Šiandiena mes tęsiame paskaitų seriją tema “Dieviškoji tauta”. Tose paskaitose mes užsiimame analize to, kas vadinama “žydų klausimu” ir bandome padėti žydų tautai išgyvendinti antisemitizmo problemą. Pradedant dar nuo biblinių laikų, patys žydai tvirtina, kad jie – išrinktoji tauta, dieviškoji tauta, bet, kaip mes jau išnagrinėjome praeitose paskaitose, likusios pasaulio tautos su jais nesutinka ir įsitikinusios atvirkščiai, t. y., tuo, kad žydai – nuo šėtono, kad žydai – ir tikrųjų yra šėtoniška tauta. Štai šiandiena mes ir pabandysime išsiaiškinti, kas gi yra tie žydai, ar jie tikrai dievo išrinktieji, arba jie – šėtono pagimdyti, kaip apie juos prieš 2000 metų sakė Jėzus Kristus (Jonas. 8:44).
Pagrindinis kaltinimas žydams yra tai, kad žydai lyg tai kėsinasi užgrobti visą pasaulį. Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo juokinga: po visą pasaulį išsibarsčiusi maža tautelė, kuri priskaičiuoja apie 18 milijonų žmonių (korėjiečių pasaulyje yra 6 kartus daugiau, bet juk niekas niekada negirdėjo nė žodžio apie antikorėjietiškumą), ir staiga, “bando užgrobti visą pasaulį”...
Bet, pakanka mums atidžiai perskaityti istorinį dokumentą, kuris mokslo aplinkoje žinomas pavadinimu “Siono išminčių protokolai”, kaip iš karto pasidaro aišku, kad mūsų nelaimingo XX amžiaus socialinės, ekonominės ir politinės nelaimės vyksta tiksliai pagal instrukcijas, kurios išdėstytos tame dokumente. Jūs būsite šokiruoti, kai sužinosite, kad visi tie “nesąmoningi ir tragiški” įvykiai buvo surežisuoti kaip pagal natas.
Prieš tęsiant šią paskaitą, aš jums patariu atidžiai susipažinti su tuo dokumentu. Jis pridėtas prie šių paskaitų kurso. Pirmąją akademinę valandą jus pilnai panaudokite to dokumento konspektavimui. Mokykitės savarankiškai dirbti su pirminiais šaltiniais.
Ir taip – “Siono išminčių protokolų” pabaigoje yra viena labai įdomi vieta, kur sakoma, kad žydai bando užgrobti visą pasaulį žydų nuotakų pagalba. Štai pažodžiui: “Per dvasinį nuosmukį ir moralinį pasileidimą, dažniausiai padedant žydų moterims, kurios užsimaskavusios prancūzėmis, italėmis, ispanėmis – geriausioms tautų vadovų ištvirkavimo ir moralinio nuosmukio platintojoms.
Jeigu mes pagal tą punktą pradėsime tikrinti visus pasaulio tautų lyderius, iš tikrųjų pamatysime, kad masė šio pasaulio kunigaikščių turi žydiškas žmonas.
Mes jau kalbėjome, kad tarybų valdžia buvo sudaryta beveik iš vienų žydų, užsimaskavusių pusiau žydų, ir, jeigu kartais pasitaikydavo ne žydas, tai jie, kaip taisyklė, buvo vedę žydes. Bet – keistas dalykas, pasirodo, tas dėsningumas buvo ne tik tarybinėje vyriausybėje. Tas pats yra ir su Vakarų šalių vyriausybėmis. Pavyzdžiui, šiandiena Prancūzijos prezidentu yra Fransua Mitteranas, socialistas. Vedęs žydę. Jeigu tokiu pat būdu patikrinsime visų vakarų pasaulio šalių vadovus, tai gausis labai įdomi situacija.
* – Grigorijau Petrovičiau, degeneratyvi inteligentija mums jau visas ausis išūžė, kad “Siono išminčių protokolus” parašė carinė ohranka, kad visa tai melas, kvailystės ir be jokių įrodymų, ir tik neprotingi ir netoliaregiai žmonės gali rimtai priimti tuos “Protokolus”. Tarp kitko – tokią pat šarmanką jie pradeda leisti ir dėl jūsų parašytų “Tarybinių išminčių protokolų” – apie jūsų knygą jie jau kalba, kad ją parašėte ne jūs – “alchašas” ir sifilitikas, o jūsų žydė meilužė – Sonka...
– O tai mes patikrinsime praktiškai, klastotė tai ar ne. Aš noriu pastebėti, kad “Siono išminčių protokolai” – žydams labai nepatinka. Aš tikrinau keliose žydiškose enciklopedijose, kiekviena iš jų daugiatomė ir jose labai daug informacijos. Ten būtinai yra platus kelių puslapių straipsnis apie “Protokolus”, kur žydai nesėkmingai bando paneigti tuos “Protokolus”. Tai mums sako apie tai, kad “Protokolai” žydams – prieš plauką. Bet šiandiena mes išklausysime abi puses. Taip sakant, pasižiūrėsime į faktus.
Pradėkime nuo sociologinės statistikos. Štai aš imu kortelę iš savo kartotekos iš temos “Žydai. Mišrios santuokos”. Iš vienos pusės, žmonėms atrodo, kad žydai visada laikosi išskirtinai, kad mišrias santuokas judėjų religija draudžia, kad ta linkme žydų rabinai pridėjo daug pastangų ir pasiekė gerų rezultatų. O ką apie tai sako statistika? Statistika mums sako visiškai atvirkščiai.
Štai, imu 1989 m. liepos mėnesio izraelietiško žurnalo “Alef”‘ 285 numerį, arba žydiškai – tamuz 5749 m.; 16 psl. Pažodžiui: “Kai kuriose valstijose, JAV žydiškose bendruomenėse, mišrių santuokų dalis siekia 60-70%”. Ir tai praneša – JAV žydiškų organizacijų generalinis direktorius Chonlainas. Jis čia pat priduria: “Tas procentas – labai aukštas. Padėtis be galo liūdina”. O dabar pagalvokite patys: jeigu mišrių santuokų dalis – nuo 60 iki 70%, tai reiškia, kad JAV po 2-3 kartų visi Amerikos žydai susimaišys su amerikiečiais ir pavirs pusiau žydais. Už kartą paprastai skaito 25 metus – terminas, kai pradeda gimti sekanti karta.
