializmo, ir prie komunizmo – valdančioji viršūnėlė visada užsikrėtusi žydiškumu. Keistas dėsningumas.
– Taip, tai labai keistas dėsningumas. Be to, tai patvirtina ir patys žydai. Biblijoje žydai patys rašo, kad jų paskirtis valdyti pasaulį. Kad suprasti tą paslaptį, tą Aukštosios Sociologijos paslaptį, mums reikia gerai žinoti, kas gi jie tokie – tie žydai? Aš kartoju dar kartą, kad žydai – tai ne tauta ir ne nacija, o tai apsigimusių degeneratų sekta, kuri prieš 4.000 metų buvo išvaryta iš Chaldėjos Uro miesto. Matyt, kad žydai buvo pirmoji degeneratų organizacija. Jie buvo pirmoji masoniška organizacija pasaulyje.
* – Tai yra, kaip italų Koza Nostra pirmoji į vieną gaują apjungė visus Italijos banditus ir toje gaujoje nustatė griežtą hierarchiją, taip ir judėjų degeneratus į gaują apjungė žydų patriarchai, kuri, kaip sekta, vėliau gavo “masonų” pavadinimą.
– Taip. Tai buvo savotiška politinė mafija. Tiksliau – biologinė mafija, bet ji turi toli siekiančius politinius tikslus – užimti valdžią pasaulyje. Būdama seniausia degeneratų sekta, žydai jau seniai savo kailiu patyrė pagrindinius degeneracijos dėsnius. O Hitleris tvirtino, kad masonai – tai dirbtiniai žydai. Masonų ir žydų dvasinę vienybę patvirtina jų bendras kalendorius. Žydai turi ir savo nuosavą kalendorių, ir tą kalendorių naudoja masonai. Ir jie – identiški. Šiandiena pas juos 5749 metai (1989 m.e. metai). Jau nuo senovės laikų žydų vadai buvo savotiški tos degeneratyvinės organizacijos žyniai. Jie buvo pirmieji, kurie puikiai žinojo degeneracijos dėsnius.
* – Tai yra, jeigu krikščionių bažnyčia ieškojo degeneratyvių žmonių ir juos izoliuodavo vienuolynuose, tai judėjų žyniai ieškodavo degeneratyvių žmonių ir juos naudojo valstybių ir tautų žlugdymui.
– Taip. Jie puikiai žinojo, kad degeneracija parsideda nuo visuomenės viršaus. Tokiu būdu, jeigu informacijos rinkimui jums po ranka yra masoniška organizacija ir jūs gerai žinote degeneracijos dėsnius, tai mišrių santuokų pagalba jūs nepastebimai galite prasibrauti į aukščiausius valdžios sluoksnius.
* – Grigorijau Petrovičiau, normalų žmogų tik su ginklu rankoje įmanoma priversti kokiems nors iškrypėliškiems veiksmams, bet tai jis darys pasišlykštėdamas. O masonai tai darys su didžiausiu malonumu.
– Taip. Tai štai, tos degeneratyvios sektos lyderiai žinojo, kad žuvis visada genda nuo galvos. Kiekvienoje tautoje, kiekvienoje nacijoje – kuo aukštesnė visuomeninė padėtis, tuo didesnis degeneracijos procentas.
* – Grigorijau Petrovičiau, įsivaizduokime, kad koks nors Sibiro valstietis savo protu ir pastangomis sugebėjo susikrauti milijoną. Jis pats praktiškai sveikas, bet jo milijonai iš karto tampa masalu degeneratams, kurie patys kurti nieko nesugeba ir visada parazituoja. Todėl jie, jeigu ir ne patį tą mužiką, tai jau jo vaikus – apgaule arba gera valia įtrauks į savo aplinką, sutuoks su degeneratais, o vėliau tas visas brudas užgrius nelaimingą to turtuolio šeimą.
– Štai-štai-štai. Jūs palietėte labai įdomią temą. Čia reikia gerai prisiminti daktaro Kinsi statistiką. Žmonijai pavojingi ne 4% atvirų homoseksualistų, o 33% prislopintų, latentinių ir užsimaskavusių homikų. Psichiatrai sako, kad dvilyčių žmonių nėra. Yra tik užsimaskavę homoseksualistai. Jie ir yra labiausiai pavojingi visuomenei, nes jie yra kaip uždelsto veikimo mina ir ta mina vis viena kada nors suveiks.
Iš daktaro Kinsi statistikos mes jau žinome, kad kiekviena antra moteris apsikrėtusi homoseksualumu. Normalaus vyro normali meilė jai nereikalinga, ji tuo nepasitenkina. Štai tie degeneratai ir tuokiasi pagal išskaičiavimą. Normalūs žmonės galvoja, kad santuokų pagal išskaičiavimą – vienetai. Tokios vedybinės sąjungos jie net neįsivaizduoja. Bet degeneratai negali mylėti ir todėl, vietoje meilės, jie visada vadovausis tik išskaičiavimais. Tokia moteris visada šaltakraujiškai ieškos perspektyvaus vyro, kaip ir prostitutė visada ieško turtingesnio kliento. Juk čia – tas pats. Tarp kitko, apie prostitutes. Normalūs žmonės taip pat nežino, kad tarp prostitučių – dauguma lesbietės. Jos su vyrais miega tik dėl pinigų. Tai ypatingas biologinis moterų tipas ir jų gana daug.
* – Taip kad Kuprinas buvo neteisus, kai jis rašė apie ištikimas žmonas – buvusias prostitutes?
– Tarp kitko, apie Kupriną. Turėjau labai įdomią skaitytoją, ir ji man pasakojo, kad jaunystėje skaitė Kuprino “Duobę” («Яму»). Tai – romanas apie prostitutes. Tai štai, tada ji nepastebėjo, kad tarp prostitučių buvo daug lesbiečių. Po mano knygų perskaitymo, tą romaną ji perskaitė dar kartą ir tik tada aiškiai pamatė, kad Kuprino prostitutės tarpusavyje užsiiminėja lesbietiškumu. Kuprinas buvo neteisus, kai tvirtino, kad nėra geresnės žmonos, negu vakarykštė prostitutė. Mes žinome, kad iš lesbietės geros žmonos niekada nebus. Gyvenimas tokioje šeimoje netrukus virs pragaru.
Tarp mano pažįstamų pati sėkmingiausia santuoka buvo pas Natašą Kušnir. Jis įsipiršo į žmonas stambiam amerikiečių mokslininkui-atomininkui Dikui Liatteriui. Nataša buvo pusiau žydė su stipriu lesbietišku polinkiu ir, kaip ir reikėjo laukti, ta puiki santuoka baigėsi labai blogai. Per sekančius po santuokos 20 metų, ji keletą kartų sėdėjo beprotnamyje. Jos motina, rusė motina, buvo ištekėjusi už žydo, senatvėje taip pat išprotėjo ir nusižudė.
Kaip gi visa tai įvyko? 23 metų Natašą Kušnir pasiuntė vertėja į Ženevą, kur tuo metu vyko nesibaigiančios tarptautinės derybos dėl atominio nusiginklavimo. Ji ten ir pasigavo amerikietį mokslininką-atomininką Diką Liatterį. Diko brolis taip pat buvo stambus mokslininkas-atomininkas, prezidento Niksono patarėjas. Dikas tuo metu buvo vedęs ir turėjo tris vaikus. Vyresniajam sūnui buvo jau 19 metų. Tai štai – ta pusiau žydė-lesbietė Nataša Kušnir jį išskyrė su žmona, išardė šeimą ir į žmonas įsipiršo pati. Po to Diko pirmoji žmona iš nevilties nusigėrė. Kai jis jaunystėje mokėsi, tai ji dirbo ir išlaikė visą šeimą. Atsidėkodamas už tai, Dikas, būdamas 45 metų amžiaus, ją metė dėl 23-metų pusiau žydiškos kalės, kuri jo absoliučiai nemylėjo. Iš šalies visa tai atrodė kaip tikras teatras. Tokios moterys mylėti negali, jos visada išteka tik pagal išskaičiavimą.
Dikas Liatteris pas mane namuose būdavo dar iki vestuvių su Nataša ir aš jam draugiškai sakiau: “Dikai, turėkite omeny: aš pats gyvenime turėjau nemalonios patirties. Aš kažkada buvau įsimylėjęs Natašą Meier, kaip ir jūs dabar įsimylėjęs Natašą Kušnir. Galų gale, ta Nataša Meier pasirodė esanti lesbietė ir dėl to su ja turėjau labai daug nemalonumų. Iš savo patirties noriu jus perspėti, kad jūsų Nataša taip pat turi labai stiprių seksualinių nukrypimų. Tie nukrypimai jums yra labai pavojingi”. Jis nenorėjo manęs girdėti. Jie apsivedė. Jiems gimė duktė. Tada jie gyveno Kalifornijoje. Nataša tuojau pat Diką pametė ir atvažiavo čia, į Niujorką. Pati įsidarbino Suvienytų Nacių Organizacijoje, o dukterį atidavė savo motinai. Vėliau ji nusigėrė. Prisigerdavo iki baltosios karštinės ir ne kartą pakliūdavo į beprotnamį. Kalba, kad Dievas nubaudžia taip pat, kokias darei nuodėmes. Dėl jos kaltės pirmoji Diko žmona nusigėrė, o dabar jau Nataša prisigerdavo iki velniukų ir reguliariai pakliūdavo į beprotnamį. Natašos duktė vėliau tapo narkomane ir lesbiete, kaip ir jos motina.
Štai, kokias kilpas mėto gyvenimas, kai žmogus susituokia su žydu. Štai kuo visa tai baigiasi. Nataša kruopščiai slėpė, kad ji – pusiau žydė, t. y., ji gerai žinojo, kuo visa tai baigiasi…
* – Šėtonas žada auksą ir valdžią, o užmoka suskaldytomis kaukolėmis.
