Šiandiena mes tęsiame paskaitas iš ciklo bendru pavadinimu “Dieviškoji tauta”. Šiame paskaitų cikle mes siekiame pagrindinio tikslo – kovoti su antisemitizmu, kuriuo žydai pastoviai skundžiasi. Reikia pasakyti, kad ši tema – labai paini, labai sunki, bet, nepaisant to, mes vis dėl to pabandysime prisikasti iki to reiškinio šaknų ir priežasčių.
Praeitoje paskaitoje mes išnagrinėjome žydų dalyvavimą abiejose “rusų” revoliucijose ir dėl tų revoliucijų susikūrusios tarybinės vyriausybės sudėtyje. Analizei mes panaudojome sąrašus, atspausdintus A. Dykij knygoje “Žydai Rusijoje ir TSRS. Istorinė apybraiža”, Niujorkas, 1967 metai. Tai štai – analizuodami tuos sąrašus, mes įsitikinome tuo, kad tarybinė valdžia faktiškai buvo žydų valdžia, kad tarybų valdžia praktiškai buvo žydų jungas Rusijai, ir emigracijoje ją tais laikais vadindavo – Tarybine Judėja.
Taip buvo iš karto po 1917 metų revoliucijos, taip buvo ir 20-siais metais, ir 30-siais metais, ir 40-siais metais. Taip buvo iki pat Stalino mirties 1953 metais. Tarybinės vyriausybės sąrašai iš A. Dykij knygos yra nenuginčijamas to įrodymas. Ta blogio imperija, apie kurią taip dažnai kalbėdavo prezidentas Reiganas, buvo sukurta žydų, bet apie tai prezidentas Reiganas neužsiminė nė vienu žodeliu. Apie tai nevalia kalbėti. Ši tema – uždrausta. Net JAV prezidentui.
* – Grigorijau Petrovičiau, o Reiganas apie tai žinojo?
– Jis tai žinojo, bet Amerikos prezidentams apie tai rekomenduojama patylėti.
Be to, reikia pažymėti, kad 80% revoliucijos vadovų ir tarybinės vyriausybės sudėties buvo grynakraujiai žydai, likusiuosius 20% – sudarė žydiško kraujo turintys žmonės – pusiau žydai, 3/4 žydo, 1/4 žydo, o taip pat vietiniai degeneratai, kurie buvo vedę žydes. Žydes-žmonas turėjo praktiškai visi tarybiniai vadovai.
Įdomu, kaip gi vyko to žydiško jungo evoliucija Tarybinėje Judėjoje.
Iš pradžių – pirmuoju ešelonu ėjo žydai, atviri žydai. Vėliau, antruoju ešelonu – jau keliavo pusiau žydai, kurie taip pat suvaidino didžiulį vaidmenį. Tai ir Kerenskij, kuris atvėrė duris Leninui. Tai ir tarybų valdžios įkūrėjas Leninas. Tai ir Leniną pakeitęs Stalinas. Dar kartą jums priminsiu, kad Stalinas buvo Kaukazo pusiau žydas.
“Apnuogintas revoliucijos kardas” – F. E. Dzeržinkij, pagal visus duomenis, buvo 1/4 žydu ir dar, buvo vedęs grynakrauję žydę. Pagrindinis Stalino budelis – Lavrentijus Berija, taip pat buvo Kaukazo pusiau žydas. Štai kas įdomu – abi tos piktą lemiančios stalinizmo figūros – Stalinas ir jo dvaro budelis Berija – abu buvo užsimaskavę Kaukazo pusiau žydai.
* – Jūs sakote, kad tokių Kaukaze tuo metu buvo apie 250 tūkstančių?
– Iki revoliucijos Kaukaze buvo 250 tūkstančių kalniečių-žydų. Tarybų Sąjungoje mes niekada negirdėjome apie gruzinų arba Kaukazo žydus, o dabar, 3-sios evmigracijos iš Tarybų Sąjungos sudėtyje, savo nuostabai, randame masę gruzinų žydų.
* – Vienas iš tokių naujai atvykusių Kaukazo žydų tapo labai aktyvus. Jis jau kelis kartus važiavo į Gruziją ir tarpininkavo, kad Gruzija atidarytų pasiuntinybę Izraelyje. Motyvas, jeigu Rusija nenori mūsų pripažinti, tai imkime draugauti su Izraeliu.
– Įprasti žydiški figele-migele. Žinoma, visa tai aptariama Izraelyje, kažkur ten, viršuje. Be jų pritarimo nebūtų ir pyptelėjęs.
Ir taip – užsimaskavę pusiau žydai Leninas ir Stalinas, revoliucijos procese ir kuriant tarybų valdžią – vaidino kolosalų vaidmenį. O po jų – trečiuoju ešelonu – keliavo žmonos-žydės, t. y., vietiniai degeneratai, kurie buvo susituokę su žydėmis. Ką gi mes turime po Stalino mirties? Po Stalino mirties į valdžią atėjo caras Nikita. Jo pirmoji žmona buvo žydė Nadežda Gorskaja.
* – Reiškia, visi jo vaikai yra– pusiau žydai?
– Taip, visi caro Nikitos vaikai buvo pusiau žydai. Pagal mūsų skalę, bet pagal Izraelio rabinų įstatymus, jie skaitomi pilnateisiais žydais. Įdomu tai, kad susituokdami, jie visi patraukė į žydų pusę. Visi Nikitos Sergejevičiaus Chruščiovo vaikai susituokė su žydėmis. Antroji jo žmona – Nina Petrovna – buvo rusė, bet vaikų jie neturėjo.
Po caro Nikitos, į valdžią atėjo Iljičius antrasis – Leonidas Iljičius Brežnevas – Ir kartojasi ta pati istorija. Leonido Iljičiaus Brežnevo žmona – taip pat buvo žydė.
* – Maskvoje sklando gandai, kad Brežnevas net miegojo su savo dukterimi. Matote, todėl ji tokia protinga ir užaugo.