* – Taip, bet mišrios santuokos su kuo?
– Tame ir esmė. Ta tema labai gerai kalbėjo vakaruose garsus filosofas Berdiajevas-Berdičevskis, kuris žydus labai ir labai myli. Tai štai, Berdiajevas sakė: “Šėtono ir Antikristo sąjunga, ir rezultate gaunasi šio pasaulio kunigaikščių karaliavimas”.
* – Tai tas pats Berdiajevas, kurį tarybinis akademikas Lichačiovas studijavo masonų ratelyje 30-siais metais?
– 20-siais metais. Jaunystėje, kai verda kraujas ir kai žmogus nėra tikras, kokia pas jį seksualinė orientacija, kairioji ar dešinioji, tada jis ir kapstosi masoniškoje gudrybėse. Šiandiena Lichačiovas vaidina didelį vaidmenį Rusijos mokslo pasaulyje, bet jis laikosi tų pačių pozicijų, kaip ir 20-siais metais, už ką jį ir pasodino. Jis ten ilgai sėdėjo Solovkuose – vėsino savo verdantį jauną kraują.
* – Tai yra, Solovkuose sėdėjo ne tik rusų patriotai, bet ir per daug žingeidūs masonai?
– Taip. Solovkų gyventojai buvo įvairūs. Tai buvo tragiškas, painus dalykas. Ten pat žuvo ir mano dėdė – dėdė Vasia, mano tėvo brolis. Jis ten buvo kaip žmogus “iš buvusiųjų”.
Tęskime mano kortelių analizę – Izraelio sionistas Šimonas Čertokas “Naujame Rusų Žodyje” 1989 m. rugsėjo 1 d. rašo: “žydų gimstamumas gyvenamosiose šalyse labai sumažėjo, o mišrių santuokų skaičius auga”
. Štai taip. Bet mes viską tikriname. Gal tai išimtis? Gal taip vyksta tik Amerikoje, kur viskas – ne taip, kaip pas normalius žmones? Ne, tai ne išimtis. Pasirodo, ir Prancūzijoje, ir Šveicarijoje, mišrių santuokų kiekis tarp žydų yra apie 50%. Ta pati istorija. Rusijoje iki revoliucijos mišrios santuokos su žydais buvo ribojamos dėl religinių įsitikinimų. Tam žydams iš pradžių reikėdavo pasikrikštyti. Cerkvė nesutuokdavo ir nepripažindavo mišrių santuokų tarp pravoslavų ir judėjų. Užtat po revoliucijos, prie tarybų valdžios, tie įstatymai buvo atšaukt ir mišrių santuokų skaičius staiga pakilo iki 66%.
Tie skaičiai iš Tarybų Sąjungos, JAV ir Šveicarijos patvirtina, kad rabinų draudimai žydams kurti mišrias santuokas yra neveiksmingi. Dieviškoji tauta neklauso savo Dievo ir savų rabinų. Dabar prie to klausimo prieikime iš kitos pusės. Mūsų paskaitose mes dažniau kalbame apie Berdiajevišką Šėtono ir Antikristo sąjungą. Šėtonas – tai degeneracija arba degeneratai, o Antikristas – tai žydai. Tokiu būdu, Šėtono ir Antikristo sąjunga, tai žydų sąjunga su vietiniais degeneratais, taip gaunasi žydiška masonystė.
* – Tai yra, tokių santuokų produktas, tai lyg fizinė gojų sveikata ir liguistas žydų intelektas?
– Štai, jūs kalbate apie fizinę gojų sveikatą. Jūs pamirštate, kad, kaip taisyklė, tai santuokos tarp degeneratų. Koks nors žydas arba žydė pajuto, kad pas juos kažkas netvarkoje ir nutarė savo reikalus pataisyti gojų sąskaita. Bet normalūs arba sveiki gojai nekurs mišrių šeimų su žydais, todėl žydams lieka tuoktis tik su degeneratais iš supančios aplinkos. Tai ir vyksta neįtikėtinai daugyje atvejų. Virš pusės žydiškų santuokų – mišrios santuokos su vietiniais degeneratais.
Todėl, kad tarp žydų 6 kartus daugiau psichinių ligonių, o atitinkamai, ir lytinių iškrypėlių, visokio plauko ir atspalvių homoseksualų: latentinių, prislopintų arba atvirų, tai, kaip taisyklė, ir santuokos bus pagal išskaičiavimą, kur žydė nesugeba kaip reikiant mylėti, paprasčiausiai, ji ieško perspektyvaus vyro.
Dabar pasižiūrėkime į šį mišrių su žydais santuokų aspektą, t. y., į santuokas pagal išskaičiavimą.
Žydai puikiai žino degeneracijos dėsnius. Jie žino, kad degeneracija plinta iš visuomenės viršaus, kad daugelis karalių, carų, vadų ir šio pasaulio kunigaikščių – tai degeneratai. Reikia tik šio pasaulio kunigaikščiams pakišti atitinkamas žydų žmonas-degenerates, o degeneratėms iš aukštuomenės pakišti žydus vyrus. Tuo užsiiminėjo net Karlas Marksas ir Lassalis. Priminsiu, kad Karlas Marksas buvo vedęs baronesę Ženni de Vestfalen, nors pats buvo pranašas ir darbininkų ir valstiečių vadas. Tos santuokos rezultatas buvo toks, kad pusė jų vaikų vaikystėje išmirė, o kita pusė vėliau nusižudė.
Jeigu ta praktika užsiiminėti planine tvarka ir sistemiškai, tai iš tikrųjų, taip galima užvaldyti visą pasaulį. Ta gudri ir slapta praktika tęsiasi dar nuo biblinių laikų. Taip judėjai Persijos karaliui Artakserksui į žmonas pakišo užsimaskavusią žydę Esterą ir, rezultate, jos giminaitis Mardochajus organizavo žydams neįtikusių žmonių masines žudynes, kur buvo išžudyta virš 75 tūkstančių persų, moterų ir vaikų. Pažvelkite į Bibliją: Esteros knyga 9:16.
O dabar pasižiūrėkite į Kremliaus vyrų žmonų-žydžių paradą. Pradedant Dzeržinskiu ir baigiant Chruščiovu ir Brežnevu. Dabar pasižiūrėkime kokie šiandieniniai to slapto pasaulio užkariavimo rezultatai?
