Šiandiena mes pradedame naują Aukštosios Sociologijos paskaitų ciklą, kurių bendras pavadinimas “Dieviškoji tauta”. Šiame paskaitų cikle mes užsiimsime analize to, kas vadinama “žydų klausimu”. Reikia pasakyti, kad ši tema kaip reta sunki ir objektyviems tyrimams. Net toks stambus specialistas, kaip F. M. Dostojevskis, kalbėdamas žydų klausimu savo “Rašytojo dienoraštyje”, perspėjo, kad jis “negali pilnai atsakyti į tą kertinį visos žmonijos klausimą” ir kad jis, “net neturi tokios galios”...
Pavyzdžiui, “Brolių Karamazovų” rankraščio originale buvo nurodyta tikroji priežastis, kodėl Smerdiakovas nužudė savo tėvą – F. P. Karamazovą. Pasirodo, savo tėvą jis nužudė dėl to, kad tas vaikystėje jį sadistiškai prievartaudavo... O romano “Demonai” rankraščio originale buvo Stavrogino prisipažinimas apie tai, kad jis išprievartavo 9-rių metų mergaitę, kuri po to pasikorė...
Visa tai Dostojevskis vėliau pašalino ir padarė taip, lyg tai tėvažudystės nuodėmė buvo dėl ateisto Ivano pasvarstymų, o nusikaltėliškas Stavrogino elgesys – iš viso liko nesuprantamas...
Kodėl jis visa tai padarė? Štai, apie tą problemą mes šiandiena ir pakalbėsime.
Šio paskaitų ciklo metu, kaip ir praeituose dviejuose cikluose – “Tarybinių išminčių protokolai’ ir “Raudonoji kabala”, mes laikysimės akademinių taisyklių laisvai keistis nuomonėmis, idėjomis ir faktais. Klausimus iš vietos ir bet kokius papildymus pagal temą, aš tik sveikinsiu.
Tai štai, tame paskaitų cikle mes jums papasakosime tai, ko nesugebėjo pasakyti net pats F. M. Dostojevskis. Pirmiausiai, kodėl gi jis negalėjo viso to pasakyti? Žinoma, Fiodoras Michailovičius visa tai puikiai žinojo, bet, pats būdamas bionegatyviu žmogumi, paprasčiausiai, apie tai negalėjo kalbėti. Jeigu jis būtų pradėjęs atskleisti visas “dieviškosios tautos” paslaptis, tuo pačiu jis privalėjo atskleisti ir savo paties paslaptis. O tokie žmonės to padaryti negali...
Mums, rusams, tas žydų klausimas ypač svarbus, nes žydai buvo pagrindinė abiejų “rusų” revoliucijų varomoji jėga. Kaip jūs visi žinote, komunizmo teoriją sukūrė Karlas Marksas (tikroji pavardė – Mordechajus Levi). Žydas, kurį patys žydai vadina antisemitu. Jeigu atsiversite bet kurią žydišką enciklopediją, tai ten būtinai rasite, kad Karlas Marksas buvo antisemitas. Bet kodėl jis buvo antisemitu?
Paslaptis... Ir taip, Mordechajus Levi (Karlas Marksas) mums sukūrė komunizmo teoriją. Visų sekančių revoliucijų istorijos taip pat buvo susijusios su žydais. Vasario revoliucijos vadas – Kerenskis buvo pusiau žydas. Čia mes susiduriame su dar viena paslaptimi – apie tai nutyli kaip kapitalistiniai istorikai Vakaruose, taip ir komunistiniai istorikai Tarybų Sąjungoje. Kažkodėl, kalbant apie “rusų” revoliucijas, kalbėti apie žydus negalima, tai temai lyg tai uždėtas tabu.
Tęskime mūsų analizę – po isteriško pusiau žydo Kerenskio, ateina pusiau maniakas pusiau žydas Leninas. Ir štai, parašyta šimtai knygų apie rusų revoliuciją ir Leniną, bet visur, ir Vakaruose, ir Rytuose, kruopščiai nutylima, kad Leninas pagal motiną buvo pusiau žydas. O pagal rabinų, Izraelio įstatymus, tokios kilmės žmogus skaitomas grynakraujiu žydu.
Gerai. O kas gi į valdžią ateina po Lenino? Po Lenino į valdžią ateina Kaukazo pusiau žydas Stalinas. Dar vienas pusiau žydas. Vėl mįslė. Gaunasi, kad visa “rusų” revoliucijos istorija susijusi su žydais.
Jūs man galite paprieštarauti – taip, tikrai taip, bet jie buvo ne žydai, o pusiau žydai. Tame ir esmė. Pusiau žydai visada buvo labiau žydais, negu rusais. Egzistuoja visa eilė legendų apie antikristą, kuriose tiesiai sakoma, kad antikristą, kaip simbolį, pagimdys žydė motina nuo nežydo tėvo. Gerai įsiminkite šią formulę. Tai bus viso paskaitų ciklo raktas. Jau prieš keletą šimtmečių žmonės pastebėjo štai tokių pusiau žydų kažkokį lemtingą vaidmenį.