– Aš tai pat girdėjau tuos gandus. Todėl, kad Brežnevo žmona buvo žydė, tai vargu, ar jų vaikai buvo normalūs. Be to, Brežnevo brolis buvo – sunkus alkoholikas, o jeigu vienas brolis – nenormalus, tai ir kitas brolis būtinai turės kokių nors psichoseksualinių problemų. Gal būt todėl Brežnevas ir vedė žydę. Gali būti, kad ir pats Brežnevas turėjo žydiško kraujo. Labai dažnai tokie žmonės, kurie turi žydiško kraujo, tarkim ¼ žydo, veda žydes. Jų vaikai beveik visada bus degeneratyviniais arba, kad nenaudoti tokio stipraus žodžio, mes sakysime – bionegatyvūs, psichonegatyvūs. Vienu žodžiu – išsigimėliai, arba, kaip tokiais atvejais sako psichiatrai – vaikai bus aukštesnio lygio išsigimėliai. Pavyzdžiui, nepatogu grafą Levą Nikolajevičių Tolstojų vadinti degeneratu. Štai jam ir duoda naują titulą: aukštesnio lygio išsigimėlis. Panaši situacija buvo ir su Brežnevo šeima: brolis – alkoholikas, duktė – kekšė, Brežnevo sūnus – taip pat sunkus alkoholikas, kuris gydėsi nuo alkoholizmo viename iš žinomų beprotnamių. Ten viename sparne sėdėjo tarybiniai disidentai, o kaimyniniame, specialiame skyriuje, buvo gydomi alkoholikai, kur ir gydėsi Brežnevo sūnus.
* – Dar viena paralelė, Grigorijau Petrovičiau: Kandidato į JAV Prezidentus Dukakiso žmona iš karo po priešrinkiminės kampanijos išvyko į beprotnamį gydytis nuo alkoholizmo. Tarp kitko, ji taip pat buvo iš dieviškosios tautos...
– Štai-štai. Ten pas ją buvo ne tik alkoholizmas, bet ir narkomanija... Tai – papildoma iliustracija tam, kas vadinasi šio pasaulio kunigaikščiu. Pagal Bibliją – tai – šėtonas ir, kaip bebūtų keista, jis ten vadinamas šio pasaulio kunigaikščiu, tamsos kunigaikščiu, viso pasaulio dievu. Berdiajevas visa tai vadino šėtono ir antikristo sąjunga, t. y., mišriomis santuokomis tarp žydų ir degeneratų, be to, kaip jūs žinote, jis ir pats buvo vedęs – žydę...
Ir taip, trečiasis ešelonas buvo žmonos-žydės... Be to, Brežnevo gyvenimo pabaigoje, išryškėjo jo didybės manija. Tai charakteringa. Iš jo jau visi juokėsi. Jis buvo susirinkęs visą ikonyną ordinų, keturias Tarybų Sąjungos Didvyrio žvaigždes, penktoji – Socialistinio Darbo Didvyrio žvaigždė, neįtikėtinas skaičius ordinų ir medalių. Prieidavo iki anekdotų, bet visa tai buvo aiškiai išreikšti progresuojančios didybės manijos simptomai.
* – A. Dykij sąrašuose ypatingai įdomu tai, kad tie nedaugelis rusų, kurie papuolė į tarybinę vyriausybė, patikrinus, pasirodydavo homoseksualistais. Pavyzdžiui, Čičerinas.
– Čičerinas Užsienio reikalų ministru buvo nuo 1918 iki 1930 metų. Jo tėvas buvo iš senosios dvarininkijos, bet jo tėvas vedė žydę. Taip kad, Čičerinas – pusiau žydas, kuris, nepaisant to, prisistato kilęs iš senosios rusų dvarininkijos. Pusiau žydas – pagal mūsų skalę, bet, pagal Izraelio rabinų įstatymus, jis skaitomas pilnateisiu žydu. Be to, jis buvo atviras pederastas. Na, kaip gi taip, paklausite jūs – pederastas, ir staiga, vedęs? O tai, jau, kaip tik yra – tai, kas vadinama žydiškomis figele-migele arba šacher-macher.
* – Neseniai per 13-jį kanalą transliavo didžiojo žydų režisieriaus Eizenšteino atsiminimus, kur jis pats prisipažino, kad, 29-siais metais Berlyne rado siaubingą moralės pakrikimą, bet, pakviestas į vieną iš orgijų, suprato, kad pats buvo latentiniu pederastu. Taip tiesiai ir pasakė. Pats visa tai aprašė savo dienoraštyje...
– Taip. Be to, terminas “latentinis pederastas” – gana miglotas išsireiškimas: vakar buvai prislopintas, šiandiena tu latentinis, o po savaitės gali tapti atviru pederastu. Žinoma, sau jis pasirinko patį migločiausią terminą – “latentinis pederastas”. Tos laidos pabaigoje parodė garsų Eizenšteino filmą “Šarvuotis Potiomkinas”. Po filmo aš pasižiūrėjau į savo kartoteką. Kas gi vadovavo sukilimui “Potiomkine”? Sukilimui šarvuotyje “Potiomkinas” vadovavo žydas Feldmanas. Tai – istorinis faktas, apie kurį žydas Eizenšteinas savo filme kažkodėl nutyli...
* – Aš prisimenu, kad tame filme labai neigiamai buvo parodytas laivo šventikas. Piktas ir suktas.
– Tai – įprasta istorija. Žydų antikrikščioniškos tendencijos. Bet, kaip jums patinka tas dalykas su Eizenšteinu ir žydu Feldmanu, kuris faktiškai vadovavo šarvuočio “Potiomkino” sukilimui, bet istoriniame Eizenšteino filme apie tai nė žodžio? Tiesa, sukilimas buvo organizuotas už japonų pinigus. Dar 1905 metų japonų karo metu, caro policija nustatė, kad Petrograde mėtomi lapeliai ir tie lapeliai, kurie buvo platinami tarp kareivių Mandžurijoje, buvo atspausdinti toje pačioje tipografijoje, t. y., visa tai buvo koordinuojama iš vieno centro ir tai – visiškai suprantama. Visa tai buvo gerai koordinuotos politinės ir ideologinės diversijos.
Po Brežnevo, atėjo Andropovas, ir vėl pasikartojo ta pati istorija. Andropovas buvo užsimaskavęs pusiau žydas – pusiau armėnas, o jo žmona, vėl gi, buvo žydė. O kitas pusiau žydas – Solženicynas – dabar visam pasauliui skundžiasi, kad tarybų valdžia rusų liaudžiai kainavo virš 60 milijonų žmonių gyvybių, bet apie tai, kad tarybų valdžia buvo – žydų valdžia, apie tai jis kažkodėl nutyli. Juk reikėjo sugebėti – prirašyti kelis tomus apie raudonąjį terorą ir nė žodžio nepaskyti apie žydus, kurie užsėdo visus valdžios ešelonus...
* – Tikslai, ne tik užsėdo, o įvedė tikrą žydišką jungą.