– Taip, bet jūs visa tai stebėti turite 20-30 metų. Nuo ko visa tai prasideda, kaip vystosi ir kuo baigiasi… Nataša Kušnir dirbo vertėja Valstybės departamente, buvo SNO vertėja ir, žinoma, buvo susijusi su įvairiais gudriais organais. O kur baigė? Beprotnamyje.
Štai jums pavyzdys santuokos pagal išskaičiavimus. Jūs čia paminėjote Sibiro mužiką, kuris savo proto ir darbo dėka tapo milijonieriumi. Taip, iš tikrųjų buvo tokių mužikų. Kaip broliai Stroganovai, kurie vykdė plačią veiklą Urale. Daugelis Rusios pirklių kilę iš paprastos liaudies, bet, kai tik jie praturtėdavo – jų iš karto laukdavo baisūs pavojai. Kaip taisyklė, toks sėkmės vaikinas susidurdavo su gražuole pagal išskaičiavimą. Tai būtinai būdavo kokia nors lesbietė, kuri apsimesdavo mylinčia ir rūpestinga mergina. Tokios yra daugelis Holivudo aktorių. Ir štai, toks mužikėlis-milijonierius būtinai pakliūdavo į spąstus. Jis gi norėdavo kažko ypatingo, ne tokio, kaip pas visus… Pragyvendavo jie 20-30 metų, prigimdydavo ji tokiam vaikų... O kai vaikai lytiškai subręsdavo, tada išaiškėdavo, kad jie užsikrėtę homoseksualumu. Ir ką jūs čia padarysite? Ta nemaloni problema egzistuoja visose tautose, bet ką gi tada daryti žydams, pas kuriuos tokių problemų 6 kartus daugiau?..
O dabar prisiminkite istoriją su Savva Morozovu. Tai buvo 3-sios kartos milijonierius. Jis mums buvo žinomas tiek, kad jis finansavo bolševikus. Nuo milijonieriaus Savva Morozovo per Gorkį kiekvienais metais Leniną pasiekdavo didelės subsidijos bolševikų partijai. O kuo visa tai pasibaigė? Savva Morozovas Nicoje nusižudė. Ant krūtinės prie širdies prisidėjo būgnų tūzo kortą ir nusišovė. Suvedė sąskaitas su gyvenimu pačiame jėgų žydėjime. Esmė tame, kad jis bijojo galutinai išprotėti. Štai jums tokio mužiko-milijonieriaus palikuonio pavyzdys, kurį apkrėtė tokia laimės ieškotoja pagal išskaičiavimą.
* – Grigorijau Petrovičiau, anksčiau žmonės tuokdavosi pagal cerkvės apeigų papročius. Bažnyčia turėjo bent šiek tiek apsaugoti nuo tokių santuokų.
– Kaip bebūtų gaila, pravoslavų cerkvė jau seniai to nedaro. Nors jie turėtų saugoti ir tikrinti bent nacijos žiedą.
* – Cerkvė privalėjo atlikti genetinės kontrolės funkcijas. Juk jie visus tuos dalykus žino.
– Jie visa tai tikrai žino, bet… Pavyzdžiui, koks nors batiuška sužino, kad nuotaka papuvėjusi ir galvoja: “O kas juos žino, gal ir jaunasis toks pat. Ir įklimpsiu aš su savo patarimais, užsitrauksiu nemalonę ir įgysiu priešų. Tegus Dievas sprendžia”. Kaip bebūtų gaila pravoslavų cerkvė nieko tokio nedarė. Tai buvo daroma tik inkvizicijos laikais. Paprasčiausiai, jie tokias raganas tada degino ant laužų. Suvarė degeneratus į pogrindį, neleido tada jiems, kaip dabar, bujoti įvairiaspalviais žiedais.
Grįžkime prie žydžių-žmonų problemos. Kaip dabar mes žinome, santuokos pagal išskaičiavimus kompleksas bus pas kas antrą moterį. Tai, jeigu žiūrėti pagal daktaro Vittelso statistiką. T.y., visose nacijose– maždaug pusė moterų. Bet, pagal daktaro Lombrozo auksinę formule, tarp žydų tokių bus 6 kartus daugiau. T.y., beveik visos žydės moterys užsikrėtusios santuokų pagal išskaičiavimus kompleksu. Čia ir yra šaknis viso to, kad žydai su šio pasaulio kunigaikščiais kuria santuokas pagal išskaičiavimą ir taip prasibrauna į valdžios viršūnes.
Visa tai, apie ką mes su jumis dabar kalbame, yra Biblijoje, bet tik tie dalykai ten atvirai neaiškinami. Ten viskas – užšifruota. Pavyzdžiui, Biblijoje sakoma, kad šėtonas – tai šio pasaulio kunigaikštis, o kam tai pasirodys per maža, tai priduria, kad šėtonas – šio amžiaus Dievas. Degeneracija visada eina iš viršaus. Žydai tai puikiai žino ir sumaniai tuo naudojasi. Žydai per amžius prisitaikė prie savo degeneracijos. Gal todėl jie ir yra įsitikinę, kad jie išrinktieji. Tarp kitko, tą patį tvirtina ir pederastai. Kai pederastai renkasi į savo slaptas bendrijas, tai jie taip pat sako, kad jie – elitas, kad jie – išrinktieji. Paskaitykite bet kokį pederastinį žurnalą. Nuoširdžiai pasikalbėkite su bet kuriuo pederastu. Ta pati istorija, kaip ir su žydais. Ta pati psichodinamika.
* – Iš čia, Grigorijau Petrovičiau, galima padaryti įdomią išvadą. Normalių žmonių yra šiek tiek mažiau negu pusė ir, todėl, kad mes gyvename laikais, kai pasaulį valdo demokratijos šėtonas, tai normaliems žmonėms geriau neiti į jokias partijas. Nes, kai susirenka daugiau negu trys žmonės, tai pederastai demokratiškai visada nugalės. Jie jus visada nubalsuos ir privers daryti tai, ko reikia jiems. Bet kokį gerą dalyką jie privers tarnauti šėtonui.
– Kaip bebūtų gaila, bet dažniausiai taip ir yra. Bet, jeigu žmonės gerai žinos Aukštosios Sociologijos dėsnius, tai pederastams bus sunkiau juos apgauti. Tada ir teks burtis į kokias nors pravoslaviškas brolijas, nes, smūgis suspaustu kumščiu visada stipresnis už smūgį išskėstais pirštais.
Žydai degeneracija naudojasi dar nuo biblinių laikų. Biblijoje tam yra masė pavyzdžių. Ypač jų daug judėjiškame Senajame Testamente. Biblija susideda iš dviejų dalių: Senojo Testamento ir Naujojo Testamento. Senąjį Testamentą perskaitę žmonės sako: “Klausykite, ten juk vien šlykštynės ir šlykštynės... Na, Naujasis Testamentas – Evangelijos – tai gerai. Bet, kam gi Senąjį Testamentą, tas šlykštų judėjišką Senąjį Testamentą apjungia su Naujuoju Testamentu į vieną šventą Bibliją?”.
Bet aš manau, kad toks apjungimas – teisingas. Kad žmonės galėtų patys pasižiūrėti, kokios šlykštybės vyksta Senajame Testamente. Tada jūs įsitikinate, kad iš tikrųjų buvo reikalingas Naujasis Testamentas. Dabar aš jums šiek tiek priminsiu, apie ką rašoma Senajame Testamente.
Protėvis Abraomas, iš kurio save kildina žydai, savo žmoną Sarą pakiša faraonui. Tai yra, pasielgia amoraliai. Tai – kaip minimumas. Vėliau tą patį fokusą jis padaro su kitu karaliumi, kažkokiu Abimelachu. Abu tuos valdovus Sara apdovanojo venerinėmis ligomis… Štai jums ir pirmasis amoralus pavyzdys iš žydiško Senojo Testamento.
Todėl Sara ir buvo nevaisinga. Tada ji sako Abraomui, kad jie turi tarnaitę Agar, ir kad jis privalo jai padaryti vaiką (prisimenate Adolfėlį – vis tie patys dalykėliai). Tai jums antras amoralus pavyzdys iš judėjiško Senojo Testamento. Tarnaitė Agar pagimdė sūnų Izmailą, bet Sara taip tyčiojosi iš Agar, kad ta kartu su sūnumi pabėgo į dykumą. Biblijoje sakoma, kad Agar buvo egiptietė, o aš izraelietiškame žurnale “Alef” skaitau, kad, pasirodo, tarnaitė Agar buvo… Egipto princesė. Kas tai, didybės manija sergančio bepročio žydo svaičiojimai? Aš manau, kad žydai tai įdėjo todėl, kad, matote, visos pasaulio tautos ir karaliai privalės tarnauti žydams.
Patikrinsime visus žydų didvyrius iš Senojo Testamento. Visi mes girdėjome apie Mozę, kuris žydus išvedė iš Egipto ir žydams davė įstatymus. Bet kas jis buvo per žmogus? Jis buvo žydų vaikas, kurį pakišo nevaisingai Egipto princesei, kuri jį ir išaugino rūmuose. Kai Mozė užaugo, tai vedė etiopietę, t. y., negrę.
* – Štai jums žydų kraujo grynumas. Štai jums ir mišrių santuokų draudimas. Pats svarbiausias žydų įstatymdavys buvo pakištas vaikas ir dar vedęs negrę!
– Taip-taip-taip. Šiandiena Niujorke vyksta tas pats. Ką tik įvyko mero rinkimai. Iki tol Niujorko meru buvo senas žydas ir pederastas Edikas Kočas. Dabar meru išrinko negrą Davydą Dinkinsą, bet, jeigu jūs pasižiūrėsite į naujo mero fotografiją, tai pamatysite, kad jis – mulatas, negro ir baltaodės moters mišrios santuokos produktas. Vadina jį Davydu. Keistas vardas negrui. Žydiškas vardas. Negras Davydas Dinkinsas vedęs baltaodę moterį. Klausimas: kokia baltaodė moteris ištekės už negro? Pagalvokite patys.