Mūsų laikais pasirodė dar vienas pusiau žydas, Nobelio premijos laureatas Aleksandras Isajevičius Solženicynas, ir visam pasauliui vapa, kad “rusų” revoliucija rusų liaudžiai kainavo 60 milijonų žmonių gyvybių. Bet, vėl gi, ir čia paslaptis – pats Solženicynas slepia, kad jis pusiau žydas, šiuo atveju – pagal tėvą. Jo tėvas buvo krikštytas žydas, iš Isaako tapo Isajumi, ir štai, tokiu būdu gavosi Aleksandras Isajevičius Solženicynas. Čia taip pat reikia pastebėti vieną mažą keistą dalyką – jo pirmoji žmona Rešetovskaja taip pat buvo pusiau žydė. Charakteringa – pusiau žydą traukia prie pusiau žydės. O jo antroji, šiandieninė žmona, Natalija Svetlova – grynakraujė žydė. Pagal rabinų įstatymus, to “didžiojo tiesos ieškotojo ir Rusijos reikalų tvarkytojo” vaikai nors šiandiena gali tapti Izraelio piliečiais (ką jie vargu ar padarys).
Jūs matote, yra kažkoks dėsningumas, kuris susijęs su “rusų” revoliucija ir “žydų klausimu”. Bet visi – ne tik žydai, bet ir antisemitai – tą problemą atidžiai apeina. TABU! Vėl mįslė...
Kalbant apie žydų klausimą, valingai arba nevalingai susidursite su antisemitizmo problema. Čia vėl, ir juokas ir ašaros. Žinoma, mane pradės kaltinti antisemitizmu, bet, aš turiu tris stiprius advokatus. Ir ne ką nors kitus, o tris sionizmo banginius.
Pirmasis mano advokatas – sionizmo ideologas Teodoras Gerclis, sionistas numeris vienas, savo dienoraštyje rašė, kad jis antisemitizmą laiko naudingu žydų tautai.
Antrasis mano advokatas – Vladimiras Žabotinskis. Jis dar 1905 metais, t. y., pirmosios “rusų” revoliucijos metu rašė: “Kaip dingstis sionistinei agitacijai, antisemitizmas, ypač principingas, yra gana patogus ir naudingas”.
Na, ir trečiasis mano advokatas – pats Izraelio ministras-pirmininkas – Ben Gurionas. Savo laiku žydų laikraštyje “Kempfer” Niujorke jis rašė:
“Jeigu turėčiau ne tik valią, bet ir valdžią, surinkčiau grupę stiprių jaunų žmonių. Tų jaunų žmonių užduotis būtų apsimesti ne žydais ir, veikiant grubaus antisemitizmo metodais, žydus persekioti antisemitiniais lozungais. Galiu prisiekti, kad emigrantų atvykimo į Izraelį rezultatai iš tų šalių būtų 10 kartų didesni, negu tie rezultatai, kuriuos pasiekė tūkstančiai emisarų skaitydami bevaisius pamokslus”.
Su tais trimis mano advokatais, sionizmo banginiais, betarpiškai susišaukia “Siono išminčių protokolai”, kuriuos, kaip žinome, parašė Ašeras Ginzbergas, ir tai yra lyg Chazidizmo (aršiausia judaizmo sekta) politinė programa savo europietiškiesiems bendratikiams – eilinis Ašero bandymas suvienyti jėgas dar prieš pirmąjį sionistų kongresą. Tame istoriniame dokumente tiksliai sakoma, kad antisemitizmas reikalingas tam, kad būtų lengviau valdyti savo mažesniuosius brolius.
Tai ir bus mūsų paskaitų ciklo pagrindinis tikslas – gelbėti žydus nuo antisemitizmo. Na, ir nėra ko slėpti, juk daugelis žydų patys nieko nežino apie problemas, kurios susijusios su “žydų klausimu”. Kad išspręsti antisemitizmo problemą, mums, o ir patiems žydams, reikėtų iš pagrindų išnagrinėti šį reiškinį. Štai kodėl šias paskaitas aš skaitysiu iš pozicijų, gindamas žydus nuo antisemitizmo.
* – Grigorijau Petrovičiau, bet Šulginas savo knygoje rašė, kad jis antisemitizmą laiko sveika ir natūralia bet kurios tautos reakcija, natūralia apsaugine reakcija.
– Teisingai. Bet Šulgino knyga “Kas mums juose nepatinka”, ją atidžiai skaitant, ypač skaitant antrą kartą, kelią įspūdį, kad jis daug ko nepasako, kaip ir daugelis kitų knygų šia tema. Iš principo, jis užima tą pačią poziciją, kaip ir Dostojevskis – matote, negaliu aš jums to pasakyti...