– Kaip tik tuo Hitleris ir kaltino žydus, kad jie sukūrė bolševizmą Rusijoje, o dabar tai platina visame pasaulyje, tame tarpe, ir Vokietijoje. Dabar mažai kas apie tai prisimena, bet Bavarijoje tada jau buvo sudaryta komunistinė vyriausybė, tarp kitko – sudaryta iš vienų žydų. Spartakiniam judėjimui iš karto po pirmojo pasaulinio karo, taip pat vadovavo du žydai: Roza Liuksemburg ir Karlas Libknechtas. Taip pat ir revoliucija Vengrijoje, kur 95% revoliucijos vadų buvo žydai. Bet, garbė Viešpačiui, tuo metu ir Vokietijoje, ir Vengrijoje, atsirado sveikų jėgų, kurios visa tai nuslopino vos užgimus.
Žinoma, Hitleris visa tai puikiai žinojo, todėl jis žydus apkaltino tuo, kad jie visur gimdo komunizmą ir bolševizmą. Be to, vokiečiai – liaudis smalsi. Ta tema jie įkūrė ištisus mokslinius-tiriamuosius institutus. Jie į tą problemą pasižiūrėjo labai rimtai, bet originaliausiai buvo tai, kad Hitleris ir visas hitlerinis Politinis biuras susidėjo vien iš žydiško kraujo turinčių žmonių. Apie tai mes jau kalbėjome paskaitoje – “Hitleris ir jo Politinis biuras”. Taip kad, duomenys ir iš vokiečių pusės, ir iš rusų pusės, visiškai sutampa.
Dabar pasižiūrėkime, ką gi apie žydus kalba kiti pasauliniai autoritetai.
Gal būt Hitleris klydo? Todėl, kad Hitleris – tai ХХ amžius, o žydai egzistuoja jau virš 4.000 metų, todėl, imkime, ir išanalizuokime, ką išmintingi žmonės apie žydus kalbėjo visų tų 4.000 metų bėgyje.
Tam aš imu antrą Andrejaus Dykij knygą. Ji vadinasi “Rusų-žydų dialogas”. Ta knyga yra lyg tai papildymas prie knygos “Žydai Rusijoje ir TSRS”. Antroje knygoje jis pateikia pasaulyje žinomų žmonių nuomonę apie žydus, ir tie pasisakymai, reikia pastebėti, labai originalūs. Pavyzdžiui, Džordžas Vašingtonas – amerikiečių revoliucijos tėvas ir pirmasis Amerikos prezidentas, savo knygoje “Vašingtono Maksimos” rašė, kad “žydai – tai visuomenės maras, didžiausi visuomenės priešai, kurie, kaip bebūtų gaila, savo dalyvavusi pamalonino Ameriką”.
Žydų Amerikoje tada buvo tiek mažai, kad prezidentas Džordžas Vašingtonas galėjo sau leisti tokią “nedovanotiną laisvę”. Jeigu jis pabandytų tai pakartoti šiandiena, tai jį momentaliai žydų spauda suvalgytų. Jam padarytų, kai sako Rusijoje, tokį ožkos snukį, kad jis amžiais save keiktų už tuos sąžiningus ir atvirus žodžius.
Sekantis mūsų liudininkas – Markas Ciseronas, garsus Romos oratorius, kuris gyveno II amžiuje prieš mūsų erą. Apie žydus jis sakė taip: “Žydai priklauso tamsioms ir atstumiančioms jėgoms. Kas gi nežino, kokia skaitlinga ta klika, kaip jie laikosi kartu, ir kokią jėgą gali pademonstruoti, kada jie tokie susitelkę”. Kaip matome – jau tais laikais, Romoje buvo daug žydų ir jau tada jie turėjo didžiulę įtaką.
Po to liudija Liucijus Seneka, Romos filosofas, gimęs I amžiuje iki Kristais Gimimo. Jis patvirtina Cicerono nuomonei ir apie žydus rašo taip: “a tauta sugebėjo pasiekti tokią įtaką, kad mums, nugalėtojams, diktuoja savo valią”.
Gyvenęs I mūsų eros amžiuje, garsus Romos istorikas Tacitas sakė: “Žydai šlykštisi visu tuo, kas mums yra šventa...”
Marijus Justinianas, arba Šventasis Justinianas, II mūsų amžiaus Romos filosofas, priduria: “Žydai visada buvo už krikščionių persekiotojų nugarų. Jie keliavo per šalį ir visada nekentė krikščionių, visada kasėsi po krikščionybės pamatais”.
Kaip jau spėjote pastebėti – senovės pasaulio istorikai ir filosofai galėjo pasisakyti daug laisviau, negu šiuolaikiniai filosofai ir istorikai.
* – Universitetus jie baigė ne šiuolaikinius. Šiandieninė, net ir nežydiška profesūra, taip prigąsdinta žido-masonystės, kad jie net neturi teisės turėti savo nuomonės šiuo klausimu.
– Taip. Amerikoje jiems liežuvius išrautų už tokius dalykus.
Sekančiu liudininku yra Frankų karalius – Guntramas, kuris gyveno VI amžiuje. Apie žydus jis sakė taip: “Tegul bus prakeikta ta šėtoniška ir bedieviška žydų tauta, kuri gyvena tik iš apgavysčių...” Stipriai pasakyta. Barbaras, iš karto matosi. Jokios diplomatijos, na, ir kokios diplomatijos jūs galite tikėtis iš barbaro?
O štai, ir stipriau... Mahometystės įkūrėjas – pranašas Mahometas, tai VI-VII amžiai nuo Kristaus Gimimo. Tai štai, tas pasaulyje žinomas pranašas apie –žydus sakė: “Nesuprantu, kaip iki šiol niekas tų gyvulių neišvarė, kurių kvėpavimas tolygus mirčiai. Ar kiekvienas nesunaikina žmones draskančių laukinių žvėrių, net jeigu jie panašūs į žmones? Ar žydai yra nors kiek kitokie, negu žmones ryjantys žvėrys?” (paimta iš Korano).
* – Žydai dabar reikalaus sudeginti Koraną, kuriame propaguojamas štai toks antisemitizmas.
Tai, štai toks tas pranašas-antisemitas. Kitas garsus filosofas-pranašas, šventas Foma Akvinietis, kuris gyveno XIII amžiuje, apie žydus sakė: “Žydams negalima leisti turėti tai, ką jie įsigijo engdami kitus. Būtų geriau, jeigu jie dirbtų, kad sąžiningai užsidirbtų sau pragyvenimui, nes nieko neveikdami jie dar labiau kitus apgaudinėja”. Taip kad, matote – buvo ir šventų krikščionių tarpe antisemitų!
Olandų mokslininkas Erazmas Roterdamietis, gyvenęs XV-XVI amžiuose, apie žydus sakė: “Kaip gi žydai apiplėšinėja ir engia vargšus, kurie nebegali to pakelti... Pasigailėk jų, Dieve! Žydų palūkininkai greitai įleidžia šaknis net mažuose kaimeliuose ir, jeigu pasiskolini penkis florinus, reikalauja šešis kartus didesnio užstato. Nuo procentų jie išsireikalauja procentus, ir nuo viso to, dar kartą procentus, taip kad, vargšas praranda viską, ką tik turėjo”.