* – Jeigu išanalizuoti JAV komunistų partijos sudėtį, tai ten bus tas pats žydų ir negrų mišinys.
– Taip. Čia turiu visą seriją kortelių, kurios tai visiškai patvirtina: “Amerikiečių valdžios viršūnėje žmonos-žydės”. Šiandiena JAV kompartijos genseku yra senas žydas Hessas Hollas. O JAV kompartijos prezidentas yra 80-metis negras, kurio žmona žydė. Štai jums ir Amerikos kompartija. Tas naujasis Niujorko meras Davydas Dinkinsas, – taip pat gana keista asmenybė. Vasarą Niujorke, kaip paprastai, vyko pederastų paradas ir to parado priekyje ėjo Niujorko meras Edikas Kočas, bet šiek tiek atsilikęs ėjo... Davydas Dinkinsas. Visiškai įmanoma, kad jis arba pusiau žydas, arba juodas žydas. Tai – vis tie patys fokusai, kuriais žydai užsiiminėja dar nuo biblinių laiką. Nuo protėvio Mozės.
Dabar išnagrinėkime sekantį žydų biblinį herojų – Juozapą Egiptietį, arba Juozapą Gražųjį, apie kurį romaną parašė vokiečių rašytojas ir Nobelio premijos laureatas Tomas Manas. Tarp kitko, Tomas Manas buvo pusiau žydas iš turtingos pirklių šeimos. Jo senelis buvo senatoriumi viename iš Hanzos miestų. Beveik visi Tomo Mano broliai ir seserys, o taip pat ir jo vaikai nusižudė, o ketvirtadalis žydo Hitleris jo knygas uždraudė ir degino laužuose.
Knygoje “Džudaiko Erotika” (Allenas Edvardsas. «Žydiška erotika”, Niujorkas, 1967) tiesiai rašoma, kad tas Juozapas Gražusis buvo pederastas ir pederastija užsiiminėjo su pačiu faraonu (103-105 psl.). Kaip matote, žydai valdžioje esantiems išsigimėliams pakišdavo ne tik savo žmonas, bet ir gražuolius-pederastus. Ir net šiandiena žydai garbina ir aukština tokius savo didvyrius. Bet kuri kita tauta apie panašius dalykus pasistengtų nutylėti. Tik ne žydai. Kas visiems normaliems žmonėms yra šlykštu ir nedora, žydams – cimusas, idealo viršūnė.
Panagrinėkime dar vieną žydų pranašą. Biblijoje mums pateikiama istorija apie Nojų ir jo sūnų Chamą. Nojus buvo, taip sakant, judėjų šventuolis. Kai Viešpats Dievas supyko dėl žmonių daromų nuodėmių ir suorganizavo pasaulinį tvaną, kad visus tuos nešvarumus nuplautų nuo žemės paviršiaus, tai išsigelbėjo tik šventuolis Nojus su savo šeima. Dabar pasižiūrėkime į profesoriaus, teologijos mokslų daktaro Viljamo Koulo knygą “Seksas ir meilė Biblijoje”. Čia įdomu pabrėžti, kad rusų kalboje žodis “chamas” turi atitinkamą ir gana konkrečią reikšmę. O tas žodis kilęs iš tos Biblinės istorijos. Chamas buvo Nojaus sūnus. Tai štai, profesoriaus ir teologijos mokslų daktaro Viljamo Koulo knygoje sakoma, kad kartą Nojus prisigėrė ir nuogas atsigulė miegoti... Įsivaizduojate tą šventuolišką sceną? Jo sūnus – Chamas, tikriausiai taip pat girtas, nuvirto šalia ir... pasinaudojo savo nuosavu tėvu. Ir štai, tas profesorius-teologas rašo, kad tiems, kurie vertė Bibliją, buvo nepatogu pažodžiui versti viską, kas buvo žydiškuose originaluose. Todėl jie šiek tiek sušvelnino tos šventos šeimynėlės aprašymą. Biblijoje pateikta versija, kad Chamas tyčiojosi iš girto ir apsinuoginusio tėvo. Taip jie užmaskavo pederastinę Chamo nuodėmę.
* – Reikia pabrėžti, kad ši istorija ne iš krikščioniškos Evangelijos, o iš judėjiškos Toros. Senąjį Testamentą patys žydai vadina Tora, Mozės penkiaknyge.
– Taip-taip-taip. Pirmoje Biblijos knygoje taip pat smulkiai aprašoma istorija apie protėvį Abraomą ir jo apipjaustymą. Lyg tai pats Viešpats Dievas liepė jam atlikti apipjaustymą. Bet kai kuriuos žmones ir šiandiena apipjausto. Dėl būtinybės. Tai – vienas iš fizinių degeneracijos požymių ir vadinasi fimoze (liaudyje – nezalupa). Pati gamta jam duoda ženklą: nustok daugintis, bus blogai…
Pavyzdžiui, mano senų laikų pažįstamas Ivanas Elaginas, vienas iš geriausių poetų emigracijoje, taip pat gavo tokį signalą iš Dievo. Kaip sako Šolochovas knygoje “Tykusis Donas”, jo linksmakotis neveikė. 20-mečiui teko atlikti apipjaustymą. Bet Vania Dievo neišgirdo ir netrukus pas jį atsirado duktė – aiški degeneratė. Aš visus tuos žmones pažinojau asmeniškai. Stebėjau 20-30 metų.
Vienu iš autoritetingiausių Senojo Testamento herojų buvo karalius Dovydas. Jaunystėje jis buvo piemenėliu, grojo jis ten lyg tai fleita, lyg tai liutna, ganė avis ir tuo pat metu užsiiminėjo... pederastija. Ir su kuo gi jis tuo užsiiminėjo? Su pirmojo judėjų karaliaus Sauliaus sūnumi – Jonatanu. Biblijoje tiesiai sakoma: “...Jonatanai, tavo meilė man buvo malonesnė už bet kurios moters meilę”. O profesorius ir teologijos daktaras Viljamas Koulas visa tai aprašo detaliau ir viską vadina savais vardais. Štai taip piemenėlis Dovydas per užpakalinį įėjimą, o tiksliau, per užpakalinį praėjimą, pakliūna į karaliaus rūmus ir, galų gale, pats tampa judėjų karaliumi. Štai jums klasikinis aprašymas to, kokiu keliu judėjai prasiskverbia į valdžios viršūnes.
Kai karaliui Dovydui atėjo laikas vesti, tai jis vedė ne žydę, kaip turėjo būti pagal žydų įstatymus dėl rasės grynumo, o hetitietę. Tai yra, buvo mišri santuoka ir jiems gimė sūnus – puskraujis, kuris mums žinomas kaip išmintingasis karalius Saliamonas. Pagal Izraelio ir rabinų įstatymus, šiandiena tas judėjų karalius negautų Izraelio pilietybės. Šiandiena karalius Saliamonas negautų žodžio Knesete. Komedija!
O iš kitos pusės, tėčio Dovydo pederastija būtinai turėjo pereiti ir sūnui Saliamonui.
* – Čia, Grigorijau Petrovičiau, būtina kai ką paaiškinti iš istorijos. Ta senovės degeneratų gauja pastoviai maskuojasi. Kaip šiuo metu vokiečių liaudžiai verčia kaltę už antrąjį pasaulinį karą, kaip rusų liaudžiai verčia visą kaltę už revoliucijos košmariškus padarinius – tiksliai taip pat pederastai suteršė senovės judėjų ir izraeliečių genčių vardą. Atlikęs istorinius tyrimus, Duglas Ridas savo knygoje “Ginčai dėl Siono” pateikia išvadą, kad senovės pederastų-degeneratų gauja šiandiena žinoma levitų vardu, savo šnipus nusiuntė į nedidelę judėjų gentį, kuri gyveno Izraelietiškų genčių konfederacijos pietuose ir ten sužinojo, kad jie tiki ir garbina genties dievą Jehovą. Sugrįžusi į dykumą, levitų-pederastų gauja išmoko savo vaidmenis ir sugrįžo atgal į tą gentį, lyg tai paties Jehovos atsiųsti. Nelaimingi judėjai jais patikėjo. Sau pajungę tą mažą gentį, levitai-pederastai tokiu pat būdu pabandė pajungti ir visą izraelietiškų genčių konfederaciją. Bet tie juos greitai perprato ir, kaip pederastus ir degeneratus, išvijo atgal į Judėją. Nuo to laiko ta levitų-pederastų gauja ir pasisavino judėjų vardą. Vėliau, suteršę ir šį vardą, jie pasivadino izraeliečiais, nors tikrieji izraeliečiai su jais neturi nieko bendro. Net «Žydų enciklopedijoje” parašyta, kad levitai – ne izraelietiška gentis.
– Taip. Todėl ir sakoma, kad šėtonas – melagis ir melo Tėvas. Jis ne tik pats meluoja, bet ir pagimdo melą. Viskas atitinka, kaip du kart du – keturi.
O šiandiena pederasto Dovydo žvaigždė, mogendovydas, puikuojasi Izraelio vėliavoje. Na, ką gi, manau, kad tai – visiškai logiška…
Dabar panagrinėkime kitą judėjų šventąjį – pranašą Lotą. Prisiminkime Sodomos ir Gomoros miestų istoriją. Visi tų miestų gyventojai buvo sunaikinti už visuotinę pederastiją. Iš ten ir paplito išsireiškimai – sodomitai, sodomiška nuodėmė. Na ir, kokie gi tai buvo miestai? Žydai viską labai perdeda. Jeigu jie rašo miestas, skaityk, kad tai gyvenvietė, jeigu rašo karalius – skaityk, kad tai nedidelės genties seniūnas. Ir štai – iš Sodomos stebuklingai išsigelbėjo tik vienas šventuolis Lotas su savo dviem dukterimis. Jie prisiglaudė oloje, o Loto dukterys susimąstė: kaip gi joms pratęsti giminę? Pagalvojo, pagalvojo, ir sugalvojo... Dukterys-nekaltos mergaitės prigirdė savo tėvą ir... su juo permiegojo.