Taip pat, kaip ir Vakaruose garsus filosofas Berdiajevas (aš jį vadinu Berdičevskiu). Jis taip pat visą laiką kalba apie šėtono ir antikristo sąjungą, kurios rezultate bus šio pasaulio kunigaikščio karaliavimas. Pagal Bibliją, šio pasaulio kunigaikštis – tai šėtonas. Matote – jis taip pat žino, tik to iki galo nepasako. O juk antikristas – tai juk žydas, na, o šėtonas – tai, ką mes savo paskaitose vadiname degeneracija, t. y., išsigimimai, psichinės ligos ir lytiniai iškrypimai. Tai, tai sakant, vietiniai išsigimėliai iš mus supančios aplinkos. Tai štai, Berdiajevas-Berdičevskis tvirtina, kad tas, kuris gims iš tokios sąjungos, valdys pasaulį. O juk ir pats Berdiajevas buvo vedęs žydę...
Bet, kas gi tada gaunasi? O gaunasi štai kas – kai tik jūs pabandysite rašyti, kritikuoti arba analizuoti žydus arba žydų klausimą, – tuojau pat kils degeneratų šauksmai iš supančios aplinkos ir pradės jie aktyviai ginti žydus.
Kai man kartais tenka skaityti paskaitas intelektualinio elito darbuotojams, tai tarp 12-15 žmonių visada atsiranda 2-3, kurie pradeda isteriškai šaukti, kad visa tai – niekai, nesąmonės ir t.t. Man nesinori jų įžeidinėti, bet tenka pasakyti – “Kodėl gi tada jūs išsiduodate?” O vėliau išaiškėja, kad jie vedę žydes. Bet ir jie patys, ir jų žmonos visa tai nuo visų slepia. Kodėl? Juk, atrodo, didžiuotis reikia, juk jie – Dieviškoji tauta? Dar viena mįslė...
Paimkime kitą gerą šėtono ir antikristo sąjungos pavyzdį. Žinomo psichiatro Bechterevo bylą. Šiuo metu Tarybų Sąjungoje pradėjo demaskuoti Staliną. Jį visiškai nuvainikuoja, net, nepaisant to, neužsimena apie tai, kad jis buvo kaukazietiškas pusiau žydas. Tam uždėtas tabu, nors tai ir yra pagrindinis raktas dėl Stalino psichologijos.
Tarybinėje spaudoje dabar rašo, kad 1927 metais Stalinas konsultacijoms pasikvietė garsų ikirevoliucinį psichiatrą Bechterevą ir pasiteiravo dėl jį kankinusios nemigos. Ir čia įdomu štai kas – dar mano laikais visi Sąjungoje žinojo, kad Stalinas dirba naktimis. Kai aš tarnavau karinėje administracijoje Berlyne, mūsų generolai sėdėdavo darbe iki vėlumos, laukdavo, kad iš Maskvos gali paskambinti, nes Stalinas ir jo aplinka Kremliuje dirbdavo naktimis.
Mums buvo aiškinama, kad draugas Stalinas didelis darbštuolis, kad jis dirba dieną ir naktį. O dabar atskleista ir ši paslaptis. Pasirodo, Staliną visą gyvenimą kankino nemiga, todėl jis ir dirbo naktimis ir kankino savo aplinką. Tai štai, Bechterevui tiriant nemigos priežastis, išaiškėjo ir Stalino kairiosios rankos progresuojantis paralyžius. Stalinas buvo sausarankis. Tai, kas medicinoje vadinama kacheksija (įgimtas sausarankiškumas).
Ištyręs Staliną, Bechterevas išėjo iš kabineto ir čia pat atvirai pasakė savo diagnozę: “Tipiškas paranojikas”.
O paranoja – tai viena iš pačių klastingiausių ir sunkiausių psichinių susirgimų. Skirtumas tarp šizofrenijos ir paranojos gana nekonkretus, bet paranoja blogiau. Tai – savotiška agresyvioji šizofrenija, kurią lydi visa eilė manijų – maniakiškai įkyrių idėjų, tame tarpe, didybės manija ir persekiojimo manija.
Iš didybės manijos išsivystė Stalino kultas, o iš persekiojimo manijos – begaliniai areštai ir didieji valymai. Patyrusiam psichiatrui viskas iš karto paaiškėjo. Stalinas buvo tik 155 centimetrų ūgio. Tarybų Sąjungoje buvo apribojimai – žemesnių už 150 centimetrų žmonių neėmė į armiją (šautuvas būtų didesnis iš tokį karį). O Stalinas tik šiek tiek viršijo tą apribojimą.