Štai, pas mane iškarpa iš 1965 m. liepos 7 d. laikraščio “Naujas Rusų Žodis”. Joje pranešama, kad žydų baronas-milijonierius Gi de Rotšildas Paryžiuje teisiasi su knygos “Žydai” leidėju. Ta knyga – žinomo prancūzų rašytojo Rože Perefitto, kuri išleista autorinės leidyklos “Flammarionas, ir, tarp kitko, turėjo triukšmingą pasisekimą. Čia reikia šiek tiek paaiškinti. Rože Peirefittas buvo sąžiningas ir atviras pederastas, kuris parašė visą eilę knygų apie homoseksualistus. Tai – žinomas prancūzų rašytojas, rimtas ir tikintis katalikas. Tai, ką jis rašo, praktiškai Vatikano žvalgybos balsas. Vatikanas turi savo žvalgybą, kuri tuos dalykus griežtai seka. Jeigu masonai turi savo centrą – “Bnai-Britą” – žydiškos masonystės centrą, kuris labai atidžiai seka tokius dalykus, tai tiksliai taip pat ir Vatikane – nesnaudžia. Faktai, kuriuos pateikia Perefittas – tai Vatikano žvalgybos faktai. Šaltinis – labai rimtas. Cituoju iš “NRŽ”:
“Peirefittas savo knygoje tvirtina, kad žydai užima kertines pozicijas visose prancūziško gyvenimo srityse ir, kad dauguma politinių, visuomeninių ir finansinių pasaulio veikėjų – žydai. Be to, daugelis iš jų yra “užsimaskavę žydai”, ir niekas net neįtaria, kad jie žydiškos kilmės. Štai jums pavyzdys – Prancūzijos prezidentas Fransua Mitteranas vedęs žydę. Toliau cituoju “NRŽ”: “Tokiu užsimaskavusiu žydu jis vadina JAV prezidentą Kennedį”. Na, o kas Amerikoje žino, kad Amerikos prezidentas Kennedi buvo užsimaskavęs žydas? Kame esmė? Pasirodo, jis buvo žydas pagal motiną. Jo motina – Roza Ficžerald, jeigu tikėti Vatikanu, žydė. Kennedi tėvas Džozefas – buvo amerikiečių milijonierius, kuris savo milijonus susikrovė iš kažkokių tamsių darbelių. Šiandiena mes to nekapstysime. Ruzvelto prezidentavimo laikais jis buvo Amerikos pasiuntiniu Anglijoje ir, kaip bebūtų keista, simpatizavo Hitleriui. Tai dar 30-siais metais.
Džozefas Kennedi turėjo beveik tuziną vaikų. Pabrėžtina tai, kad mama Roza buvo beprotiška garbėtroška. Milijonų jai buvo per maža: jai reikėjo garbės, ir ji visus vaikus stūmė į Olimpo viršūnę. Sūnus Džonas iš pradžių tampa senatoriumi, o vėliau Amerikos prezidentu. Apie tai – visi žino, bet mažai kas žino, kad jo sesuo nuo gimimo buvo silpnaprotė ir defektinė, t. y., visiška idiotė. Tokia, kad jos laikyti namuose buvo neįmanoma. Ji iki pat šių dienų yra specialioje dvasinių ligonių prieglaudoje. Tai – šeimyninė Kennedžių klano paslaptis. Kas gi tada gaunasi: brolis sėdi Baltajame name, o sesuo – geltonajame name. O kai kurie amerikiečiai, analizuodami Baltojo namo sprendimus Artimųjų Rytų klausimais, kalba, kad Baltąjį namą jau seniai laikas perdažyti geltona spalva. O tai – tie patys žmonės, kurie žaidžia atominio karo pradžios mygtukais.
Prancūzijoje apie Kennedžių klano šeimynines problemas rašė gana atvirai. JAV apie tuos faktus nutylima. Esmė tame, kad spauda gali iš musės padaryti dramblį ir atvirkščiai, iš dramblio padaryti musę, kurios niekas nepastebės. Tie faktai kažkur praslydo ir tyla. Nei analizės, nei išvadų. Netrukus Džoną Kennedi nužudė. Tada į Olimpą pradėjo lįsti antras iš brolių – Robertas. Jį taip pat nužudė. Visą tą šeimą persekioja kažkoks tragiškas likimas. Ten pilna narkomanų ir nenormalių žmonių.
O ką prezidentas Kennedi veda? Gražuolę Žaklin. Bet, pasirodo, ir ji – turi žydiško kraujo. Prezidentas Kennedi kartą aplankė Prancūziją ir jo žmona vienoje televizijos laidoje prasitarė, kad ji taip pat prancūzaitė. Prancūzų spaudoje patikslino – taip, ji kilusi iš prancūzų žydų. Gaunasi, kas užsimaskavęs pusiau žydas Džonas Kennedi vedė užsimaskavusią pusiau žydę Žaklin.
Kennedžio nužudymas – tai tamsus reikalas. Iki pat šios dienos ta žmogžudystė neatskleista. Aš gerai tuos įvykius prisimenu. Grinvič Villidže – homoseksualistų ir lesbiečių centre Niujorke buvo rodoma pjesė pavadinimu “Ledi Bjord”. Jie ten perdirbo “Ledi Makbet” pagal viceprezidento Džonsono žmoną. Kaip jūs prisimenate, Ledi Magbet ragino savo vyrą užmušti karalių ir užimti jo vietą. Ir pjesėje “Ledi Bjord” tuo pačiu užsiiminėjo vice-prezidento Džonsono žmona. Pagal JAV Konstituciją, viceprezidentas vaidina vestuvių generolo vaidmenį. Jis neturi jokios valdžios. O todėl, kad prezidentas Kennedi buvo jaunas, o viceprezidentas Džonsonas buvo pagyvenęs, tai vice-prezidentas prezidentavimui neturėjo jokių šansų. Tame spektaklyje buvo tiesiai užsiminta, kad Džonsonas tik tokiu keliu galėjo ateiti į valdžią.
Aš puikiai prisimenu, kaip tuo metu visuose amerikiečių laikraščiuose buvo atspausdinta fotografija: prezidentas Džonsonas su savo žmona kažkokioje sinagogoje priima medalį iš rabinų. Žiūriu aš į tą prezidento Džonsono žmonos fotografiją, ir matau 100-procentinę žydę.