Štai jums judėjiškas dorovingumas. Iš pradžių girtą Nojų išprievartauja jo sūnus Chamas, po to šventuolį Lotą gudruolės dukterys prigirdo ir… nuo jo pastoja. Kokie jie nuoseklūs darydami savo nuodėmes…
* – Jau seniai žmonės ieško atsakymo: kodėl gi mūsų šventieji tėvai pirmajame Bažnytiniame susirinkime tas šlykščias knygas įjungė į šventą Bibliją, į bažnytinius kanonus? Kam reikėjo tų šlykštybių? Ką tos šlykštybės gali mus išmokyti?
– Gerai. Po Senojo Testamento šventų knygų, mes toliau eisime žydijos istorijos keliu, degeneratyvių judėjiškų šlykštybių keliu. Jūs jau žinote biblinę Esteros istoriją, Mardochajų ir persų karalių Artakserksą. Persų karaliui Artakserksui dėdė Mardochajus pakišo savo giminaitę žydę Esterą. Ir kas gi gavosi? Ta meilė baigėsi – masiniu persų pogromu, kur buvo nužudyta 75 tūkstančiai žmonių, įskaitant moteris ir vaikus, kurie buvo nepatenkinti žydų savivale karaliaus rūmuose. Taip kad, masinių pogromų pavyzdį pasauliui parodė būtent žydai.
* – Charakteringa žydų reakcija į šį pogromą. Jeigu kokia nors tauta neiškentusi sukildavo prieš judėjų savivalę, tai žydai pakeldavo triukšmą visame pasaulyje ir tą dieną pažymėdavo juoda kaltės dėme tos tautos istorijoje. O patys žydai kruviną susidorojimą su 75 tūkstančiais persų pažymi pačia linksmiausia švente. Ir tą dieną viso pasaulio žydai švenčia iki pat šiol. Jokio atgailavimo.
– Taip. Purimas. Koks ten atgailavimas! Vienu žodžiu – dieviškoji tauta! O gal vis dėl to tai šėtoniška tauta? Juk visus savo “veiksmus” žydai aprašo kaip jų Dievo – Jehovos valios vykdymą. Gal todėl žmonės ir pakalba, kad, panašu į tai, kad žydų Dievas-Jehova – tai pats šėtonas.
* – T.y., kai skaitai Senąjį Testamentą ir aptinki: Dievas pasakė, Dievas liepė... – reikia skaityti, kad tai šėtonas?
– Taip. Daugeliu atvejų, tai tikrai taip. Senajame Testamente visur sakoma, kad visos tos judėjų daromos niekšybės yra atliekamos todėl, kad taip liepė pats judėjų Viešpats Dievas, kurio vardo kažkodėl negalima minėti. Taip pat charakteringa. Šiandiena žurnale “Alef” žodį Dievas rašo D-s, t. y., žydų dievo negalima minėti.
* – Panašu į demaskuotą vagį. Tave pagavo, bet savo pachano tu įvardinti neturi teisės.
– Taip. Bet kuri tauta garbina savo Dievą, jiems gieda Himnus. O toje tautoje iki pat šiol draudžiama vardu vadinti savo Dievą.
Dabar grįžkime prie rusų revoliucijos istorijos. Iš kur joje atsirado žydai? Jeigu pasižiūrėti giliau, tai, iš principo, jie beveik visi buvo lenkų žydai. Lenkijos Karalystė tada įėjo į Rusijos Imperijos sudėtį. O Lenkijoje ir jai priklausančiose srityse gyveno apie 6 milijonus žydų.
* – Tai, ką istorikai vadina maru apkrėstu Lenkijos pabučiavimu. Kai Rusija į savo sudėtį įjungė Lenkiją, tai ji buvo priversta kartu priimti ir tą gigantišką žydų koloniją. Štai nuo to laiko tą aktą ir vadina – maru apkrėstu Lenkijos pabučiavimu.
– Taip, bet kas gi į Lenkiją atvedė tą 6-milijonų žydų gaują? Tai buvo žydė Estera ir Lenkijos karalius, kurį tada liaudyje taip ir vadino – Mardochajus Antrasis, kurio meiluže buvo Estera. Tai buvo maždaug XVI-XVII amžiuje. Tada žydus vaikė po visą Europą ir jie užuodė, kad Lenkijos karalius – kažkoks degeneratas. Štai jie jam ir pakišo jaunutę gražuolę žydaitę Esterą. Ir ji Lenkijoje pradėjo vaidinti tokį pat vaidmenį, kaip ir biblinė Estera pas persų karalių. Tada lenkų karalius ir leido į Lenkiją atvažiuoti žydams.
* – Pats karalius Lenkiją atidavė sudraskymui... “Mus į bobą iškeitė...”
– Taip. Netrukus žydų kagalas užgrobė visą Lenkiją. Šiandiena beveik neįmanoma rasti lenką, kuris neturėtų žydiško kraujo. Dabartinis Lenkijos prezidentas generolas Jeruzelskis – vedęs žydę, kaip ir gensekas Gomulka, kaip ir buvęs Lenkijos prezidentas – Ochabas. Tiesa, gensekas Gomulka savo laiku lenkų žydus vijo lauk. Net jo žydė žmona išvažiavo į Švediją. Kyla klausimas – kodėl gi ji važiavo į Švediją? Kodėl nevažiavo į gimtąjį Izraelį?
Tas pats buvo ir Rusijoje. Iki 1905 metų revoliucijos carinėje vyriausybėje svarbų vaidmenį vaidino grafas Vitte. Ilgus metus jis buvo finansų ministru ir buvo labai įtakingas caro Nikolajaus Antrojo (Apsėstojo) patarėjas. Pirmoji Vittės santuoka baigėsi skandalingomis skyrybomis. O skyrybos Rusijoje tais laikais buvo labai reta ir sunki procedūra. Antrą kartą grafas susituokė su žyde. Ir štai, šioje santuokoje – buvo viskas gerai. Tai yra, vienas degeneratas rado kitą degeneratą. Vitte pastoviai prašė carą atšaukti žydus ribojančius įstatymus. Tai yra, būdamas žydę vedęs degeneratas, pavirto šabes-gojumi. O vėliau išaiškėjo, kad ir jis pats buvo žydas ir stambus masonas. Žydė žmona masonui, kaip šėtono antspaudas – leidimas į valdžios viršūnes.
O dabar šiek tiek apie caro Nikolajaus Antrojo (Apsėstojo) aplinką. Kažkodėl ten gerbė ne Joaną Kronštadtietį, kuris buvo visiškai šalia, o iš tolimo Sibiro kaimo atsivežė buvusį chlistą (stačiatikių sektantą) – Grišką Rasputiną. Rasputinas buvo labai artimas caro šeimai. Rasputino sekretoriumi buvo žydas Aaronas Samuilovičius Simonovičius. Tas žmogus per Rasputiną valdė Apsėstąjį carą…
* – O kaip cerkvė visa tai galėjo leisti?
– Tame ir esmė. Ir cerkvė yra daug kuo kalta dėl carinės Rusijos žlugimo.
Simanovičius kontroliavo Rasputino veiksmus iš vienos pusės. O iš kitos Rasputino pusės buvo jo žentas Borisas Vladimirovičius Solovjovas – stambus masonas. Tokiu būdu Rasputinas buvo kaip spaustuvuose. Štai jums ir dar vienas žido-masoniškumo pavyzdys su jo kontrole ir įtaka.
Visi žino, dėl ko kilo Pirmasis pasaulinis karas. Erchercogą Ferdinandą užmušė serbas Gavrilas Principas. Bet Principas, pasirodo, buvo ne serbas, о grynakraujis žydas, ir visa tai – ne gandai. Juos visus teisė atvirame teisme ir teismo protokoluose juodu ant balto parašyta: žydas ir masonas. Ir tie vaikinukai, kurie kartu su juo dalyvavo pasikėsinime, taip pat buvo žydai ir masonai. Bet istorikai tą faktą nutyli. Apie tai stengiasi iš viso nekalbėti.
* – Grigorijau Petrovičiau, visa tai turint omeny, ką galima būtų padaryti šiandieninėje Rusijoje?
– Paprasčiausiai, žydams reikia pritaikyti jų pačių įstatymus. Štai, šiandiena Izraelyje mišrios santuokos draudžiamos ir nepripažįstamos. Mišrių šeimų vaikai Izraelyje jaučiasi blogiau, negu žydai hitlerinėje Vokietijoje. Jie iš ten bėga. Juos išstumia. Štai, ir reikėtų tą jų įstatymą pritaikyti Rusijos žydams. Tai yra, Rusijoje reikia uždrausti mišrias santuokas su žydais.
Po to reikėtų žydams išduoti užsieniečių pasus be pilietybės. Juk dabar yra oficiali žydų valstybė Izraelis, kuri automatiškai visus žydus laiko savo piliečiais. O jeigu tu turi užsieniečio pasą, tai tu automatiškai nebetenki teisės tapti žurnalo ‘Ogoniok” vyriausiuoju redaktoriumi, nepralysi į parlamentą, į vyriausybę, į mokslų Akademiją… Juk visa tai vyksta per mišrias šeimas pagal išskaičiavimą. Tik taip galima palaipsniui sumažinti kenkėjišką žydų veiklą Rusijos likimui.
Garsus psichiatras Lombrozo sakė, kad tarp žydų psichinių ligonių, o taip pat ir lytinių iškrypėlių, t. y., degeneracijos yra 6 kartus daugiau, negu pas žydus. Iš kitos pusės, pagal daktaro Kinsi statistiką, net tarp viduriniosios klasės sutuoktinių porų 52% žmonų ir 54% vyrų užsiima burnos (oraliniu) seksu, kas pagal įstatymą vadinama sodomija, pirmąja degeneracijos stadija. Na, o jeigu pas žydus to 6 kartus daugiau?..