Mano ūgis – 180 cm, o 155 cm – tai per daug mažas ūgis net moteriai. Aš turiu specialią karlikų kartoteką. Ir štai, kas įdomu, markizas de Sadas buvo toks pat karlikas, 155 cm. ūgio. Pusę savo gyvenimo jis praleido kalėjime ir beprotnamyje, kur parašė krūvą pasakojimų apie tai, kas vėliau buvo pavadinta –sadizmu.
* – O Fromas nustatė diagnozę Stalinui – belytinis sadizmas.
– Taip, Fromas – tai buvo garsus psichiatras. Dabar paimkime generolą Franko, kuris vadovavo pilietiniam karui Ispanijoje. Ten žuvo vos ne trečdalis ispanų tautos. Pagal kraują, generolas Franko buvo grynakraujis žydas. Ir pagal tėvą, ir pagal motiną. jis buvo iš krikštytų žydų, kas, vėl gi, buvo kruopščiai slepiama. O iš komunistinės pusės, kurstytoja buvo Passionarija. Tiksliai tokia pat istorija. Grynakraujė krikštyta žydė ir respublikonų premjer-ministro Negrino žmona. Štai kas vedė ypatingai kruviną karą Ispanijoje. Iš abiejų pusių – žydai.
Franko ūgis buvo 157 cm. Napoleonas buvo 151 cm. ūgio. Prisimenate – Napoleono kompleksą? Ir visa tai, daugiausia susiję su agresija. Taip kad, Bechterevas nustatė tikslią diagnozę. O dabar tarybinėje spaudoje rašo, kad po tokios diagnozės Stalinas jį nunuodijo. Po 3 dienų Bechterevas neaiškiomis aplinkybėmis mirė. Bechterevo giminaičiai tuo kaltina jo naują jauną žmoną. Pasirodo, būdamas apie 70 metų, jis vedė jauną žydę. Vėl šėtono ir antikristo sąjunga.
Tą jauną žydę, atrodo, vadino Berta Jakovlevna, ir ji buvo NKVD viršininko, grynakraujio žydo Jagodos giminaitė. Ir, kaip rašo tarybinė spauda, Stalino įsakymu, per Jagodą, jo giminaitė nunuodijo savo gerbiamą sutuoktinį. O žydų laikraštis “Naujas rusų žodis” Niujorke visa tai perspausdina.
Atidžiau patyrinėjus šią bylą, aiškėja kai kokie keisti dalykai. Pasirodo, visame pasaulyje nuskambėjusioje garsaus Šneersono-Beilio byloje, kuris Rusijoje buvo lyg ekvivalentu nuskambėjusioje Dreifuso byloje Prancūzijoje, Belio gynėju buvo ne kas nors kitas, o garsus psichiatras Bechterevas. Tai yra, jis mėgo žydus.
Bechterevas gimęs 1857 metais. Šneersono-Beilio procesas vyko 1910 metais. Paprastai 50-tis žmogus neapgalvotų poelgių neturėtų daryti. Štai jums dar vienas ryškus pavyzdys to, kad, pakanka tik pajudinti žydų klausimą, kaip degeneratai iš karto sujunda ir momentaliai stoja ginti žydų. Instinktyviai.
Tęskime Bechterevo bylos analizę ir pažvelkime į kitą knygą. Aleksandras Selianinovas, “Slapta masonų jėga”. Sankt Peterburgas, 1911 metai. Čia mes vėl, 99 puslapyje, aptinkame savo gerą pažįstamą. Valstybinės Dūmos pirmininkas, žinomas masonas Gučkovas kartu su profesoriumi Bechterevu išvyko į Konstantinopolį, kur jaunaturkiai (t. y., revoliuciją Turkijoje vykdę turkų masonai) neišpasakytai pompastiškai juos pagerbė.
Iš čia galima daryti išvadą, kad Bechterevas buvo masonas, ir stambus masonas. Iš daugelio šaltinių aiškėja, kad Bechterevas iki revoliucijos buvo ne šiaip kairiuoju, a pačiu aršiausiu liberalu. Studentus jis skatino dalyvauti revoliuciniame judėjime ir net dėl savo kraštutinio liberalizmo, po 1905 metų turėjo nemalonumų tarnyboje. O ką apie liberalus sakė F.M. Dostojevskis? Jis sakė, kad, jeigu kas nors ir pražudys Rusiją, tai bus ne komunistai, ne anarchistai, o prakeikti liberalai. Todėl, kad jie visada kasasi po valstybės pamatais. Štai tokiu prakeiktu liberalu ir buvo garsus profesorius-psichiatras Bechterevas. Ir nieko keisto čia nėra. Išanalizavęs eilę žinomų psichiatrų, aš įsitikinau, kad psichopatų tarp pačių psichiatrų žymiai daugiau, negu tarp kitų profesijų atstovų.