Užsimaskavusiu pusiau žydu Peirefittas vadina ir buvusį Prancūzijos prezidentą de Golį, kuris, tarp kitko, negalėjo pakęsti žydų ir masonų. Toliau, Perefittas į tą sąrašą įjungia Britanijos karalienę Elizabetą ir jos vyrą princą Filipą.
* – Tai – nenuostabu. Pasižiūrėkite į princą Čarlzą – tipiškas judėjas.
– Taip-taip. Kame reikalas? Anglų karališkasis namas jau prieš daug šimtmečių užgrobtas masonų. Todėl jie vis dar laikosi valdžioje. Tiesa, jų valdžia dabar fiktyvi. Iš tikrųjų valdo parlamentas ir premjer-ministras.
Po to tame “užsimaskavusių žydų” sąraše eina Vakarų Vokietijos kancleris Adenaueris. Rytų ir Vakarų Vokietijose aš pragyvenau 10 metų. Taip kad, aš gyvenau prie kanclerio Adenauerio. Jį paskyrė amerikiečių karinė administracija. Iš išvaizdos jis visiškai nebuvo panašus į vokietį. Išoriškai jis daugiau buvo panašus į mongolo ir totoriaus mišinį.
Toliau tame sąraše yra Švedijos karališkieji namai. Ta pati istorija. Ten jau kelios kartos, 200 metų – visi masonai.
* – Tai yra, kai revoliucijos naikino karališkus namus, tai išliko tik tos karališkos šeimos, kurios turėjo reikalų ir susitarė su masonais?
– Taip. Dabar visi jie – masoniškos šeimos, ten viskas vyksta pagal Šėtono ir Antikristo sąjungos formulę. Masonai lyg tai pramušė skyle, o jau vėliau per tą skylę sulindo žydai.
Į tokių “užsimaskavusių žydų” sąrašą patenka ispanų diktatorius Franko ir Kubos diktatorius Fidelis Kastro. Čia aš privalau pasakyti, kad Perefittas, o tai reiškia, kad ir Vatikano žvalgyba, – absoliučiai teisūs. Aš tai patikrinau pagal kitus šaltinius. Franko, ispanų diktatorius, ir pagal motiną, ir pagal tėvą, buvo grynakraujis krikštytas žydas. Kai žydus varė iš Ispanijos, jie galėjo pasirinkti: arba palikti Ispaniją, arba priimti krikščionybę, t. y., apsikrikštyti. Tada žydų dalis priėmė krikščionybę. Likusieji žydai už tai juos vadino – maranais, t. y., kiaulėmis. Tai štai, pagal tėvą ir motiną, Frankas yra maranas, ispanų krikštytas žydas. Tarp kitko, jis buvo mažo ūgio ir labai žiaurus – turėjo aiškiai išreikštą valdžios kompleksą. Į valdžią ateina būtent tokie žmonės.
* – Tas grynakraujis žydas prieš mirtį atgaivino ispanų karaliaus rūmus. Štai jums dar vienas istorinis anekdotas. Iki soties pavaldęs, mažas žydelis prieš mirtį dovanoja sostą teisėtam paveldėtojui iš Ispanijos karališkųjų namų …
– Visa tai tiesa. Juokas pro ašaras.
Na, o dabar – keletą žodžių apie Kubos diktatorių Fidelį Kastro. Aš oficialiai patvirtinu Vatikano žvalgybos duomenis. Kastro pagal motiną – pusiau žydas, o pagal Izraelio įstatymus – jis yra pilnateisis žydas. Kastro – komunistas ir, tuo pat metu, masonas. Kuba – tai viena iš nedaugelio socialistinio lagerio šalių, kurioje ir toliau funkcionuoja masonų ložės. Vienas rusų šventikas man papasakojo, kad jis važiavo į Kubą ir buvo tose masonų šventyklose. Vyriausiasis Kubos masonas yra tarybinis žydas iš trečiosios evmigracijos. Na, tai jau tikras anekdotas. Tarybinis KGB aiškiai persistengė – kažkoks žydelis iš Sąjungos tapo Kubos masonų vadovu!?.
Fidelio Kastro brolis – Raulis, karo ministras ir visiškai atviras pederastas. Apie tai buvo ne kartą rašyta amerikiečių spaudoje. Bet tas pederastas, galų gale, vedė, bet ką gi jis vedė? Raulis Kastro vedė pusiau žydę. Jo žmona – pusiau kubietė, pusiau – lenkų žydė. Ją vadina Vilma Espin. Po revoliucijos ji buvo Kubos milicijos viršininke ir asmeniškai šaudė kontrrevoliucionierius. Iki revoliucijos ji buvo garsi prostitutė.
* – Gaunasi, kad, jeigu brolis Raulis – pederastas, tai ir pats Fidelis Kastro, komunistas ir masonas, taip pat koks nors pederastas.
– Taip. Neseniai žydiškame “NRŽ” patikslino, kad Kastro – ne tik pederastas, bet ir kastratas. Kai jis kariavo su diktatoriumi Batista, tai jis pakliuvo į nelaisvę, o Batista įsakė jį iškastruoti. Bet dar iki tol jis spėjo vesti. Tiesa, jo žmona pabėgo į Ameriką. Jo sūnus Fidelis iš pradžių mokėsi Tarybų Sąjungoje, o vėliau taip pat pabėgo. Į Ispaniją. Štai jums Kubos diktatoriaus – Fidelio Kastro portretas.
* – Prie tokių užsimaskavusių žydų galima pridėti Izraelio priešą numeris vienas – Muamarą Kaddafi.
– Taip. Jis užsimaskavęs pusiau žydas. Jo brolis gyvena Izraelyje. Jaunystėje, kai Muamaras Kaddafi mokėsi Kaire, vienu metu ten jis sėdėjo beprotnamyje. Štai jums dar vienas portretas – Libijos diktatorius Muamaras Kaddafi.
Cituoju toliau: “Kaip įrodymą dėl kai kurių “užsimaskavusių žydų” žydiškos kilmės, Peirefittas pateikia jų protėvių biografijas ir jų žydiškus vardus. Kas susiję su de Goliu, tai knygos autorius vadovaujasi paties generolo pasisakymais Bonoje, kad jis turi vokiečių protėvį pavarde Kolbas. O Kolbai – italų žydų atstovai. Italų žydai kažkada prasiskverbė į Vokietiją, o vėliau jau Prancūzijoje pats prezidentas pasirodė esantis jų giminaičiu.