Ir taip, jeigu Amerikoje 50% burnos (oralinio) sekso, tai kiek tokio sekso bus tarp žydų. Padauginkite iš 6... Reiškia – visi 300%. Daktaro Kinsi statistika kalba apie viduriniąją klasę. O jeigu mes paimsime aukštesnę klasę, sakykime, virš 10% tos pačios Amerikos gyventojų skaičiaus, tai ten bus ne 50%, o visi 90%. Žydai gi puikiai žino degeneracijos dėsnius…
Manykime, kad kokia nors princesė pajuto, kad pas ją ne viskas tvarkoje, kad ji iš tų 90%, t. y., ją traukia prie burnos (oralinio) sekso, o jai nepatogu, ji juk princesė; arba ją traukia prie lesbietiškumo, ir tas jai nepatogu. Eiti pas psichiatrus? Taip, paskui tave bėgioja žurnalistai, seka kiekvieną tavo žingsnį… Štai ji vargšė ir blaškosi, ir nežino ką daryti. O čia prie jos prisigretina koks nors žydelis, kuris visas tas problemas puikiai žino ir pasisiūlo ją vesti ir būti jai priedanga… Dauguma tokių mišrių santuokų tarp aukštuomenės narių būtent ir sukuriamos dėl tokių priežasčių.
* – Tai yra, žydai degeneracijos dėsnius naudoja kaip ginklą.
– Taip. Būtent kaip ginklą. Todėl, kad žydai tuo užsiima jau virš 4.000 metų. Įsivaizduokite Rusiją prieš 1.000 metų. Tai buvo visiškai kita šalis, visiškai kita liaudis. O žydai egzistuoja jau virš 4.000 metų ir per visą tą laiką nepasikeitė. Kodėl? Ogi todėl, kad tai ne tauta ir ne nacija, o tai – degeneratų sekta. Jie priprato prie savo degeneracijos, prisijaukino, ir dabar naudoja kaip ginklą.
Pavyzdžiui, rusų sosto paveldėtojo hemofilija. Tai – sunki paveldima liga. Degeneracinė liga. Ta liga prasidėjo nuo Anglijos karalienės Viktorijos, kuri hemofilija apkrėtė visus Europos karališkuosius rūmus. Nikolajus Apsėstasis spjovė į savo priesaiką ir įvykdė valstybinį nusikaltimą susižadėdamas su genetine liga sergančia moterimi. Jis – išdavė rusų dinastiją. Cerkvė – nusikalstamai tylėjo. Ir prasidėjo... Šalia Apsėstojo caro tam tikru momentu atsiranda Rasputinas, o Rasputino sekretorius – žydas Simanovičius, kuris sumaniai vadovavo ir visą tą degeneratinį kagalą naudojo savo tikslams. Ir visa tai turėjo didelės reikšmės ruošiant rusų revoliuciją, ardant rusų monarchinę santvarką.
Todėl, kad beveik visi žydai užsikrėtę homoseksualumu, tai jie mylėti negali, todėl jiems nelieka nieko kito, kaip kurti santuokas pagal išskaičiavimą. Žinoma, yra ir išimčių. Išimtys visada yra.
O dabar tą dėsningumą patikrinkime faktais iš gyvenimo.
Pradėkime nuo komunizmo pradininko Karlo Markso. Kaip žinome, jis buvo vedęs baronienę Ženni fon Vestfalen. Jau keista. Mišrios santuokos su žydais visada turi kažkokią stigmą. Labai dažnai tai slepiama. Net tarp paprastų žmonių. Ir staiga, baronesė išteka už žydo.
Iš kitos pusės, žydas, kuris lyg tai rūpinasi darbininkų klase, bet neveda moters-darbininkės, o renkasi baronesę. Vėl keista. Jeigu jūs patikrinsite sutuoktinių Marksų šeimos medį dėl degeneracijos, tai iš karto pamatysite, kame reikalas. Marksai turėjo 7 vaikus, iš kurių 4 mirė vaikystėje, o iš trijų likusių vaikų. dvi dukterys nusižudė. Aiškus išsigimimas. T.y., tai buvo dviejų degeneratų santuoka. Kodėl mes šiandiena kapstomės tuose purvinuose baltiniuose? Prisiminkite, kokį vaidmenį suvaidino Karlas Marksas Rusijos likime. Švelniai tariant, labai liūdną vaidmenį. Jis pats labai nekentė žmonių, ir tos jo propaguojamos revoliucijos baigėsi labai ir labai blogai toms šalims, kuriose tos revoliucijos buvo, tame tarpe ir Rusijai.
Kame reikalas? O esmė tame, kad Karlas Marksas buvo pederastas ir naudojosi Fridrichu Engelsu. Manęs gali paklausti – iš kur aš visa tai žinau? Aš žvakės nelaikiau, bet žinau Romos popiežiaus formulę, kuris jau XI amžiuje visiems katalikų šventikams įvedė viengungystės įžadus, t. y., celibatą. Romos Popiežius, tai – Dievo vietininkas žemėje. Katalikai jį taip oficialiai vadina. Romos Popiežiaus formulė tinka ir žydų rabinams. O pas Karlą Marksą buvo visa virtinė rabinų ir iš tėvo, ir iš motinos pusės. Būdamas tokios kilmės, Karlas Marksas, paprasčiausiai, negalėjo būti normaliu žmogumi…
Engelsas vokiškai reiškia “angelą”. Rusiškai tai skambėtų kaip Angelovas. Tokia pavardes dažnai pasirinkdavo pravoslavų šventikai. Tai perša mintį, kad jis kilęs iš pravoslavų šventikų. Ir čia gaunasi, kad rabinų palikuonis homoseksualiai naudojo pravoslavų šventiko palikuonį. Juokas pro ašaras. Todėl filosofai ir sako, kad šėtonas – tai siaubingai ironiškas ir sarkastiškas sutvėrimas, bet pats ironijos ir pajuokų pakęsti negali.
Jeigu, pavyzdžiui, kokiam nors tarybiniam marksizmo daktarui, kokiu, tarp kitko, buvo Gorbačiovo žmona Raisa Maksimovna, papasakoti, kokios iš tikrųjų marksizmo šaknys, ji būtų šokiruota.
* – Taip, Grigorijau Petrovičiau, bet tai nereiškia, kad, jeigu mes sutiksime gamyklos darbininką pavarde Engelsas, tai jis būtinai bus homoseksualistas?
– Taip – nebūtinai. Matote, tas mokslas, kurį mes vadiname Aukštąja Sociologija, mus įpareigoja su žmonėmis elgtis labai atsargiai. Viena pavardė – dar nieko nereiškia. Esmė – sistemoje. Apie mūsų Engelsą aš jums galiu kaip iš rankovės prikratyti daugybę faktų. Pirma, jis taip niekada ir nevedė. Tai yra, Engelsas mokė gyventi visą žmoniją, o pats kažkodėl šeimos nesukūrė ir žmoniškai negyveno. Antra, Jis sau prisiėmė Karlo Markso nuodėmę. Karlas Marksas turėjo neteisėtą vaiką nuo tarnaitės (vėl Adolfėlis į galvą lenda). Markso žmona, baronienė Ženni fon Vestfalen guli nėščia ir ruošiasi pagimdyti eilinį degeneratą, o tuo pat metu Karlas Marksas, kuris piešiamas kaip idealus vyras, daro vaiką tarnaitei. Kad nekiltų skandalo, Fridrichas Engelsas įsivaikina tokios Elenos Demut vaiką ir pavadina jį Freddi Demut. Jis našlaičių namuose buvo auklėjamas už Engelso pinigus. Purvinas reikalas…
Karlas Marksas buvo Fridricho Engelso išlaikomas, jis tais laikais buvo gana turtingas ir, kaip priklauso tokiais atvejais, Fridrichas Engelsas leido daug pinigų savo aistros objektui – Karlui Marksui išlaikyti. Jūs patys matote kokie keisti buvo jų šeimyniniai santykiai. Panašūs santykiai buvo ir tarp Gerveno su Ogoriovu. Kaip taisyklė, visi tie profesionalūs revoliucionieriai, – visų rūšių ir atspalvių pederastai. Kaip bebūtų gaila, bet visa tai išaiškėja daug vėliau, kai tos padugnės spėja pridirbti daug dalykų ir žmonijai pridaryti daug nelaimių.
Iš likusių gyvų trijų K. Markso dukterų – visos trys ištekėjo už socialistų ir ten, velnias žino kas darėsi. Viena iš jų nusižudė kartu su savo vyru Lafargu. Jie taip pat turėjo tris vaikus, kurie visi mirė vaikystėje. Tas dalykėlis veikia augančia tvarka. Jeigu pas Karlą Marksą iš 7 vaikų tik 4 mirė vaikystėje, tai pas jo dukterį Laurą jau 3 iš trijų mirė vaikystėje.
* – Tokiu būdu pati gamta valosi?
– Taip. Taip kad mes patys aiškiai matome, kad Karlo Markso šeimos ir jo vaikų istorija – tai purvina ir tragiška istorija.
* – Gaunasi, kad, paprasčiausiai, Karlas Marksas vedė degeneratyvią baronienę?
– Taip. Žydai nuo senovės vaikosi tituluotų asmenybių. Jeigu jiems pasiseka ir į tinklus papuola eilinis degeneratas, tai tada pasaulyje prisideda dar viena šėtono ir antikristo sąjunga.
Štai jums dar vienos tokios sąjungos pavyzdys, bet jau iš mūsų emigracijos. Grafienė Aleksandra Tolstaja, 13-sis grafo Levo Nikolajevičiaus Tolstojaus vaikas. Aleksandra Tolstaja apie 25 metus draugavo ir bendradarbiavo su žyde Tatjana Šaufus ir visi žinojo, kad jos abi buvo senos lesbietės. Tie žmonės turi savo pasaulį. Bet aš turiu – tokį klausimą: kodėl grafienė Tolstaja nerado sau draugės tarp kitų rusų kunigaikštienių, grafienių arba baronienių? Kodėl šalia jos atsirado būtent žydė? Ogi todėl, kad ne grafienė su rinkosi meilužę, o žydė Tatjana Šaufus rinkosi sau grafienę.