Mūsų Bechterevas jauną žydaitę vedė būdamas 70 metų amžiaus, ir tai gera iliustracija berdiajeviniam apibrėžimui dėl šėtono ir antikristo sąjungos. Iš pradžių mums atrodė, kad atgrasus kareiva Stalinas nunuodijo gerą ir garsų ikirevoliucinį profesorių-psichiatrą, tiesos ieškotoją ir patriotą Bechterevą. Štai, matote, išėjo ir trenkė tiesą: “Stalinas – paranojikas”.
Bet išanalizavus giliau, mes matome, kad Bechterevas buvo toks pat degeneratyvus šlamštas, kaip ir Stalinas, bet tik su didesniu stažu. Vėl pasitvirtina formulė, pagal kurią gyvatė pati kanda į savo uodegą. Taip kad, matote, mes visur ieškome dėsningumų ir visur juos randame.
Kartoju – visa tai mes darome tam, kad nuo antisemitizmo apgintumėme žydus, o taip pat ir kitus normalius žmones, kuriuos neapgalvotai kaltina antisemitizmu.
Grįžkime prie mūsų šiandieninės temos – žydų dalyvavimo “rusų” revoliucijoje. Prezidentas Ruzveltas per savo karjerą ne kartą kartojo, kad Tarybų Sąjunga – tai blogio imperija. Tai tapo jo lozungu, bet štai, tam, kad išsiaiškintų tos blogio imperijos šaknis, niekas nieko Amerikoje taip ir nepadarė. Kodėl? Dar viena mįslė...
O juk Tarybų Sąjungoje visas tas blogis laikėsi žydų dėka. Teorija Karlo Markso, praktika– tarybinės vyriausybės, kurios sudėtyje buvo 80% aiškių žydų, o likę 20% buvo užsimaskavę pusiau žydai arbe žmonės, susituokę su žydėmis.
Šiandiena žydai kiekvieną dieną vos ne iki dangaus kelia triukšmą – holokaustas, katastrofa... Apie tai, kad Hitleris sunaikino apie 6 milijonus žydų (tas skaičius – padidintas mažiausiai 10 kartų. Žr. Jurgen Graf “Mitas apie holokaustą”. Rusų žinios, 32-34 numeriai, 1996 m.). Bet niekas nešaukia apie tai, kad “rusų” revoliucijos metu buvo sunaikinta apie 60 milijonų žmonių ir kad prie to prisidėjo būtent žydai. Štai mes detaliau ir sustosime prie tos problemos.
Pats žinomiausias žydų klausimo tyrinėtojas emigracijoje buvo toks Andrejus Dykij, kuris parašė labai gerą knygą “Žydai Rusijoje ir TSRS”. Ta knyga 1967 metais išėjo Niujorke. Aš ją atidžiai išstudijavau ir manau, kad ta knyga labai įdomi ir labai vertinga. Bet mes šią analizę pradėsime nuo autoriaus. Andrejus Ivanovičius Dykij, tai jo pseudonimas, o tikroji autoriaus pavardė – Zankevič. Gal būt jis baltarusis, gal ir ne – aš nežinau. Bet gana charakteringas pats pseudonimas – Dykij. Dar garsus prancūzų rašytojas Balzakas visiškai rimtai rašė: “Žmogaus vardas dažnai veikia jo likimą”. Tą patį kartoja ir Solženicynas. Ypač tada, kai žmogus pats pasirenka savo vardą-pseudonimą. Pavyzdžiui, Maksimas Gorkis. Jo tikroji pavardė – Peškovas. Nelabai skambi pavardė. Ir kokį pseudonimą jis pasirenka? Gorkij. Kodėl? Tas pseudonimas atitiko tą kartėlį, kuris buvo jo sieloje.
Aš specialiai užsiiminėjau šia problema. Aš žinau keletą pavyzdžių, kai žmogus, pasirinkęs pseudonimą Dykij, sieloje buvo anarchistu. Pavyzdžiui, Borisas Vildė, literatūrinis pseudonimas Dykij, prancūzų pasipriešinimo narys, vokiečių sušaudytas 1942 metais. Iš jo dienoraščių aiškiai matosi, kad jis buvo visiškas psichopatas, monomaniakas su susinaikinimo kompleksu, savižudis.
Štai jums dar vienas pavyzdys – Vakarų Vokietijos kancleris Villi Brandtas. Bet Brandtas – pasirodo, tik jo pseudonimas, kas reiškia gaisrą, o tikroji jo pavardė buvo Fromas. Šiandiena jis Pasaulinio socialistinio internacionalo prezidentas, kur renkasi visi kairieji ir liberalai.
Grįžkime prie mūsų Dykij. Pasirodo jis turėjo jaunesnįjį brolį – sausarankį. O nepermaldaujamas Gamtos dėsnis sako, kad – jeigu vienas brolis arba sesuo turi degeneratyvių požymių, tai pasireiškia visiems broliams ir seserims, nes tas dalykas – genetinis. Per kelias kartas išnyksta visa giminė, nes viso to priežastis yra išsigimimas.