O dabar pasiklausykime bažnyčios reformatoriaus Martino Liuterio, protestantizmo ir liuterizmo įkūrėjo. Įdomu tai, kad tuo metu, kai žydai Rusijoje krikštijosi, tai dažnai jie pereidavo ne į pravoslavų tikėjimą, o pas liuteronus, nes žydų perkrikštijimo į liuteronus procedūra buvo daug paprastesnė ir lengvesnė, negu perėjimas į pravoslaviją. Tokiu būdu ir Lenino motina tapo liuteronė. Ji buvo krikštyta žydė. Jos vyras perėjo į pravoslaviją, o ji nutarė pasikrikštyti liuterone. Marija Blank – Lenino motina, nuo to laiko visur skaitoma kaip liuteronė. Štai ir pasklido legenda, kad Lenino šaknys pagal motiną, lyg tai vokiškos, liuteroniškos, o iš tikrųjų viskas buvo ne taip.
Tai štai, Liuteris apie žydus sakė: “Žydams labai artima Esteros knyga (iš Biblijos) kuri pateisina jų kraugeriškumą, kerštingumą, jų plėšikiškas viltis ir apetitą! Niekada saulė nešvietė kraugeriškesnei ir kerštingesnei tautai, kuri puoselėja viltį sunaikinti ir pasmaugti visus kitatikius”.
Pamąstykime apie šiuos žodžius, kuriuos pasakė protestantizmo įkūrėjas...
Esteros knyga – tai apie Purimo šventę. Pati linksmiausia žydų šventė. Prisimenate – kai žydai sunaikino 75 tūkstančius persų. Padedant dėdei Mordochajui, jie į persų karaliaus lovą pakišo žydę Esterą, ir visa tai baigėsi 75 tūkstančių persų sunaikinimu. Ta proga ir šiomis dienomis žydai šoka gatvėse ir net nusigeria. Bendrai, linksma šventė, bet juk tai buvo tikras pogromas ir dėl to švęsti tūkstantmečiais – mažų mažiausiai, amoralu. Bet juk tai taip pat buvo savotiškas, – Holokaustas, bet žydai su tuo nesutinka.
Toliau Martinas Liuteris tęsia: “Niekas iš kitų žmonių po saule nėra toks godus, kaip žydai, kurie yra ir bus godūs, o tai rodo Dievo prakeiktas lupininkavimas. Jie guodžiasi tuo, kad tada, kai ateis Mozė, tai jis surinks viso pasaulio auksą ir sidabrą ir padalins jiems. Privalo būti sunaikintos jų maldų ir Talmudo knygos, kurios juos moko bedievystės ir niekšybių. Jauniems žydams reikia duoti spragilus, pjautuvus, kastuvus, verpstes, ratelius, kad jie patys prakaituotomis kaktomis užsidirbtų duoną”.
* – Aš tiesiog netikiu savo akimis – Liuteris, viso protestantizmo tėvas, pasirodo, apie žydus sakė, kad “...Privalo būti sunaikintos jų maldų ir Talmudo knygos, kurios juos moko bedievystės ir niekšybių...”. Nieko sau dalykėliai... Grigorijau Petrovičiau, o štai Jūs, kaip Aukštosios Sociologijos profesorius, ar tikite tuo, kad, jeigu bionegatyviam žmogui duoti į rankas spragilą, – ar jį taip įmanoma perauklėti?
– Ne, netikiu. Tikriausiai Liuteris tokiu būdu norėjo jų atsikratyti. Čia perauklėjimas neveikia. Vienintelis vaistas – vienuolynai. Tai buvo genialus išradimas, kur sunkiu darbu, maldomis ir pasninkaudami, nusidėjėliai gelbėjo savo sielas. Ir nesidaugino. Štai – kas svarbiausia – nesidauginti.
Sekantis stambus antisemitas yra XVI amžiaus italų mokslininkas ir filosofas Džordanas Bruno, kurį inkvizicija sudegino ant laužo kaip eretiką. Įdomu, kad tas stambus liberalas – tų laikų Sacharovas – apie žydus sakė: “Žydai yra apkrėsti maru, raupais ir yra tokia pavojinga rasė, kurią reikia naikinti nuo pat gimimo”
. (Paimta iš Spaccijo raštų, 1888 m..,2 tomas, 500 psl.).
* – Na, čia jis jau per daug užgriebė: “...reikia naikinti nuo pat gimimo “.
– O štai, dar vienas stambus liudininkas – pats Romos Popiežius. Matote – mes išklausome įvairių pusių nuomones. Jeigu jūs ką tik sužinojote žinomo eretiko nuomonę apie žydus, tai štai, ką apie žydus sakė pats katalikų bažnyčios galva – Popiežius Klimentas Aštuntasis (XVI amžius):
“Visas pasaulis kenčia nuo žydų palūkininkavimo, nuo jų monopolijos ir apgavysčių. Jie apgavo daug nelaimingų žmonių ir pavertė juos vargšais, ypač valstiečius, darbininkus ir beturčius”.
* – O vėliau atėjo į Rusiją daryti darbininkų-valstiečių revoliucijos...
– Štai čia ir yra paradoksas... Na, o nuo to darbininkams ir valstiečiams pasidarė geriau?.. Apie tai mes jau patys žinome. Visa tai buvo utopija ir apgavystė, kuri liaudžiai baigėsi labai blogai. Kaip matote, apgavystė buvo – planetinio masto. Tūstančiai rusų kaimų ir šiandieną stovi be gyvybės ženklų...
Štai dar vienas stambus liudininkas – Rusų Imperatorius Petras Pirmasis, XVII amžius. Apie žydus jis sakė: “Savo šalyje aš labiau pageidaučiau matyti mahometiečius ir pagonis, negu žydus. Jie yra apgavikai ir aferistai...”
. Bet, tuo pat metu, Petras Pirmasis prie savęs turėjo žydą Šafirovą, kuris, pagal vienus šaltinius, buvo jo finansų ministru, o pagal kitus – užsienio reikalų ministru. Taip kad, nėra taisyklių be išimčių. Visiškai tikėtina, kad Petras sau į padėjėjus pasirinko didelį apgaviką, kad galėtų apgaudinėti kitus apgavikus.
* – Kaip šiuo metu GRU (Vyriausioji armijos žvalgybos valdyba) dezinformacijos reikalus tvarko žydas Epšteinas. Jis šiuo metu vienintelis žydas visame GRU.