Tarp kitų “užsimaskavusių žydų”, Perefittas taip pat mini tokius žinomus antisemitus, kaip prancūzų rašytojus Morą ir Leoną Dode, o taip pat didįjį Ispanijos Inkvizitorių Torkvemadą.
Bet, jeigu jūs pabandysite pasižvalgyti po amerikiečių enciklopedijas, tai viso to jūs nerasite. Ten Inkvizicija bus smerkiama, Torkvemada keikiamas, bet nė žodeliu nebus užsiminta, kad jis buvo pusiau žydas ir net apipjaustytas.
Nors žydų laikraštis “Naujas Rusų Žodis” ir vadina tą knygą antisemitine, bet baronas Rotšildas, nepaisant visų jo milijonų, procesą pralaimėjo. Reiškia, Perefittas buvo teisus ir Vatikano žvalgybos informacija – nepriekaištinga.
Dabar pasižiūrėkime, ką žydams šia tema sako pranašo Isaijaus lūpomis pats jų dievas Jehova: “Ir ateis tau nusilenkti tave engusių sūnūs, ir kris tau po kojų visi, kurie tave niekino... Tu sotinsies pienu tautų ir iš karališkų krūtinių pieną čiulpsi”
(Isaijas 60:12-16). Taip kad, žydai visa tai, apie ką mes šiandiena kalbame, žinojo dar nuo biblinių laikų.
Mes pradėjome nuo to, kad nusprendėme patikrinti informaciją apie tai, kad žydai nori užgrobti visą pasaulį, o dabar patys matome, kaip tai daroma. Per mišrias santuokas, per žydiškas nuotakas.
Dabar išanalizuokime patį kraupiausią XX amžiaus periodą – antrąjį pasaulinį karą. Kas vadovavo to karo įvykiams, kuris žmonijai kainavo 50 milijonų žmonių gyvybių?
Iš Tarybų Sąjungos pusės karui vadovavo Kaukazo pusiau žydas I. V. Stalinas. Stalino priešininkas buvo Hitleris. Kai mes su juo kariavome, visi manėme, kad jis – vokietis. Po karo išaiškėjo, kad jis buvo ketvirtadalis žydo. Jeigu jums to dar maža, tai galiu pridėti, kad ir visa hitlerinė vyriausybė turėjo žydiško kraujo. Taip kad, ketvirtadalis žydo nebuvo išimtis, o buvo taisyklė. Jo pavaduotojas partijoje – Rudolfas Hesas buvo pusiau žydas. SS viršininkas Himleris taip pat buvo pusiau žydas. Saugumo tarnybos SD viršininkas Reinchardas Heidrichas buvo 3/4 žydo. Heidrichas buvo vienas protingiausių, perspektyviausių ir piktą lemiančių figūrų hitlerinėje vyriausybėje. Todėl anglai ir pasiuntė savo teroristus, kurie jį užmušė.
* – Grigorijau Petrovičiau, tada gaunasi, kad, kaip rusus kaltina kruvinos revoliucijos įvykdymu, tiksliai taip pat kaltina vokiečius piktadarystėmis, kurias iš tikrųjų suorganizavo žydai ir žydiško kraujo turintys žmonės. Vokiečių kaltė dėl Antrojo pasaulinio karo sukėlimo – tai eilinis mitas, eilinis žido-masonų melas.
– Tame ir esmė. Bet apie tai pasaulinė spauda tyli. Tik retkarčiais kai kur praslysta teisinga informacija, kuri yra ignoruojama ir apie kurią pasaulinė spauda tyli. Apie tai mes gana detaliai kalbėjome antrojo paskaitų ciklo penktoje paskaitoje pavadinimu “Raudonoji kabala”. Ten mes analizavome Kardelio knygą “Adolfas Hitleris – Izraelio įkūrėjas”.
Taip kad, kaip neteisinga kaltinti rusus 1917 m. revoliucijos žiaurumais, taip neteisinga kaltinti Vokietiją už tai, kad ji sukėlė Antrąjį pasaulinį karą ir visą kaltę už tai versti vokiečių liaudžiai. Viso to kaltė yra ne rusų liaudies ir ne vokiečių liaudies, o dėl visko kalta taip vadinama “dieviškoji tauta”. Antrajam pasauliniam karui vadovavo Kaukazo pusiau žydas Stalinas ir ketvirtadaliu žydas Hitleris. Vokiečius taip pat kaltina dėl visų lenkų žydų sunaikinimo, bet kas gi tuo metu buvo generalgubernatoriumi Lenkijoje? Okupuotos Lenkijos gubernatoriumi buvo Hansas Frankas, kuris taip pat buvo pusiau žydas. Taip kad, pusiau žydas Frankas ir privalo atsakyti už visus Lenkijoje sunaikintus žydus. Gaunasi, kad žydai užvirė visą tą košę, o ją iškabinti privertė rusus ir vokiečius. Vokietija iki pat šiol moka didžiules kontribucijas Izraeliui. Šiai dienai jau išmokėta virš 40 milijardų dolerių.
* – Žydai taip pat sėkmingai gali apkaltinti ir Kaukazo pusiau žydą Staliną dėl žydų-trockistų sunaikinimo ir priversti visą rusų liaudį mokėti jiems kontribucijas. O juk panašu, kad prie to einama...
– Taip, absurdas! Na, gerai, Stalinas – pusiau žydas, Hitleris – turi žydiško kraujo, o kaip yra su demokratišku Čerčiliu? Aš manau, kad tik nedaugelis anglų žinojo, kad Čerčilis buvo pusiau žydas. Tai buvo Anglijos valstybinė paslaptis.
* – Tiksliai taip pat, kaip daugelis anglų iki pat šiol nežino, kad Čerčilis dar buvo ir pederastas.
– Atleiskite, tai ir man naujiena!
* – Grigorijau Petrovičiau, aš turiu knygą, kurioje cituojami Čerčilio mamos žodžiai apie tai, kad jis “seksualiai eksperimentavo” su vyrais. Toje pat knygoje aprašoma JAV prezidento Ruzvelto žmona – Eleonora Ruzvelt ir tvirtinama, kad ji buvo 100-prcentinė lesbietė. Jie pateikia šimtus Eleonoros laiškų savo lesbietiškai numylėtinei.
– Taip. Ši tema – neaprėpiama ir draudžiama.
* – Kai tik pradedama analizuoti “dieviškoji tauta”, tai iš karto susiduriama su pederastais ir lesbietėmis.