Kad niekas neįsižeistų, paskaitose vietoje termino “degeneracija” kartais aš sakysiu “išsigimimas”. Vienas iš stambiausių degeneracijos tyrinėtojų, profesoriaus Lombrozo mokinys Maksas Nordau, L. N. Tolstojų vadino aukščiausio laipsnio išsigimėliu. Nordau net knygą parašė “Degeneracija”, kuri iki revoliucijos rusų kalba buvo išleista keletą kartų. Savo darbe degeneraciją jis tyrinėjo literatūros srityje ir labai daug vietos skyrė L. N. Tolstojui. Iš tikrųjų – juk nepatogu visame pasaulyje garsų rašytoją vadinti degeneratu, štai jis ir sugalvojo naują terminą – aukščiausio laipsnio išsigimėlis.
Ir taip, mano kartotekoje dėl Andrejaus Dykij užrašyta – brolis sausarankis. Informacija gauta iš Žoržo Kostino 1972 m. gruodžio 25 d.. Žoržui iš išvaizdos buvo apie 50, toks susiraukšlėjęs... na, bendrai, neįdomus. O šalia jo sėdėjo jauna graži žmona. Vėliau išaiškėjo, kad tai buvo tokia pat fiktyvi santuoka, kaip ir pas profesorių Bechterevą. Tas Žoržas Kostinas dirbo “Amerikos Balse”, o aš tikrai žinau, kad į “Amerikos Balsą” priima tik žmones, kurie turi Lenino pederastijos kompleksą. Tai štai – informaciją apie tą brolį-sausarankį man perdavė tas Žoržas. Panašus pažįsta panašų. Esmė tame, kad paprastas žmogus gali ir neatkreipti į tai dėmesio, o štai, legionierius visada pažins legionierių. Na, kaip sakoma, dėkoju už informaciją...
Andrejus Dykij 30-siais metais buvo vienas iš NTS-o solidaristų vadovų. O tai buvo dar ta gauja. Tai buvo masoniška išmonė. Tik todėl amerikiečių žvalgyba ir mokėjo jiems pinigus. Kaip ir priklauso “laukiniams” žmonėms, vėliau Dykij susipyko su NTS, jie su niekuo nesugyvena, nes jie – permanentiniai revoliucionieriai. Tai – jau antras minusas. Pabandykime skaičiuoti pliusus ir minusus. Anksčiau aš sakiau, kad jo knyga labai gera ir labai vertinga. Tai – didelis pliusas. Analizuojant autorių, mes atradome tris minusus: pirmas – Dykij yra anarchistas, antra – brolis sausarankis, trečia – jis vienas iš NTS vadovų.
Mirė 1977 metais po ilgos ir sunkios ligos. Merdėjo jis labai sunkiai senelių namuose Tolstojaus fermoje. Šaukė kaip laukinis. Pabrėžiame, kad į senelių namus priima tik pagyvenusius žmones, kurie yra psichiniai ligoniai arba paralyžuoti. Tai yra, tuos, kurie patys negali savęs apsitarnauti.
Su pirmąja žmona vaikų jie neturėjo. Jau būdamas brandaus, 50-60 metų amžiaus, jis vedė antrą kartą. Bet kas tai buvo per žmona? Žydė-karaimė. Tai yra, pats žinomiausias rusų emigracijoje antisemitas vedė žydę!
* – Tas pats buvo ir su rusų fašistų vadu JAV – Vonsiackiu, jis taip pat vedė žydę.
– Taip, tas pats, kaip ir su Vonsiatskiu. Rusų fašistų JAV vadas Vonsiackij pirmą kartą buvo susituokęs su jaunute žydaite iš Odesos. Antrą kartą jis susituokė su moterimi-milijoniere, kuri buvo du kartus už jį vyresnė, tiko į motinas. Motinos, Edipo kompleksas. Visi jie – keistuoliai. Bet už viso to keistuoliškumo slypi psichiniai nukrypimai. Tie žmonės stengiasi įsiūbuoti visą pasaulį, nutraukti jį nuo inkaro.
* – Čia į galvą ateina viena iš aksiomų iš praeito paskaitų ciklo – “Tarybinių išminčių protokolų”. Pastoviu ir liguistu antisemitu dažniausiai yra žydiško kraujo turintis žmogus.
– Taip. Aš tai seniai pastebėjau. Štai todėl talentingą ir protingą antisemą Dykij ir reikia būtinai patikrinti dėl žydiško kraujo.
Kad geriau suprastumėme knygas, reikia artimiau susipažinti su jų autoriumi. Todėl aš taip smulkiai nagrinėju autoriaus asmenybę. Tai štai, ir iš antros santuokos vaikų jis neturėjo. Antroji jo žmona – žydė-karaimė, tai žydė-sentikė ir Mozės atšakos. Gali būti, kad ir jis pats turėjo žydiško kraujo. Gal todėl jį ir jaudino žydų klausimo problema. Štai todėl jis ir parašė tą puikią knygą.