– Pleištą pleištu išmuša. Reikia žinoti, kad ne visi žydai – blogi. Visa, kas yra gero ir blogo pas žydus, yra ir kitose tautose. Paprasčiausiai, pas žydus – pagal Lombrozo formulę – įvairiausių niekšybių 6 kartus daugiau...
Sekantis įdomus liudininkas – prancūzų rašytojas ir filosofas Žanas Fransua Volteras, XVII-XVIII am. Čia reikia žinoti, kad Volteras buvo vienu iš Didžiosios prancūzų revoliucijos dvasinių įkvėpėjų, kuri taip pat buvo planetinio lygio afera ir, be to – labai kruvina. Prancūzijai jos revoliucija kainavo apie vieną milijoną gyvybių. Tai – esant 25 milijonų gyventojų skaičiui, t. y., buvo užmuštas kiekvienas 25-as prancūzas. Atrodytų, kad Volteras turėtų būti žydų gerbėju, bet... vienas iš prancūzų revoliucijos tėvų, pasirodo, apie juos atsiliepė:
“Žydai yra niekas kitas, kaip niekšinga ir barbariška tauta, kuri ilgą laiką savo neigiamą suktą elgesį derina su siaubingu prietaringumu ir nemažėjančia neapykanta tautoms, kurios juos pakenčia ir kurių sąskaita jie lobsta. Maža žydų nacija drįsta rodyti nesutaikomą neapykantą kitų tautų nuosavybei; jie susitaiko, kai juos ištinka nesėkmė, ir pasipučia, kai reikalai sekasi”.
Visa tai – pagal šėtono formules, juk šėtonas – pirmasis ekstremistas. Esant vargui, ta tauta – neišpasakytai nusižemina, bet, tuo pat metu, nežmoniškai žiauri, kai visko perteklius, ir juose nėra nieko žmoniško nei vienu, nei kitu atveju.
Mes jums pateikėme žmonių pasisakymus iš skirtingų epochų, iš skirtingų šalių – bet, kaip matote, visi jie “Dieviškąją tautą” vertina vienodai...
Kviečiame sekantį liudininką. Tai – Bendžaminas Franklinas, XVIII amžiaus amerikiečių mokslininkas ir valstybinis veikėjas. Jis buvo vienas iš amerikiečių revoliucijos tėvų, t. y., stambiu masonu, bet, kaip bebūtų keista, buvo gana padorus žmogus. Apie žydus jis atsiliepė:
“Šalyje, kurioje apsigyvena žydai, nepriklausomai nuo jų skaitlingumo, jie sumažina šalies moralę, komercinį sąžiningumą, save izoliuoja nuo kitų ir nepasiduoda asimiliacijai. Jie išjuokia krikščionišką religiją, stengiasi jai pakenkti. Stato valstybę valstybėje ir, esant opozicijai prieš juos, – stengiasi finansiškai mirtinai užsmaugti šalį”.
Kaip matote, ne tik šiandieninė sąjunga “Pamiat” Maskvoje skambina varpais dėl nuo žydų tautos kylančio pavojaus. Pasirodo, apie tai kalbėjo ir žmoniją perspėjo daugelis didžiųjų žmonių visose šalyse ir visose epochose.
Bendžaminas Franklinas tęsia toliau: “Jeigu mes Konstitucijos keliu neeliminuosime žydų iš Jungtinių Valstijų, tai, mažiau negu per du šimtus metų, jų čia atsiras daugybė, paims viršų, praris šalį ir pakeis šalies valdymo formą... Džentelmenai, aš jus perspėju, jeigu jūs visiems laikams žydų neatsikratysite, tai jūsų vaikai prakeiks jus jūsų kapuose”.
Šiandiena mes matome, kad Franklino pranašystės didele dalimi jau išsipildė. Šių dienų Amerikoje žydai vaidina tokį vaidmenį, kad jie tapo daugumos amerikiečių finansinių nelaimių šaltiniu. Dar 1913 metais žydų bankininkas Varburgas sukūrė tai, kas šiandiena yra deficito ir gigantiškos JAV nacionalinės skolos pagrindu. Juk valstybinė skola buvo sukurta dirbtinai, dėl deficitinio biudžeto. Tas kūrinys – žydiškų bankininkų gaujos išradimas, kuriems vadovavo Varburgas. Amerikiečiai šiandiena jau nežino, kaip jiems išeiti iš tos aklavietės...
Dabar išsikvieskime kitą liudininką. Prūsų karalių Fridrichą Didįjį, kuris gyveno nuo 1712 iki 1786 metų. Kad geriau suprasti jo pasisakymus apie žydus, reikia šiek tiek sustoti prie Fridricho Didžiojo. Pasirodo, jaunystėje Fridrichas kentėjo nuo fimozės. Tai – medicininis terminas, kuris reiškia nezalupą, t. y., kai neatsismaukia vyrų lyties organo apyvarpė, todėl jis negali santykiauti. Dalykas – gana kankinantis. Tai štai – maždaug 20 metų jis buvo priverstas apsipjaustyti. Gali būti, kad apipjaustymą jam atliko to darbo specialistai – žydai. Įdomu tai, kad po apipjaustymo išaiškėjo, kad jis yra homoseksualistas. Štai jums ryšys tarp apipjaustymo, fimozės ir homoseksualumo.
* – Mažai kas žino, bet, jeigu apipjaustymą atlikti pagal chalacho taisykles, t. y., pagal senovės judėjų bendruomenės apeigas, tai po apipjaustymo, kraują iš žaizdelės išlaižydavo liežuviu, o nupjautą apyvarpės gabalėlį mesdavo į vyno bokalą ir visi dalyvaujantieji privalėjo iš to bokalo išgerti vyno. Visa tai labai panašu į sadizmą, pederastiją ir vampyrizmą kartu paėmus. Dar daugiau, daugelis rimtų žydų mokslininkų skundžiasi, kad dėl to, kad pas daugelį rabinų supuvę dantys, tai apipjaustymo ir žaizdelės išlaižymo metu, žaizda dažnai būdavo užkrečiama. Tie žydų mokslininkai tvirtina, kad apipjaustymas – tai labai pavojingos ir nehigieniškos apeigos.
– Nehigieniška, neestetiška procedūra, bet –kartais būtina. Grįžkime prie Fridricho Didžiojo. Tai štai – po apipjaustymo išaiškėjo, kad jis dar ir pederastas. Be to, jis garsėjo agresyvumu. Žinomas prūsiškas muštras. Jis savo kareivius vaikė sadistiškai žiauriai. Be to, jis buvo masonas. Kaip matome – visas degenerato rinkinys. Taip kad, atrodytų, kad jis iš tų, kurie žydus turėtų gerbti. Dabar perskaitykime – ką gi jis apie juos rašo? Skaitome iš A. Dykij:
“Valdovai neturi paleisti iš akiračio žydų. Privalo neleisti jiems prasiskverbti į urminę prekybą, kontroliuoti jų skaitlingumo augimą, ir visur jiems trukdyti atlikti tamsius darbus. Niekas taip neskriaudžia prekeivių, kai tas neleidžiamas viršpelnis, kurį pasidaro žydai”.