* – Grigorijau Petrovičiau, gaunasi įdomus paradoksas. Jeigu skyriuje “Pasaulietinė kronika” mes skaitome apie kokias nors purvinas skyrybas aukštuomenėje, kur viena iš pusių yra žydiška, tai reiškia, kad antroji pusė yra teigiama. Kad normalų žmogų pagavo į žydiškus spąstus, juo pasinaudojo ir išmetė. Todėl, jeigu tokia santuoka išliktų, tai reikštų, kad ir antroji pusė – taip pat degeneratyvi?
– Taip. Minusas su minusu duoda pliusą.
* – Tarybų Sąjungoje net buvo dažnutė: “Tu kalėka, aš kalėka, padarysime mes žmogų...”
– Taip, bet mes nukrypome nuo temos. Dabar grįžkime prie Romanovų dinastijos. Jeigu kokiam nors monarchui pasakytum, kad Romanovų dinastija susimaišiusi su žydais, tai, paprasčiausiai, niekas tuo nepatikėtų. Tai – geriausiu atveju… Juk žydai sušaudė visą caro šeimą kartu su tarnaite, gydytoju ir šuneliu (tiesa, aš neprisimenu, šunelį taip pat priskyrė prie “šventųjų”?..)
Nepaisant to, karti tiesa yra tame, kad visa eilė Romanovų palikuonių, kurie vis dar nešioja šią pavardę, jau susimaišę su žydais. Pavyzdžiui, šiandiena į sostą pretenduoja Ispanijoje gyvenantis didysis kunigaikštis Vladimiras Kirilovičius. Jis vedęs pusiau žydę Leonidą Bagration. Būsima carienė – rusų sosto paveldėtoja – jų duktė Marija. Kaip ir Hitleris – ji yra ketvirtadalis žydės. Taip kad, jeigu šiandiena Rusijoje atsikurtų carinė Romanovų dinastija, tai mūsų nauja carienė butų ketvirtadalį žydų kraujo turinti Maša.
Leonidos Bagration tėvas buvo kunigaikštis Bagrationas, o jos motina buvo žydė Elena Zolotnickaja. Bagration-Zolotnickaja pirmą kartą buvo ištekėjusi už žydo Kirbi, pas kurį ji buvo jau antroji žmona. Pirmoji žydo Kirbi žmona buvo bankininko Jakovo Šiffo giminaitė, kuris finansavo draugą Leniną... Ot kompanijėlė, a? Iš vienos pusės – Romanovų sosto įpėdinis, o iš kitos pusės – rusų revoliuciją finansavusio bankininko Šiffo giminaičiai. Kur spjausi, ta pati gauja. Bet, gerbiami ponai monarchistai – ir tai dar ne viskas.
Leonidas Bagrationas turėjo seserį Mariją. Kaip jūs manote, už ko ji ištekėjo? Marija buvo ištekėjusi už… Lavrentijaus Pavlovičiaus Berijos, pusiau žydo ir pagrindinio Stalino laikų budelio. Tos šokiruojančios informacijos šaltinis absoliučiai patikimas. 1926 metais italų konsulas Tbilisyje – Pjetro Kvarneri asmeniškai pažinojo Beriją ir jo žmoną. Vėliau tas konsulas buvo italų pasiuntiniu Paryžiuje ir parašė knygą, iš kurios ir paimta ta mano informacija. Bendrai, abi Bagrationo seserys buvo pasaulinės prostitutės, kurios išteka pagal išskaičiavimus. Štai jums Bagrationų santuokinių interesų amplitudė: nuo pagrindinio tarybinio budelio iki Rusijos sosto paveldėtojo. Tai yra, Rusiją vėl iš dviejų pusių spaudžia žnyplėmis.
Čia įdomi dar viena detalė. Kai jaunasis grafas Bagrationas vedė žydę Zolotnickają, tai tėvas jį prakeikė, už ką bolševikai senąjį grafą ir sušaudė. O lenkų žydę vedusiam jaunajam grafui Bagrationui be jokių trukdžių leido važinėti iš Paryžiaus į Tarybų Sąjungą ir atgal. Žydė žmona kaip šėtono antspaudas, kuris atveria visas sienas. Štai tokia monarchistinė košė. Tuo sunku patikėti, bet visa tai patvirtinta dokumentais. (Žr. Pjetro Kvarneri. Italų laikraštyje “Karjera de la sera”, 1953 m. liepos 17 d.. Dėl Berijos likvidavimo. Tuo metu Pjetro Kvarneri buvo italų pasiuntinių Paryžiuje. Taip pat žiūrėkite laikraštyje “Novaja Zaria”, 1960.03.19. V. Vonsiatskio straipsnis “Kaukazo belaisvis”).
Kai mūsų būsimos carienės motina – pusiau žydė Leonida Bagration tekėjo už žydo Kirbi, jai buvo 22 metai, o jaunavedžiui – 60 metų. Tai yra, pasaulinė kekšė, kaip prostitutė išteka ne už vyro, o už jo turto. Iš kitos pusės, didysis kunigaikštis Vladimiras ir jo tėvas Kirilas – abu buvo masonais. O juk ne be reikalo sako, kad masoniškumas visada žido-masoniškumas.
Aš jums galiu papasakoti dar eilę kitų detalių. Ta carinė motinėlė – pasaulinė prostitutė Leonida, iš pirmos santuokos turi įdukrą, t. y., žydo Kirbi ir jo pirmos žmonos Elenos dukterį. Tai štai – ta rusų carienės giminaitė buvo lesbietė. Iš savo tėvo-žydo ji paveldėjo 17 milijonų dolerių ir sėkmingai ištekėjo už Nju-Džersio valstijos gubernatoriaus. Štai jums amerikietiška demokratinė aukštuomenė.
Jūs matote kas darosi? Mes žinojome tik vieną grandinės narį, ir matote kiek ištraukėme įvairiausių šiukšlių? Ir tai – dar ne visa grandinė. Jūs galite pagalvoti, kad Vonsiatskij pats buvo geras žmogus ir atskleidė visą tą blogį. Bet vėliau išaiškėjo, kad tas Vonsiackij pirmą kartą buvo susituokęs su Odesos žyde. Antrą kartą jis susituokė su amerikiečių milijoniere. Be to, jam buvo 22 metai, o jai 40 metų. Tai yra, jaunas žmogus po žydės vedą turtingą, daug senesnę už save amerikietę vardu Marion.
Grįžkime prie Leonidos. Kai ji ištekėjo už senio Kirbi, tikriausiai jis jau nebegalėjo turėti vaikų. Tada ta pasaulinė prostitutė vaiką pasidaro nuo kito žmogaus. Štai jums žido-masoniškos santuokos. Tai – dėsninga tarp degeneratų. Dėl tų fokusų senis Kirbi norėjo su Leonida išsiskirti. Bet… tuo metu jį areštavo gestapo, ir gali būti, kad pačiai Leonidai įdavus. Nors jie gyveno už prancūzų okupacinės zonos, kažkur Nicoje, bet gestapas ir ten pasiekdavo tuos, kas jiems buvo reikalingas. Kirbi iš konclagerio taip ir negrįžo…
Monarchistai gali pasakyti, kad pavyzdys su didžiuoju kunigaikščiu Vladimiru Kirilovičiumi – tai atsitiktinumas. Na, buvo tarp Romanovu toks priekvailis, bet tik vienas. Na, mano draugai. Aš jums tuojau pat įrodysiu, kad tai – nėra atsitiktinumas.
Aleksandras Romanovas, Nikolajaus Antrojo Apsėstojo sesers anūkas, taip pat vedė pusiau žydę. Ir dar per caro šeimos nužudymo Ekaterinburge 53 metines, 1971 m. liepos 18 d. rusų cerkvėje Kanuose. Ten, Prancūzijos šventykloje, įvyko iškilmingas Romanovų šeimos gedulingas nužudymo paminėjimas, o iš karto po to, toje pat cerkvėje, 16 valandą įvyko Aleksandro Romanovo, Nikolajaus Antrojo sesers, didžiosios kunigaikštienės Ksenijos Aleksandrovnos anūko jungtuvės su madmuazele Marija Valgvalner, princo Nišemi ir Margaret Chirš dukterimi. O jeigu mama Chirš – žydė, tai reiškia, jaunoji – pusiau žydė, o pagal rabinų įstatymus – pilnateisė žydė. Civilinė santuoka buvo įregistruota jau Niujorke. Kunigaikštis Aleksandras čia užsiiminėjo vertėjavimu leidyklose.
Aleksandro tėvai – kunigaikštis Nikita ir kunigaikštienė Marija, gimusi kunigaikštiene Marija Illarionovna Voroncova-Daškova. Kokie vardai! Tai juk – aukščiausia rusų visuomenė. Bet sūnelis – vedė pusiau žydę. Be to, iš karto po gedulingo Romanovų šeimos nužudymo paminėjimo... Ką gi – paprasčiausiai, tokios štai jungtuvės, arba bedievystė, arba spjūvis ant tų, kurie šiandiena paskelbti kankiniais... Tarp kitko, apie tai smulkiai rašė monarchistas Nikolajus Kremnevas 1971 m. rugpjūčio 4 d. laikraštyje “Rusija”.
Kaip jums tai patinka? Tai juk žydų tikslinė jų pačių nužudytų Romanovų palikuonių medžioklė. Na, gerai, mes čia pakalbėjome apie rusų reikalus. O kokie reikalai su tomis problemomis kitose šalyse, kitose tautose?
Čekoslovakija. Demokratinės Čekoslovakijos pirmuoju prezidentu po Pirmojo pasaulinio karo buvo Masarikas. Iki Pirmojo pasaulinio karo tai buvo Austro-Vengrijos imperija ir Masarikas ten buvo savotišku disidentu – socialistu, demokratu, kovotoju už žmogaus teises ir t.t. Jam tada teko bėgti iš savo šalies į Ameriką, kur, būdamas masonu, jis vedė amerikiečių žyde pavarde Harriet. Vėl mes su jumis matome, kad sutartis su šėtonu užtvirtinama krauju. Čekų masonas veda amerikiečių žydę.