* – Grigorijau Petrovičiau, o jo antisemitizmas buvo liguistas ar normalus, sveikas?
– Aš sakyčiau, kad normalus, sveikas, nors daugelis žmonių linkę tos temos neliesti – gal būt todėl, kad žmonės tos temos nežino, o gal todėl, kad ši tema labai sunki.
Štai dar viena maža asmeninė iliustracija, kuri sako apie autoriaus psichologiją. 1971 metais išėjo mano knygos “Šio pasaulio kunigaikštis” leidimas. Aš supratau, kad net paminėjęs šią temą, iš karto pakliūsiu į antisemitų kategoriją. Ir štai aš, taip sakant, jaunas, ką tik iškeptas antisemitas, o čia, visiškai šalia – garsus, visiems žinomas antisemitas Dykij – na, aš ir nusprendžiau jam paskambinti telefonu, prisistatyti rusų emigrantų-antisemitų patriarchui.
Paskambinau, prisistačiau, paklausiau – ar neskaitė mano knygos? Jis sako, kad tris kartus perskaitė ir, kad visa tai – nesąmonės, absoliutus idiotizmas. Ir tai sako susijaudinęs ir net šiek tiek chamiškai. Į tai aš atsakiau – jeigu tai visiški niekai, tai kam skaitėte tris kartus? O jis man atsako: “Jūs ten rašote apie mėlyną kraują, apie baltus kaulus. Štai, geriau perskaitykite mano knygą”. Aš atsakau, kad atidžiai perskaičiau, puiki knyga. O jis ir toliau chamiškai su manimi kalba. Bendrai, dviejų antisemitų sąjungos nesigavo.
Paprasčiausiai, aš likau labai nusivylęs. Nieko negalėjau suprasti. Ne be reikalo degeneratų temą vadina šėtono arba velnio tema. Ta tema pilna prieštaravimų ir painiavos. Bet, daug vėliau, aš tame įžvelgiau dėsningumą. Kame esmė? Dykij savo labai įdomioje knygoje aprašo politinio gyvenimo faktus, bet neliečia problemos šaknų. Jis tą problemą nagrinėja tik istoriniu aspektu. Aš gi – žvelgiu biologiškai. Aš ieškau pačių šaknų, biologinių ir psichologinių, nepamatuotai didelio žydų dalyvavimo priežasčių “rusų” revoliucijoje. Būtent tai Dykij ir nepatiko. Juk jis pats buvo – nesakysim, kad degeneratas – bet tikrai buvo aiškus išsigimėlis.
Jūs kada nors pabandykite degeneratui į akis pasakyti, kad jis degeneratas... Tai jam tas pats, kaip pilietinė mirtis. Prisiminkite Beilio bylą. Ten jam iš visų pusių padėti supuolė masonai, išsigimėliai, t. y., ne visai švarios sąžinės žmonės – tamsieji – ta pati šėtono ir antikristo sąjunga, apie kurią ir kalbėjo filosofas Berdiajevas.
Padėti Beiliui taip pat puolė ir rusų rašytojas Korolenko, kiti mokslo ir meno veikėjai. Valstybinės Dūmos nario G. G. Zamyslovskio knygos “Andriušos Juščinskio nužudymas” priede atspausdintas laiškas “Rusų visuomenei” kuriame visi tie tamsieji ir pasirašė.
Paimkime kitą stambų rusų rašytoją – A. I. Kupriną. Jis parašė labai gerą apsakymą “Gambrinus”. Jeigu prisimenate – tame apsakyme jis žydų pusėje. Ten jis aprašo 1905 metų revoliucijos laikus. Užeiga “Gambrinus” Odesoje, kur smuiku groja mielas senas žydas Jaška. Tai štai, tas Jaška “panašus į beždžionę”, jaudinančiai groja smuiku. Na, o vėliau – 1905 metų revoliucija. Juodoji šimtinė įsiveržia į tą užeigą, visų mylimą vargšą Jašką sumuša ir sulaužo jam ranką. Ir liko vargšelis invalidu.
Parskaitai tą pasakojimą – visos simpatijos žydų pusėje... O kaip gi šimtai moterų, vaikų ir senukų, kuriuos vien tik Odesoje žvėriškai sunaikino žydų teroristai-bombistai? Būtent tuo pat metu! Laikraščiai mirgėjo nuo suplėšytų kūnų, smegenimis ir krauju aptaškytų sienų, užverstų kūnais ir aplaistytų krauju šaligatvių fotografijų... Nejaugi tai nesuvirpino rašytojo sielos? Kas per dvasinis išrankumas to stambaus rusų klasiko?