* – Kaip gi jam žydai prisūdė, kad jis pats, būdamas – bionegatyvu, taip apie juos atsiliepė?!
– Na, ką jūs dar norite išgirsti iš degenerato-pederasto? Geriau dabar pasiklausykime moterų nuomonės.
Austrų Imperatorė Marija Terezija (XVIII amžius) apie žydus rašo: “Aš daugiau nežinau kitokio piktą lemiančio maro šalyje, kaip ta rasė, kuri liaudį plėšia gudrumu, procentais ir pinigų skolinimu. Užsiiminėja dalykais, kurie atstumiančiai veikia sąžiningus žmones. Pagal galimybes jie bus perkelti ir iš čia išvaryti”.
O žydų Austrijoje tada buvo gana daug. Tai buvo Austro-Vengrų imperija, pagal teritoriją – didžiulė valstybė.
Paimkime kitą karūnuotą liudininkę – Rusų Imperatorienę Jelizavetą Petrovną (XVIII amžius). Apie žydus ji rašė: “Žydai egzistuoja įvairiose Rusijos dalyse. Iš tų Kristaus nekentėjų mes negalime laukti nieko gero. Dėl šių priežasčių aš pasirašau tokį įsakymą: visi žydai, vyrai ir moterys, nepriklausomai nuo jų užimamos padėties ir turtų, su visu turtu privalo nedelsiant išvykti už šalies sienų. Iš tų Kristaus niekintojų aš nenoriu turėti jokio pelno”.
Štai tada iš Rusijos ir buvo išvaryti visi žydai.
* – Grigorijau Petrovičiau, o žydiškame “Naujame Rusų Žodyje” neseniai buvo atspausdinta vieno gerbiamo žydo žinutė, kad tada viskas buvo atvirkščiai. Žydai ateidavo į vargingas, neturtingas šalis, ten pakeldavo ekonomiką, sutvarkydavo prekybą, o nedėkingi gojai – siaubingai pavydėjo žydų proto ir jų sugebėjimo suktis. Todėl jie organizuodavo pogromus ir žydus išvarydavo. Po to ta šalis ekonomiškai žlugdavo. Tada gojai maldaudavo žydų, kas jie sugrįžtų atgal, bet išdidūs ir dosnūs žydai jiems atsakydavo – ne, mes negalime turėti reikalų su nedėkingais...
– Na, tas melas visiškai natūralus. Pagal šėtono formules. Juk šėtonas – tai melagis ir melo tėvas. Biblijoje Jėzus Kristus tiesiai sako žydams: “Jūsų tėvas – šėtonas”
.
A. Dykij sąrašuose toliau eina garsus anglų istorikas Eduardas Gibbonas – XVIII amžius. Jis rašė: “Žydai parodė gyvulišką neapykantą Romos imperijai, kurią jie pastoviai ardė įnirtingomis žudynėmis ir riaušėmis. Žmonija sudreba skaitydama apie tą šlykštų barbariškumą”.
Tarp kitko, dėl visų tų veiksmų, galų gale, ir buvo sugriauta Jeruzalė. Žydai skundžiasi, kad vienas iš didžiausių nusikaltimų prieš juos, buvo Jeruzalės šventyklos sugriovimas, ką padarė romėnai (Imperatorius Titas). Štai jums priežastis, kodėl romėnai tai padarė. Tuo metu Judėja, Palestina buvo skurdžiausios Romos Imperijos provincijos. Bet iš visų provincijų – romėnai daugiausiai nemalonumų turėjo iš žydų. Jie kentėjo, kentėjo – kaip rašo istorikas Gibbonas, o vėliai romėnų kantrybė baigėsi ir jie nutarė nutrinti nuo žemės paviršiaus satanistinę Jeruzalę, kaip užkrato šaltinį... O gavosi dar blogiau. Žydai, kaip tarakonai, išsibėgiojo po visą Romos Imperiją, ir nuo to laiko pradėjo visas tas niekšybes daryti – visame pasaulyje.
Kviečiamės sekantį liudininką – Prancūzijos Imperatorių Bonapartą Napoleoną (XVIII amžius). Bonapartas, kaip nurodyta daugelyje šaltinių, buvo dvilytis pederastas. Jis naudojosi net savo broliais ir seserimis. Buvo visų galų meistras, t. y., aukščiausio lygio išsigimėlis. Be to, jis buvo masonas, ir tai tvirtino Romos Popiežius. Na, žinoma, – buvo baisiai agresyvus, kas visada susiję su homoseksualizmu. Homoseksualizmas, sadizmas, agresyvumas – viena grandinėlė.
* – Mažai kas žino, kad vienas pirmųjų Napoleono suruoštų žygių, buvo žygis į Jeruzalę. Žydų rabinai net pradėjo ieškoti jo žydiškų šaknų, nes, jeigu prie Jeruzalės jis nebūtų pralaimėjęs, jis būtu paskelbtas naujuoju Mesiju.
– Štai mes ir pasiklausykime, ką tas Mesijas sakė apie žydus. O sakė jis štai ką:
“Žydus reikia vertinti kaip naciją, o ne kaip religinę grupę. Jie yra nacija mūsų nacijos viduje... Aš norėčiau laikinai jiems uždrausti skolinti pinigus už procentus, nes prancūzų liaudžiai yra per daug žema būti įsipareigojusiai tai žemei nacijai. Ištisų kaimų nuosavybė yra plėšiama žydų, jie atstatė baudžiavinę tvarką; Jie virto tikromis vagių gaujomis. Žydai sukelia skurdą, bet tai kyla ne dėl vieno kurio nors individualaus žydo, bet tai yra visos žydų tautos esmė. Jie kaip vikšrai arba skėriai, kurie graužia visą Prancūziją”.
* – Grigorijau Petrovičiau, o juk tą patį galima pasakyti apie Rusiją – Tarybinę Judėją. Juk kolūkine forma jie praktiškai atstatė vergovę, baudžiavinę teisę.
– Tos pačios paralelės. Tie patys apiplėšinėjimai. Tarybinė kolūkinė sistema sunaikino rusų valstietiją. O valstietija – juk tai mūsų maitintojai.