– Taip. Gaunasi toks dėsningumas... Vinstono Čerčilio tėvas buvo nuskurdęs anglų lordas, kuris vedė turtingą žydę iš Bruklino vardu Dženni Džerom. Savo memuaruose Čerčilis rašo, kad jis buvo neišnešiotas, gimė 6 savaitėmis anksčiau laiko. Iš karto galima pasakyti, kad tai – bionegatyvus žmogus, normaliomis sąlygomis jis nebūtų išgyvenęs.
* – Įdomu. Gaunasi. kad Anglijai vadovavo neišnešiotas pederastas?
– Taip. Tai – jeigu viską vadinti savais vardais.
Dabar maža charakteristika Čerčiliui. Cituoju: “Privačios privilegijuotos mokyklos Čerčilis nekentė nuo pat pirmų dienų, kai tik ten atsidūrė. Mokėsi jis blogai, blogiausiai klasėje. Guvernantas, mokytojai ir net nuosavas tėvas jį laikė buku, ir dar daugiau – protiškai atsilikusiu”. Tai iš 1987.02.06. laikraščio “NRŽ”. Dar galiu pridėti, kad Čerčilis buvo raudonplaukis.
* – Tada reikia patikslinti – Anglijai vadovavo bukas raudonplaukis neišnešiotas pederastas...
– Taip. Gaunasi, kad taip. Kad patikrinti dėl degeneracijos, visada reikia pradėti nuo šeimos medžio patikrinimo. Vinstonas Čerčilis turėjo dvi dukteris: Sarą ir Dianą. Pirmosios dukters vardas Sara labai atsiduoda judaizmu, o antrosios dukters vardas Diana atsiduoda lesbietiškumu, tai vienas iš lesbiečių mėgstamiausių vardų. Tai štai, Diana Čerčil ilgą laiką dirbo labdaros organizacijoje, kuri bandė žmones įtikinti, kad nesižudytų, nedarytų to. O vėliau pati Diana nusižudė. Tai – viena šakelė sero Vinstono Čerčilio šeimos medyje. Kita Vinstono Čerčilio duktė, Sara, pasirodo, buvo užgerianti alkoholikė. Ją ne kartą areštavo už girtas riaušes, o liguistas alkoholizmas – psichoseksualinių problemų požymis.
Aš turiu knygą “Lapių žaidimai”. Ją parašė žydas Vladislovas Farago, kuris karo metais dirbo amerikiečių žvalgyboje. Toje knygoje jis rašo, kad Čerčilio pusseserė buvo tokia Dezi, kuri buvo žydo Zingerio anūkė, to paties Zingerio, kuris JAV užpatentavo siuvimo mašiną ir tapo milijonieriumi. Vėliau tas žydas Zingeris išvažiavo į Angliją ir savo dukteris ištekino už Europos aristokratijos narių.
Kai buvau dar berniūkštis, turėjau senelę Kapitoliną Pavlovną, ir ji siūdavo firmos “Zinger” siuvamąja mašina. Pasirodo – nieko panašaus. Jos išradėju buvo amerikiečių žydas Zingeris. Jis buvo kamivoježeris ir pardavinėjo pirmąsias siuvamąsias mašinas, bet jos tuo metu dar blogai dirbo dėl kažkokių nesklandumų šeivoje. Tada tas Zingeris užpatentavo savo universalią šeivą ir tokiu būdu iš pardavėjo-kamivoježerio tapo milijonieriumi. Na, o vėliau Zingeris išvažiavo į Angliją ir ištekino savo dukteris už aristokratų.
* – Grigorijau Petrovičiau, čia reikėtų keletą ginamųjų žodžių pasakyti normalių ir sveikų aristokratų adresu. Visų tų revoliucijų metu, anglų, prancūzų, rusų – sveikąją aristokratiją, kuri vedė ir gelbėjo naciją nuo viso to purvo ir maro, negailestingai naikino. Didelė aristokratijos dalis, kuri sudarė sutartį su pačiu šėtonu, liko gyventi. Pagal visus tuos išsigimėlius aristokratus, kurie susimaišė su žydais, galima susidaryti negatyvų požiūrį į visą aristokratiją bendrai. Nors savo laiku buvo aristokratai-patriotai, kurie rūpinosi savo nacijos ir savo liaudies reikalais.
– Taip. Aristokratija – tai dvilypis dalykas. Todėl ir sako, kad šėtonas – visada dvilypis.
Bijau dvilypės savo sielos...
Pas Kristų ieškau aš pagalbos,
Bet iš po apgaulingos kaukės
Kvatoja melagingoji burna.
Tai Bloko eilėraštis kuris mirė visišku bepročiu. Matote – jis taip pat visa tai žinojo.
Na, aš jums nevardinsiu visų Saros Čerčil vyrų. Bet kuriuo atveju, jums tik pasakysiu, kad pusė jos vyrų nusižudė.
Čerčilio anūkas, 30-metis Džeimsas Spenseris-Čerčilis buvo areštuotas ir pateko į teismą kartu su narkotikų prekeivių gauja, trimis pistoletais ir kokainu 71 dolerių sumai. Tai buvo jau antras jo areštas už narkotikus. 1985.12.16. laikraštis “Deili Njus”. Fotografijoje tas anūkas atrodo kaip mergaitė. Pas jį – ilgi plaukai kaip pas pederastus arba hipius. Veidas – aiškaus degenerato. Jis – grafo Marlboro sūnus ir paveldėtojas.
Štai – dar viena įdomi informacija apie Čerčilį. Tokia K. Šeridan, jo giminaitė iš motinos pusės, 1920 m. išvažiavo į Maskvą. Ji buvo skulptorė ir darė biustus Maskvoje. Kaip jūs galvojate, kieno biustus? Lenino ir Dzeržinskio! Tuo metu Čerčilis buvo pirmasis Admiraliteto lordas. Jis aštriai pasisakydavo prieš bolševikus, o jo giminaitė, ta pati Šeridan, žydiško kraujo turinti anglų aristokratė, bando savo darbais įamžinti pačių kruviniausių bolševikų atvaizdus...