Čekoslovakijoje gyvenantys žmonės man sakė, kad jo sūnus nuo tos žydės, pusiau žydas ir alkoholikas, girtaudavo restoranuose. Jis išgarsėjo tuo, kad girtaudamas su kompanijomis restorane ir, pamatęs, kaip ir priklauso tokiose įstaigose, ant sienos kabantį šalies prezidento portretą, t. y., savo tėvo portretą, restorano direktoriams sakydavo: “Pasukite tą niekšą nosimi į sieną. Aš jo negaliu pakęsti”. Ir tai – viešai, prie visų.
Vėl, kaip matote, – šeimyninė drama. Todėl kad, tai buvo dviejų degeneratų, masono ir žydės santuoka. Štai sūnus, pusiau žydas ir alkoholikas, ir keikia savo tėvą. Bet tėtušis – tikslą pasiekė. Valdžią gavo. Pagal viduramžių teologų formules, šėtonas visada veržiasi į valdžią. O šiuolaikiniai sociologai viduramžišką šėtoną mums iššifruoja kaip valdžios kompleksą, kuris susijęs su sadizmu ir homoseksualizmu. Štai mes ir matome visa tai Čekoslovakijoje.
O kaip tie reikalai klostėsi Lenkijoje? Kai Lenkija buvo Lenkijos karalyste ir Rusijos Imperijos dalimi, tai tada ten garsėjo stambus revoliucionierius ir socialistas Pilsudskij. Bet, pasirodo, iki revoliucijos jis keletą kartų sėdėjo beprotnamyje. Tiesa, po revoliucijos jis tvirtino, kad ligą tik simuliavo. Bet Lenkijos diktatoriumi jis vis dėl to tapo. Pirmoji jo santuoka buvo su ruse, bet jis rusų nekentė ir buvo liguistu lenkų nacionalistu. T.y., buvo paprasčiausiu psichopatu. Pykčio priepuolio metu jis net užmušė žmonos brolį. Antroji Pilsudskio santuoka buvo su žyde. Su ta žyde kis turėjo dvi dukteris pusiau žydes, kurios šiandiena gyvena Anglijoje. Vėl – ta pati istorija. Bet valdžią jis pasiekė.
Po Antrojo pasaulinio karo Lenkijos vadu ir kompartijos generaliniu sekretoriumi buvo Gomulka. Bet ir komunistinės Lenkijos vadas Gomulka buvo vedęs žydę. Tai yra, jeigu nori būti valdžioje, be žmonos-žydės neišsiversi. Gomulkos laikais Lenkijos prezidentu buvo Ochabas, kuris taip pat buvo vedęs žydę. Tokiu būdu, ir gensekas, ir Lenkijos prezidentas – abu buvo vedę žydes.
Ir Čekijos premjer-ministro Novatno žmona buvo žydė. O Novatną su jo žmona-žyde vėliau suėdė žydas Dubčekas...
Dabar pasižiūrėkime, kaip reikalai klostosi vakarų demokratijos lopšyje – Anglijoje? Vindsoro hercogas, buvęs anglų karalius Eduardas VIII, 1936 metais atsisakė sosto ir vedė žydę Vallis Vorfild Simson, kuri iki jo buvo jau du kartus išsiskyrusi. Tai yra, ji buvo jau naudota sena žydė ir dėl tos senos žydų kekšės Anglijos karalius atsisakė sosto.
Austrų princas Ernstas Rudigeris fon Štarchemberis antrąja santuoka buvo vedęs žydę Norą Gregor.
Rumunijos karalius Karolis prarado sostą dėl savo meilužės-žydės Magdos Lupesku. Jam tada buvo apie 60 metų, o jai buvo apie 30. Be to, jos tikroji pavardė buvo Magda Volf.
Dabar pasižiūrėkime, kokie reikalai demokratinėje Amerikoje? Šiandiena visa Vašingtono spauda praktiškai priklauso žydei Ketrin Maier. Jos vyras buvo Filipas Grechamas, bet jis netrukus nusižudė. Filipas Grechamas nusišovė būdamas 48 metų. Iki tol jis keletą kartų sėdėjo beprotnamyje, Bet, nepaisant to, Filipas buvo prestižinio žurnalo “Njusvik” ir laikraščio “Vašington Post” leidėju, be to, jis buvo amerikiečių žurnalistų Sąjungos pirmininku. Jo uošviu buvo žydas-multimilijonierius Judžinas Meieris ir dabar Ketrin Grecham-Meier tapo sostinės spaudos šeimininke. “Njusvik” ir “Vašington Post” – tai pagrindiniai balsai Vašingtone.
* – Grigorijau Petrovičiau, kas gi gaunasi? Vašingtono spauda žydų rankose. Maskvos spauda buvo žydo Adžubejaus rankose, o ir dabar – tose pačiose rankose.
Taip. Vėlgi, dėsningumas.
* – Kaip gi Viešpats Dievas visa tai leidžia?
– Liaudyje sako, kad Viešpats Dievas gyvena Danguje, o šėtonas – tarp mūsų, nuodėmingųjų, žemėje. Aš jums jau sakiau apie filosofo-krikštyto žydo, kupriaus ir atviro homoseksualisto Kjerkogoro formulę. Filosofijos istorijoje tai – gana stambi figūra. Jis yra egzistencializmo literatūroje tėvas. Jo vardą jūs rasite visuose žodynuose ir enciklopedijose. Tai štai, Kjerkogoras pateikė tokią formulę: – “Nuo spaustuvinio preso išradimo momento, šėtonas apsigyveno spaustuviniuose dažuose”. Tai yra, jis visa tai puikiai žinojo.
* – Gaunasi dar vienas paradoksas. Visi, kas šiandiena šaukia: “Laisvę spaudai!” – iš tikrųjų turėtų šaukti: “Laisvę šėtonui!”?
– Taip-taip-taip. Aukštoji Sociologija – tai paradoksų mokslas. Todėl filosofai ir sako, kad šėtonas pirmas ekstremistas, kad jis – linkęs prie ekstremų. Jam normalus gyvenimas – tai mirtis. Taip kad, tas mokslas – labai sudėtingas ir keblus. Jeigu mes dabar pasiūlytume šias paskaitas atspausdinti laisvoje demokratinėje amerikiečių spaudoje, nieko iš to nesigautų. Mes pakliūtume po tokiu pat draudimų presu, kaip ir Tarybų Sąjungoje.
O štai – naujienos iš Anglijos. Anglų liberalų partijos atstovas Bendruomenių Rūmuose Jerimijus Torpe vedė žydę, kuri iki tol buvo lordo Charvudo žmona. Šauni žydė. Tas Torpe savo laiku palaikė apsišaukėlį Golenevskį, kuris prisistatinėdavo į Romanovų sostą pretenduojančiu caraičiu Aleksejumi. Aš manau, kad Golenevskij buvo ne visiškai normaliu žmogumi. Tai štai, netrukus po pripažinimo buvo skandalas su Jeremijumi Torpe. Vienas iš jo homoseksualių meilužių jį padavė į teismą. Kaip įprasta, bylą užgniaužė. Štai jums ir visa demokratijos puokštė – homoseksualistas, vedęs žydę ir palaikantis aiškiai psichiškai nesveiką monarchistą – pretendentą į Rusijos sostą.
Dar vienas pavyzdys. Buvo toks plieninis Austrijos karalius – tai dar iki Pirmojo pasaulinio karo – multimilijonierius Vittgenšteinas, ir jis taip pat buvo vedęs žydę. Na, koks karalius gali apseiti be savos žydės? Tarp jų vaikų, 3 iš 5 brolių nusižudė. Ketvirtasis ir jauniausias brolis atsisakė palikimo ir pasitraukė į vienuolyną. Vėl – stambi žmogiška drama. O visa tai – šio pasaulio kunigaikščių žydų medžioklės rezultatas.
Vokietija. Buvo toks žinomas vokiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Tomas Manas, pusiau žydas. Jo tėvas buvo turtingas Hamburgo pirklys ir trečios kartos masonas. Na, kaip ir priklauso, tėvas-masonas vedė žydę. Ta pati istorija. Tomas Manas priveisė 6 vaikus. Du sūnūs buvo pederastai. Sūnus Klausas pradėjo rašyti romaną apie savižudybę, bet taip ir nebaigė, nes nusižudė. O kai ketvirtadalis žydo Hitleris atėjo į valdžią, jis įsakė sudeginti visas Tomo Mano knygas...
Jeigu jūs pagalvosite, kad degeneracija – tai mūsų laikų liga, tai bus netiesa. Prisiminkite garsų Romos imperatorių Neroną. Pusprotis homoseksualistas, kuris krikščionis degino gyvus, atiduodavo juos sudraskyti liūtams ir kitiems plėšrūnams... Aš dar savo jaunystės laikais domėjausi menu ir tada man įsiminė Semiradskio paveikslas “Gyvi Nerono fakelai”. Tai buvo garsus rusų dailininkas, kuris tapė istorinėmis temomis. Tai štai, pasirodo, tas pusprotis pederastas taip pat buvo vedęs žydę vardu Popėja. Be to, kai ji laukėsi, jis spyrių į pilvą ją užmušė...