Ir taip, Imperatoriau Napoleonai, jums žodis: “Aš darau viską, kad įrodyčiau savo panieką tai niekšiškiausiai pasaulyje tautai. Žydai yra nacija, kuri sugeba vykdyti pačius niekšiškiausius nusikaltimus. Aš norėjau iš jų padaryti piliečių naciją, bet jie niekam daugiau netinka, išskyrus prekybą naudotu turtu”.
Tai paimta iš jo kalbos, pasakytos 1806 m. balandžio m. Senato sesijoje. Be to, reikia pasakyti, kad Napoleonas, toli gražu, buvo nekvailas. Napoleoniškas Kodeksas egzistuoja ir šiandiena, kaip pagrindinis Prancūzijos įstatymas.
* – Iš pradžių Napoleonas stengėsi žydus patraukti į savo pusę. Jis net atgaivino senovinį Sinedrioną – surinko visus didžiuosius rabinus iš visos Vakarų Europos ir bandė juos priversti, kad jie žydams įsakytų tapti padoriais žmonėmis. Bet jie Napoleoną apgavo.
– Sekantis karūnuotas liudininkas – Rusų Imperatorius Nikolajus I (XVIII-XIX am.). Apie žydus jis sakė:
“Pagrindine valstiečių nuskurdimo priežastimi yra žydai. Savo gudrumu jie eksploatuoja nelaimingus gyventojus. Jie čia yra viskuo: prekybininkais, rangovais, užeigų šeimininkais, malūnininkais, tiekėjais, amatininkais ir t.t.. Jie taip gudriai apgaudinėja žmones, kad iš anksto paskolina pinigus už dar nepasėtą duoną, o vėliau sumažina derliaus supirkimo kainas prieš tai, kol derlius dar nenuimtas nuo laukų. Jie – paprasčiausios siurbėlės, kurie išsiurbia viską ir visiškai nualina ištisas sritis”.
* – Tą patį dabar jie daro Amerikoje. Fermeriams duoda kreditus būsimo derliaus sąskaita, o vėliau dirbtinai sumažina supirkimo kainas, kad juos galėtų dar giliau įvaryti į kreditų maišą.
– Taip, visa tai žaidžiama labai aukštame lygyje. Tai – ne koks nors atskiras žydas užsiiminėja machinacijomis. Tai – ištisa nacija. Ir visa tai vyksta daugelį amžių. Iš tikrųjų – dieviškoji tauta, tik štai, atrodo, kad jų dievas kitas.
* – Jėzus Kristus jiems pasakė: “Jūsų tėvas – šėtonas”. O Mozė visuose paveiksluose kažkodėl piešiamas su ragais. Gana keistas pamokslininkas. Toroje parašyta, kad iš Mozės galvos išaugę du ragai. Talmudistai bando visa tai sušvelninti ir sako, kad ivrite žodžiai “ragas” ir “spindulys” labai panašūs, ir tą vietą traktuoja taip, lyg iš Mozės galvos išeina du spinduliai. Bendrai – visus mulkina.
– O štai, dar vienas stambus liudininkas – Vokiečių generolas ir strategas Helmutas fon Moltke – vokiečių karinės doktrinos pradininkas. Apie žydus jis rašo: “Tiriant vagystes, retai pasitaiko, kad nebūtų įsimaišęs žydas, arba kaip bendrininkas, arba kaip vogtų daiktų slapstytojas”
.
Žydai ne tokie kvaili, kad patiems užsiimti vagystėmis tiesiogine to žodžio prasme. Bet štai, paslėpti pavogtą – tai jau nuo viduramžių buvo žydų užsiėmimas. Leksikologijoje tam – daug patvirtinimų. Kiekviena nacija turi nusikalstamo pasaulio kalbą. Rusijoje, tai vagių fenia – pašaliniams mažai suprantama nusikaltėlių kalba. Vokiečiai tą kalbą vadina “gauneršprache”, t. y., sukčių kalba. Beveik visos tos sukčių ir vagių kalbos sudarytos iš jidiš kalbos leksikos. Rusų nusikaltėlių fenia turi labai daug žydiškų žodžių. Tai – pocas, pacanas, chaza, chava ir t.t.
Štai, aš turiu žinyną – “Vagių žargonas”, išleistas tarybinės milicijos, MVD Vyriausioji Valdyba, Kijevas, 1965 m. Iš jo matosi, kad tarybinių vagių žargone labai daug žydiškų žodžių, o dar daugiau – vokiečių vagių žargone. Vogtų daiktų supirkėjų butai buvo savotiškais vagių klubais, rusu fenia žargonu – malina, fatera. O fatera – tai juk nuo žodžio fater – tėvas, pachanas. Mes ką tik perskaitėme – “...arba kaip bendrininkas, arba kaip vogtų daiktų slapstytojas “. Tai, kaip sakė Karlas Marksas, pirmoji kapitalo kaupimo stadija.
Tai štai, iš pradžių jie supirkinėjo vogtus daiktus, o vėliau visa tai atiduodavo savo degeneratyvioms atžaloms jų mokslui, kad taptų advokatais, gydytojais. Pavyzdžiui, Kerenskio senelis buvo žydas-pinigų padirbinėtojas iš Varšuvos, t. y., kriminalinis nusikaltėlis. Jį pasodino į Kerensko miesto kalėjimą. Daugelis nusikaltėlių valdžiai paprastai sako, kad jie neprisimena nei tėvo, nei motinos – nieko... Kai juos išleisdavo, tai juos pavadindavo to miesto vardu, kuriame jie atliko bausmę. T.y., Kerenskij – nuo Kerensko miesto, kaip ir Juda iš Karioto miesto tapo Juda Iskarijotu.
Ta vagių slapyvardžių tradicija gyva ir šiais laikais. Miša Gomelskij, Boria Varšavskij. Pavyzdžiui, prezidento Niksono patarėjas Henri Kissindžeris, žydas iš Kissingeno miesto. Taip sakant, palaiko protėvių tradicijas. Jūs pažvelkite į Niujorko telefonų knygos žinyną, kiek ten rasite žydų pavarde Moskovec? Ištisos kolonėlės. Visi jie – žydai iš Maskvos. Feliksas Frankfurteris – prezidento Ruzvelto patarėjas, žydas iš Frankfurto. Bendrai, tai visiškai ne pavardės, o slapyvardžiai. Beveisliai kosmopolitai, kaip sakydavo draugas Stalinas, o jis jau savo kraujo brolius labai gerai pažinojo.
Toliau, garsus vokiečių strategas Helmutas fon Moltke tęsia: “turtų kaupimui, jiems visos priemonės geros. 1912 metų kare žydai buvo šnipais iš abiejų pusių, ir išduodavo abi puses”
. O būdamas generolu ir stambiausiu strategu, Moltke tais klausimais buvo specialistas.