Vinstono Čerčilio tėvas – Randolfas Čerčilis mirė 1894 metais nuo progresuojančio paralyžiaus, kuris ištiko dėl neišgydyto sifilio. Vinstono Čerčilio motina, gimusi Dženni Džerom, buvo žydė iš Bruklino, amerikiečių milijonieriaus duktė. Ta Bruklino žydė garsėjo ryšiais su visais, kas tik netingėjo, ir taip buvo iki vestuvių ir po vestuvių su lordu Randolfu Čerčiliu. Pradedant Velso princu, būsimuoju karaliumi Eduardu VII. Ta informacija paimta iš Duglaso Rido knygos “Ginčai dėl Siono”, Johanesburgas, 1986 m., 266 psl. Turtinga degeneratyvi Bruklino žydė apvesdino už savęs nusigyvenusį anglų lordą. Galima sakyti, kad tai buvo dviejų bionegatyvių žmonių santuoka.
Gebbelso dienoraščiuose, kurie Vakarų Vokietijoje buvo išspausdinti 1987 metais, Gebbelsas Čerčilį tiesiai vadina “degeneratyviu genijumi”. Pats Gebbelsas buvo tiksliai tokiu pat degeneratu – ketvirtadaliu žydo, raišakoju, arkliapėdžiu, labai mažo ūgio ir visišku išsigimėliu. Žvejys žveją mato iš toli. Žr. izraelietišką žurnalą “Alef”, 1988.06.07., 33 psl.
O ką mums praneša kiniečių žvalgyba? Cituoju: “Čerčilio motina, amerikietė Dženni Džerom kentėjo nuo nimfomanijos ir turėjo virš 200 meilužių”. Tai mums praneša buvęs kiniečių žvalgybos majoras.
Taip kad, matote, mes imame visiškai skirtingus informacijos šaltinius, bet visi jie patvirtina, kad ir ketvirtasis didžiojo ketverto herojus, kuris tvarkė žmonijos likimą antrojo pasaulinio karo metais, taip pat buvo pusiau žydas ir išsigimėlis.
Išanalizuosime ketvirtąjį iš to didžiojo ketverto – JAV prezidentą Frankliną Ruzveltą. Visuose šaltiniuose vos ne su pasididžiavimu pabrėžiama, kad jis buvo masonas. Na, o mes su jumis jau žinome, kad masonai – tai slaptos homoseksualistų organizacijos. Franklinas Ruzveltas vedė lesbietę. Amerikoje šiuo metu leidžiamos knygos, kuriose atvirai rašoma, kad jo žmona buvo lesbietė.
* – Ji tuo užsiiminėjo atvirai, tiesiog Baltajame name. Su savo meiluže gyveno atskirame miegamajame.
Ruzveltų giminė prasideda nuo olandų žydo Klaiso Martenzeno Rozenfeldo. Klaiso žmona buvo žydė Žanet Samoel. Į Ameriką jie atvažiavo 1682 metais. Tą informaciją aš gavau iš Karnegi instituto, kuriame 1931 m. kovo 7 d. buvo sudarytas Ruzveltų šeimos medis. Laikraštyje “Niujork Taims” 1935 m. kovo 14 d. pats Ruzveltas kalba: “Gali būti, kad mano tolimi protėviai buvo žydai”. Ta pati istorija ir su jo sūnumis. Dauguma iš jo sūnų vedė žydes.
Vyresnysis prezidento Ruzvelto sūnus buvo Džeimsas Ruzveltas. Kai ketvirtoji Džeimso Ruzvelto žmona – Meri Vinski-Ruzvelt jam pagimdė pirmą vaiką, dukterį vardu Rebeka Mari, tai jau buvo jo septintasis vaikas. “Taims Megezin”, 1971.04.26, 68 psl.
Viena iš Džeimso Ruzvelto žmonų – Klaris, būdama 52 metų, peiliu dūrė jam į nugarą. Ją tuojau pat pasodino į psichiatrinę kliniką, o jis padavė skyryboms. Štai jums prezidento Ruzvelto vyresniojo sūnaus gyvenimas.
Kitas jo sūnus Franklinas Ruzveltas-jaunesnysis, 55 metų, JAV prekybos ministro padėjėjas, įregistravo savo trečią santuoką su žyde Felisija Varburg-Sarnov, 42 metų, bankininko Varburgo namų paveldėtoja, Sarnovo našle, kompanijos RCA prezidente.
* – Sarnovas buvo televizijos išradėjas ir įkūrėjas. Gaunasi, kad ir jis buvo vedęs žydę?
– Taip. Taip kad, pas Ruzveltus pastoviai yra mišrios santuokos su žydais. Buvusi Franklino Delano Ruzvelto-jaunesniojo žmona buvo Etel Diupon – viena iš pačių turtingiausių paveldėtojų pasaulyje. Tai štai, būdama 49 metų ji nusižudė, pasikorė. Štai jums ir tyli šeimyninė laimė... Nuo Ruzvelto-jaunesniojo ji turėjo du vaikus ir iš sekančios santuokos turėjo dar vieną vaiką. Su antruoju vyru ji taip pat išsiskyrė ir iki pat savižudybės buvo “poilsio namuose”, t. y., aukštosios visuomenės beprotnamyje. “Niujork Taims”, 1965.05.26.
Prezidento Ruzvelto motiną vadino Sara, o jo žmonos, Eleonoros Ruszvelt tėvas buvo sunkus alkoholikas ir mirė nuo piktybinio smegenų auglio. Eleonora ir Teodoras Franklinai buvo pusseserė ir pusbrolis, t. y., jų santuoka – kraujomaiša. Faraoniškos santuokos...
Amerikiečių žurnalas “Pereid” praneša, kad po prezidento Ruzvelto mirties, Stalinas reikalavo atidaryti karsto dangtį ir įsitikinti, ar Ruzveltas nebuvo nunuodytas, nes nunuodijimo atveju – labai pasikeičia veidas. Apie tai mums praneša prezidento sūnus Elliotas. Stalinas to oficialiai reikalavo per tarybinį pasiuntinį Amerikoje. Sprendžiant iš daugelio duomenų, Ruzveltui, kaip ir daugeliui kitų degeneratų, išryškėjo senatvinis pamišimas. Dar Jaltos konferencijos laikais kur buvo sprendžiami pokariniai žmonių likimai, Ruzveltas praktiškai buvo gyvas lavonas. Juk nepatogu garsų JAV prezidentą, kurį net keturis kartus perrinko, pervežti iš Baltojo namo į geltonąjį namą – štai todėl Stalinas ir galvojo, kad broliai-masonai, paprasčiausiai, jį nunuodijo.