O kas gi vyksta šiuolaikiniame Izraelyje? Izraelio premjer-ministro Ben Gurjono sūnus vedė ne žydę arba, kaip sako patys žydai – šiksą. Atitinkamai, pagal žydų įstatymus, jo vaikai negali būti žydais. Tai yra, Izraelio premjer-ministro anūkai toje valstybėje nebus visaverčiais žydais. O komunistinio premjero Nikitos Chruščiovo sūnus vedė žydę. Reiškia, pagal tuos pačius įstatymus, N. S. Chruščiovo anūkai bus pilnaverčiais žydais? Tą klausimą aš oficialiai užduočiau Knesete, Izraelio parlamente, komunistų deputatui Moišei Snegui. Visa tai buvo aprašyta ne piktame antisemitiniame atsišaukime, o 1970 m. vasario 4 d. respektabilaus žydiško laikraščio “Niujork Taims” 4 puslapyje. Taip kad, Izraelio premjer-ministro anūkai gali likti be Izraelio pilietybės, o komunistinio premjero N. S. Chruščiovo anūkai gali atvažiuoti į Izraelį ir ten be jokių problemų gauti Izraelio pilietybę.
Kalbant apie komunistinius premjerus – amerikiečių kompartijos galva Erlas Brauderis taip pat buvo vedęs žydę. Rusų žydę Raisą Berkman. Toliau mes pamatysime, kad tai – savotiškas dėsningumas: kaip taisyklė, amerikiečių kompartijos galva visada yra arba žydas, arba žydę vedęs amerikietis.
JAV kompartija buvo įkurta 1919 m. rugsėjo 1 d. Iki tol Amerikoje buvo oficiali anarchistų partija, bet po Rusijos revoliucijos jie visi perėjo į kompartiją. Pirmuoju amerikiečių kompartijos genseku buvo Viljamas Fosteris, kuris taip pat buvo vedęs žydę Esterą Abramovič. Kaip jums tai patinka?
Gali būti, kad Kinijoje reikalai klostėsi kitaip? Žurnalistas Arnoldas Lizas rašo: “Kiniečių komunizmas? Bet kai jis prasidėjo, jis buvo žydišku”
. Pasirodo, kad kiniečių diktatorius Čan Kaiši vedė kinų žydę iš bankininko Sung šeimos. O Čan Kaiši Kinijos istorijoje suvaidino gana stambų vaidmenį. Bet ilgus metus įtakingiausiu generolu ir ginklų tiekėju pas Čan Kaiši buvo žydas vardu Moiša Koganas. Tai – iš žurnalo “Laisvės sūnūs” (“Sans of liberty”), 1971 m. gegužė-birželis, Nr. 73. Kitas šaltinis – Arkono Darolio knyga “Slaptų bendrijų istorija” nurodo, kad Čan Kaiši ir Mao Czedunas jaunystėje buvo Gomindano nariais, kas atitiko kinietišką masonyste Ir štai kas įdomu: jie visi vedė seseris.
* – O aš turiu dar vieną įdomią detalę. Jeigu Čan Kaiši ginklais aprūpindavo Koganas, tai Mao Czedunui padėdavo Borodinas (rusų žydas Gruzenbergas). Tai štai, pasirodo, kad tarybinis žydas Gruzenbergas dirbo poroje su anglų žydu Koganu. Žydas iš Anglijos nemokėjo rusų kalbos, o tarybinis žydas Gruzenbergas-Borodinas nemokėjo angliškai. Kokia gi išeiti iš tokios sunkios padėties jie rado? Abu Kinijos revoliucijos judėjų vadai vedė derybas ir tarpusavyje bendravo... jidiš kaba.
– Taip. Kinams padėjo daryti revoliuciją. Bet mane štai kas domina – abu Kinijos lyderiai buvo masonai. O jeigu taip, jie turėtų būti pederastais. Ir, visiškai gali būti, kad jaunystėje jie vienas kitą mylėjo, t. y., buvo homoseksualiais partneriais. O pasiekę valdžią, jie tapo mirtinais priešais ir kariavo vienas prieš kitą. Psichodinamika čia viena ir ta pati.
* – Tai yra, jeigu jūs parke ant suoliuko pamatysite tris alkoholikus su stikline rankose, tai nereikia statyti video kamerų ir sekti, ką jie ten ruošiasi daryti.
– Taip. Taip kad mes matome, kad Kinijoje kartojosi ta pati istorija: pederastai linksminasi, o milijonai žmonių žūna nežinodami dėl ko.
* – Grigorijau Petrovičiau, gaunasi, kad degeneratai gojai, t. y., ne žydai degeneratai savo tautoms atneša nesąmoningas, netikėtas nelaimes, sugriovimus kaip stichinių nelaimių metu. O žydai į tokių degeneratų veiksmus įneša kryptingumą, ir gaunasi lyg tai kryptingas sprogimas. Juk per 4.000 metų žydai gerai perprato degeneraciją, priprato prie jos ir išmoko naudotis degeneracijos dėsniais kaip ginklais kovoje už valdžią. Tai – kaip dinamitas, kuris naudojamas sveikos valstybės apsauginių sistemų susprogdinimui.
– Taip, visiškai teisingai. Dabar pasižiūrėkime, kas vyko Tarybų Sąjungoje. Vienas iš nedaugelio, kas lenininėje vyriausybėje buvo ne žydas, tai Lunačarskis. Bet išaiškėjo, kad jis vedęs žydę N.A. Rozenel, o dar vėliau išaiškėjo, kad ir jis pats buvo grynakraujis žydas. Tai – nauji faktai iš rusų revoliucijos. Iki pat šiol visuose žinynuose Lunačarskis žymimas kaip rusas. Todėl žydė žmona tokį vadovą iš karto padaro įtartinu.
Mes jau žinome, kad daugelis tarybų valdžios vadovų buvo žydai arba pusiau žydai. O tie nedaugelis iš jų, kurie buvo ne žydai, buvo vedę žydes. Pavyzdžiui, Bucharinas buvo vedęs žydę Esterą Gurevič. Narkomo Andrejevo žmona buvo žydė Dora Moisejevna Chazan. Gynybos narkomas Klimas Vorošilovas buvo vedęs žydę Jekateriną Davydovną... Ir apie tai rašo ne koks nors baltasis emigrantas arba aršus žydų ėdikas, tai rašo Stalino duktė – Svetlana Allilujeva savo knygoje “Dvidešimt laiškų draugui”.
Štai dar viena ryški tos problemos iliustracija – savo laiku Paryžiuje, 20-30-siais metais gastroliavo garsi šokėja Žozefina Beiker. Gimė ji JAV. Tėvas buvo žydas, o motina negrė. Matyt koks nors žydas nutarė karšto, sveiko negrų kraujo sąskaita pagerinti savo genetiką... Taip gimė Žozefina Beiker. Ji turėjo 10 vaikų, bet... visi jie buvo įsivaikinti. Be to, iš įvairių šalių: iš Indijos, Japonijos, Izraelio, Afrikos, Suomijos, Alžyro, Korėjos ir t.t. Žozefina Beiker, kuri šoko šviesos mieste Paryžiuje, visame pasaulyje buvo žinoma kaip moteriškumo įsikūnijimas. Ir, tuo pat metu... ji buvo nevaisinga. O ji vaikus mylėjo ir jų norėjo. Štai ir pasiėmė 10 vaikų iš įvairių šalių, sukūrė savotišką internacionalą. Žinoma, jai pačiai, tai drama... Štai, matote, kas gavosi, kai tėtis-žydas pabandė pagerinti savo genetiką.
* – Grigorijau Petrovičiau, gaunasi liūdnas vaizdas. Ką gi tada daryti normaliems žmonėms? Kaip su tuo kovoti? – Iš principo, ta problema galutinai išspręsta negali būti. Ji – neišsprendžiama. Tai savotiška socialinė aklavietė. Kartoju, tos problemos galutinai išspręsti neįmanoma, todėl, kad tai reikštų sunaikinti 52-54% moterų ir vyrų. Žinoma to, išskyrus ketvirtadalį žydo Hitlerį, pusiau žydą Leniną ir žydą Trockį – niekas nedarys, be to, ir naudos iš to būtų nedaug. Tarybų Sąjungoje Stalinas šaudė visus tuos leniniečius, trockistus, buchariniečius ir t.t. Niekas nepadėjo. Šiandiena jų vėl daugybė. Atsirado Sacharovas su sacharoviečiais, Solženicynas ir panašūs į jį. Kaip matote, to klausimo kardinaliai išspręsti neįmanoma. Tai – visų laikų ir visų tautų nutekamasis kanalizacinis griovys. Galutinai to griovio niekas ir niekada neišvalys.
Kitas reikalas – jeigu to proceso niekas nekontroliuos, jeigu visa tai bus palikta savieigai. Tada tas kanalizacinis griovys bus perpildytas ir visuomenės atmatos savo puvėsiais pradės nuodyti supančią aplinką. Todėl būtina pastovi kontrolė. Būtina pastoviai valyti visuomenės atmatas. Būtini kontroliniai punktai Santuokų rūmuose ir gimdymo namuose, būtina aiškinti sveikiems žmonėms – kas jų laukia susituokus su degeneratais, o degeneratams būtina aiškinti – kas jų laukia, jeigu jie panorės turėti savo vaikų.
Tegul kiekvienas sprendžia pats. Bet, susipažinus su Aukštosios Sociologijos kursu, būtina paimti pasižadėjimą, kad visą finansinę, baudžiamąją ir moralinę atsakomybę prisiims tėvai, kurie sąmoningai veis bionegatyvius vaikus. Nėra ko jiems sėstis ant sveikų žmonių sprando. Norite turėti vaikų-degeneratų – turėkite, bet už tą malonumą mokėkite patys. Aš manau, kad dėl tokio teisingo sprendimo niekas neprieštarautų...
T ai idealiu atveju, o kol kas – kaip programa minimum – būtina skubiai, per visas masinės informavimo priemones, visiems žmonės pateikti Aukštosios Sociologijos dėsnius, apie kuriuos mes čia su jumis kalbame. Būtina skubiai tą kursą įvesti kaip privalomą programą visų vidurinių mokyklų aukštesnėse klasėse.
Visa tai žmonės privalo žinoti todėl, kad būtų kuriamos sveikos šeimos, kad, pagaliau, ateitų ramybė pasaulyje, kad kiekvienuose namuose ir darbo vietose įsivyrautų normali ir draugiška aplinka.
Kitas skyrius
Pereiti į TURINĮ