* – Man tai primena Napoleono įsakymą dėl žydų iškraustymo iš pasienio rajonų su Vokietija. Jis bijojo, kad žydai jį išduos.
– Ta pati istorija buvo ir pirmojo pasaulinio karo metu. Rusų vyriausybė visus žydus privertė iš pasienio rajonų persikraustyti į šalies gilumą.
Sekantis mūsų liudininkas – garsus vengrų kompozitorius Francas Listas (XIX amžius). Apie žydus jis sakė: “Ateis laikas, kai visos krikščioniškos nacijos, tarp kurių gyvena žydai, iškels klausimą, ar dar juos kentėti, ar deportuoti. Tas klausimas bus toks pat reikšmingas, kaip ir klausimas apie tai, norime mes gyventi arba mirti, būti sveiki arba sirgti, turėti socialinę rimtį arba neramumus”.
Stipriai pasakyta. Matyt, kad jam stipriai prisūdė...
Dabar paimkime liudininką iš kito pasaulio krašto. Garsus japonų mokslininkas, kunigaikštis Mobučum Okuma (XIX amžius). Japonų kunigaikštis apie žydus sakė: “Visame pasaulyje žydai ardo patriotizmą ir sveikus valstybių pamatus”
. Įdomu – kaip jis priėjo iki tokių išvadų, nes japonų salose žydų nėra daug?
Pateiksiu nedidelę iliustraciją. Šia tema turiu storą knygą. Ji vadinasi “Laisvė ir žydai”, autorius Šmakovas. Detaliau apie ją mes kalbėsime vėliau, o dabar iš jos pateiksiu tik vieną citatą: “1905 m. japonų karo metu, rusų armiją sudarė 1 milijonas žmonių: iš jų, 18 tūkstančių – žydų, iš kurių, 12 tūkstančių pasidavė į japonų nelaisvę”
(225 psl.).
Tuo pat metu toje knygoje parodyta, kad žydų bankininkai Japonijai teikė stambius kreditus, taip pat leido stambias sumas antirusiškai propagandai. Čia aš jums pateikiau rusišką šaltinį, bet tą patį rašo ir tas japonų kunigaikštis, stambus mokslininkas, kuris gimęs 1871 metais. Panašu, kad jis buvo 1905 m. japonų karo dalyvis ir turėjo puikią progą stebėti, kad šnipinėjime prieš Rusiją dalyvavo beveik vieni žydai, ir beveik visi jie pasiduoda į nelaisvę. Štai jis savo pastebėjimus ir surašė.
* – Aš čia prisiminiau vieną mažai žinomą faktą iš stambaus anglų šnipo Reilio biografijos, kuris iš tikrųjų buvo rusų žydu.
– Kiek aš žinau, jis buvo pusiau žydas. Aš stengiuosi būti kiek galima tikslesnis.
* – Tai štai – 1905 metais jis buvo pasiųstas sustiprinti rusų armijos suskaldymo procesą, bet, tuo pat metu jis užsiiminėjo ir savo kišenių papildymo klausimais. Štai jums – rusų pusiau žydas, šnipas, išdavikas ir, tuo pat metu – sėkmingai šildėsi rankas prie karo laužo ir nelaimingų tėvynainių sąskaita.
– Tai jūs kalbate apie vieną labai gerą teleserialą, kurį pastatė anglai. Ten – labai įdomi pabaiga. Kai Leninas jau buvo valdžioje (Leninas buvo pusiau žydas pagal motiną), tai pusiau žydas Reili norėjo jį nuversti ir užimti jo vietą. Jis buvo stambiausio masto tarptautinis avantiūristas. Operacijos “Trestas” metu jis net pačiam Dzeržinskiui pasiūlė sandorį. Jis net palaikė glaudžius ryšius su žinomu teroristu Borisu Savinkovu, kurį, savo ruožtu, palaikė amerikiečių automobilių pramonės tėvas – Henri Fordas. Vėl gi, antisemitas Henri Fordas turėjo reikalų su pusiau žydu Reili, o tas turėjo reikalų su narkomanu-morfinistu Savinkovu ir, tuo pat metu, Reilio sugyventinė yra jo paties sesuo. Štai jums vėl – pilna degenerato puokštė. Štai tokie avantiūristai ir ateina į valdžią...
* – Kai Stalinas pamatė pilną “Tresto” suokalbininkų sąrašą, jis suprato, kad tie, lyg tai netikri sąmokslininkai, vieną gražią dieną gali tapti realiais sąmokslininkais. Štai Stalinas ir įsakė Dzeržinskiui sušaudyti visus, kas buvo tame sąraše, o tame sąraše pirmuoju buvo įrašytas – Reili. Dzeržinskis bandė protestuoti prieš Reilio sušaudymą, bet Stalinas tada jam pasakė, kad jis sutinka Reili išbraukti iš sąrašo, bet vietoje jo bus įrašytas pats Dzeržinskis. Tik po to Dzeržinskis sutiko sušaudyti Reilį.
– Bendrai, gera kompanija – kaukazietiškas pusiau žydas Stalinas, lenkų ketvirtadalis žydo Dzeržinskij ir odesitas, o vėliau anglų pusiau žydas Reili... Tas pats principas. Ta pati gyvatė, kuri kandžioja savo uodegą.
Štai, žydai skundžiasi dėl antisemitizmo, bet pagal jų stambiausius ir ryškiausius pavyzdžius matome, kas ką ir kaip šaudo.
* – O sąžiningus žmones – apgaudinėja. Šaukia visam pasauliui, kad visa tai daro rusai, lenkai, gruzinai. O iš tikrųjų – tai jų pačių bepročių ir puspročių kraujo brolių rankų darbas.
– Tame ir esmė, kad viso to pagrindas garsaus profesoriaus-psichiatro rūgščiai-saldi formulė, kuris sako, kad tarp žydų yra daug išsilavinusių ir talentingų žmonių, bet ir bepročių tarp jų yra 6 kartus daugiau. Štai jums ir visų tų paslapčių raktas.
O dabar rusų spaudoje rašo, kad Stalinas buvo paranojikas, t. y., beprotis, bet, prie to, visada pamiršta pridėti, kad jis buvo kaukazietiškas pusiau žydas. O be to – kaip gi visa tai išsiaiškinti? Tas pats ir su Aichmanu... Bet apie tai kalbėti negalima, nes žydai tuojau pat ant kaktos prilipins antisemito etiketę. Štai, mes čia bandome žydus išgelbėti nuo antisemitizmo, o jie patys gelbėtis nenori...
Kitas skyrius
Pereiti į TURINĮ