* – Apie tą patį rašo Duglas Ridas “Ginče apie Sioną”. Jis rašo, kad jo kūnas nebuvo parodytas, o karstą, kai jį vežė į kapines, saugojo kareiviai. Kareiviai net keletą mėnesių saugojо jo kapą, kad kas nors neiškastų.
– Taip-taip-taip. Ten buvo labai daug keistų dalykų.
Štai – dar viena įdomi informacija. Savo laiku prezidentas Ruzveltas posėdžiavo šalia Trockio amerikiečių Bnai-Brito ložėje. Bnai-Britas – tai pasaulinės žydiškos masonystės centras. Ir Trockis, ir Ruzveltas, buvo 33 lygio masonai. Tai štai, jaunystėje, kai Trockis iki revoliucijos gyveno Niujorke, jie abu posėdžiavo Bnai-Brito ložėje, pasaulinės žydiškos masonystės centre.
1988 m. Niujorke išleistoje knygoje “Be pagražinimų”, knygos autorė Šelli Ross (amerikiečių žydė), dešimtyje puslapių smulkmeniškai aprašo, kaip prezidento Franklino Ruzvelto žmona – Eleonora buvo lesbietė ir lesbijavo su Lorena Chikok, kuri, tarp kitko, nešiojo vyriškus kostiumus ir rūkė cigarus. Jos viena kitai parašė apie 3.000 lesbietiškos meilės laiškų. Ne kiekvienas vyras savo žmonai parašytų tiek daug laiškų. Be to, jos apsikeitė žiedais ir abi gyveno Baltajame name.
Lyg tai paralyžuotas prezidentas Ruzveltas tuo metu miegojo su kita boba. Bendrai, Baltąjį namą pavertė bardaku. Be žmonos-lesbietės Eleonoros, Franklinas Ruzveltas turėjo ir kitų meilužių. Eleonora aistringai lesbijavo, nors tada jai buvo virš 40 metų, o kai kurie jos laiškai buvo po 14 puslapių.
* – Per 13 kanalą neseniai rodė dokumentinį filmą apie Eleonorą Ruzvelt ir ten ji buvo pritrenkiančiai panaši į Krupskają. Sunku buvo atskirti. Sena baisi degeneratė arkliškais dantimis.
– Tokiu būdu, šiandieninės paskaitos metu mes patikrinome antrojo pasaulinio karo laikotarpio keturis didžiuosius pasaulio valdovus ir nustatėme, kad visi jie turėjo žydiško kraujo. T.y., biologiškai, sieloje jie visi buvo degeneratai-internacionalistai, bet išoriškai jie save pristatinėjo savo nacijų atstovais. Tokiu būdu, lyg tai per juodąjį išėjimą, o tiksliau – per galinį išėjimą žydai ir vadovavo Antrajam pasauliniam karui, kuris žmonijai kainavo 50 milijonų gyvybių. Tam karui iš visų keturių pusių vadovavo žydiško kraujo turintys žmonės.
* – Tai yra, teisus buvo žydų pranašas, kuris sakė, kad žydai protingi daryti blogį, o gėrio kurti jie nemoka.
– Taip. Tai buvo pranašas Jeremijus. Jis žydams sakė tiesiai: “...protingi blogiui, bet gėrio kurti nemoka”
(Jer. 4:22).
* – Antrasis pasaulinis karas puikus to patvirtinimas. Dar vienas akivaizdus patvirtinimas – judėjiška valdžia Tarybų Sąjungoje. Juk Tarybų Sąjunga yra kaip modelis, prototipas to, ką žydai ruošė visai žmonijai.
– Taip, tarybų valdžia – tai iš tikrųjų buvo žydų valdžia.
* – Milijonai geriausių žmonių sunaikinta, ištisos kartos sužlugdytos ir apgautos. Dabar jie vėl bando supjudyti vienus su kitais: rusus su lietuviais ir ukrainiečiais, armėnus su azerbaidžaniečiais. Tai yra, vėl gi, blogiui jų protas dirba šėtoniškai, o gerų darbų kol kas nėra, atrodo, kad niekada ir nebus...
– Ne veltui degeneracijos šėtoną vadina žmonijos priešu. Bet juk ir žydus daug kas vadina – žmonijos priešais. Tai – labai įdomus sutapimas. Prisiminkite politinį Hitlerio testamentą, kur jis, prieš pat mirtį, žydus vadino viso pasaulio nuodytojais. Žydai jau seniai bando valdyti visą pasaulį pasitelkę degeneraciją ir Berdiajevinę Šėtono ir Antikristo sąjungą, kurios rezultate ateis šio pasaulio kunigaikščio, t. y., šėtono karaliavimas.
* – Grigorijau Petrovičiau, visa tai, taip sakant, teoriniai pasvarstymai, aukštosios materijos. O kokią praktinę išvadą galime padaryti pritaikydami visa tai šiandieniniams įvykiams, viešumui ir persitvarkymui?
– Jeigu trumpai, tai reikėtų padaryti taip, kaip darė senatoriai Romos Imperijos laikais. Žydus tada labai ir labai suvaržė. Jiems buvo draudžiama užimti bet kokias valstybines pareigas. Jiems buvo draudžiama būti teisėjais, Senato nariais... Įdomu, kad visa tai buvo Romos Imperijos stiprėjimo laikais. Ta pati istorija buvo Osmanų imperijos stiprėjimo laikais. Ten taip pat žydai buvo labai suvaržyti. Žydams buvo draudžiama užimti bet kokias valstybines pareigas. Žydiškas valstybinis mąstymas visada buvo negatyvus. Socializmas, komunizmas. Užsiundyti žemesnius socialinius sluoksnius prieš aukštesnius ir taip pasišildyti rankas. Štai kodėl juos visus būtina skubiai pašalinti iš visų valstybinių pareigų, kur jie turi galimybių veikti nacijos likimą.
Baigdamas aš noriu pacituoti garsaus vengrų kompozitoriaus Franco Listo žodžius:
“Ateis momentas, kada visos krikščioniškos nacijos, tarp kurių gyvena žydai, iškels klausimą: kęsti juos toliau, ar deportuoti? Pagal savo reikšmę tas klausimas toks pat svarbus, kaip ir klausimas, norime mes gyventi ar norime mirti, norime mes sirgti ar būti sveiki, turėti socialinę ramybę ar kęsti pastovius neramumus”.
Geriau nepasakysi.
Kitas skyrius
Pereiti į TURINĮ