Štai čia aš turiu Kuprino duomenų kortelę. Pasižiūrėkime į ją. Ir ką gi ten matome: dar jaunystėje, kai jis mokėsi kadetų korpuse, ji pagavo pederastinant. Pasiskundė vienas iš bendramokslių. Jį nubaudė. Pagal jo biografiją – tai aiškiai bionegatyvus žmogus. Jo tėvai dėl sunkaus alkoholizmo nusigyveno. 1937 metais jis sugrįžo į Tarybų Sąjungą. Į Tarybų Sąjungą sugrįžo ir jo duktė Ksenija. Ji jau tada buvo žinoma kino artistė. Filmavosi 30 filmų Prancūzijoje. Bet, būdama gražuole, ji mirė senmerge – nei vyro, nei vaikų. Be to, Prancūzijoje ji susidraugavo su Faina Ranevskaja, žyde ir žinoma lesbiete. Jos motina – antroji Kuprino žmona, gyvenimą baigė savižudybe... Tokiu būdu, aiškėja, kad ir jos duktė – taip pat buvo aiški išsigimėlė.
* – O Europoje tą patį padarė Emilis Zolia.
– Taip. Kai kilo skandalas dėl Dreifuso bylos, jo ginti stojo garsus prancūzų rašytojas Emilis Zolia. Jis pasirodė spaudoje skandalingu straipsniu “Kaltinu”. Tai yra, jis kaltino visus, kas prieš Dreifusą. Bet Paryžiuje jį teisė dėl to straipsnio ir pripažino, kad tai šmeižtas... Ir garsiam rašytojui teko bėgti iš Prancūzijos. Bet iki pat šių dienų tas Zolia poelgis pateikiamas kaip kilniaširdiškas, nes jis gynė žydą Dreifusą, bet nei žodžio nesakoma, kad Zolia straipsnis – buvo vien šmeižtas.
* – Tai yra, štai tokie žmonių gyvenimo momentai gali pasitarnauti kaip demaskavimo faktai. Nešvari sąžinė juos priverčia ginti savo profsąjungą ir, tokiu būdu, jie save parodo. Tada viskas ir išaiškėja. Pavyzdžiui, šiuo metu akademikas Sacharovas laksto po visą pasaulį, o jo svitoje kiti tarybiniai akademikai – tai ir Lichačiovas, kuris ilgą laiką sėdėjo Solovkuose, ir Sagdajevas, kosminio centro vadovas, kurio toks keistas Raulio vardas.
– Taip. Tą metodiką galima panaudoti norint išsiaiškinti bionegatyvius žmones. O mes čia kalbame – masonai, masonai, bet juk pase to neįrašyta: toks tai – masonas. Tai štai, būtent pagal tą žydų garbinimą, ypač aiškiai neapmokamą (žinoma, netiesiogiai visa tai apmokama). Pagal tą metodika visi jie lengvai išaiškinami. Štai, pavyzdžiui, įsižiūrėkite atidžiai, kas prisidėjo prie grupės “Memorialas” – Sacharovas ir panašiai – jeigu išanalizuoti visą sąrašą, tai ten galima surasti daug bionegatyvių žmonių. Štai todėl dar Biblijoje pateikiama gera formulė, kad šėtonas dažnai mėgsta apsimesti šviesos angelu, liberalu. Tai yra, taip šiandiena daro visi liberalai-humanitarai, jie lyg tai rūpinasi visuomene, bet, iš tikrųjų, jie daro viską ir iš visų jėgų, kad tik tą visuomenę išardytų.
* – Grigorijau Petrovičiau. Štai dar vienas pavyzdėlis. “Naujame rusų žodyje” parašyta, kad žinomas kalmukų poetas Davydas Kugultinovas neseniai užsistojo sergančius AIDS. Vienintelis kalmukas, kuris prasimušė į poetus, ir...
– Ir vėl, atkreipkite dėmesį į vardą: Davydas. Koks kalmukas savo vaiką pavadins Davydu? Pavyzdžiui, jeigu aš Tarybų Sąjungoje matau ką nors vardu Feliksas, tai, kaip manote, kieno garbei jis taip pavadintas? Labai gali būti, kad Dzeržinskio garbei. Na, o apie Ediką ir kalbėti neverta, 9 iš 10 Edikų – turi žydiško kraujo.
Ir taip, grįžkime prie Dykij ir jo knygos “Žydai Rusijoje ir TSRS” analizės. Istorinė apybraiža”. Toje knygoje mane labiausiai sudomino tarybinės vyriausybės sąrašai, pradedant nuo 1919 metų ir iki pat 1940 metų. Daugelis mano, kad žydai tarybinėje vyriausybėje buvo tik 20-siais metais. Ne. Pasirodo, lygiai tas pats buvo ir 40-siais metais.
Tuo metu, Lenkijai atsiskyrus nuo Tarybų Sąjungos, žydai sudarė mažiau negu 1% gyventojų skaičiaus. O dabar pasižiūrėkime į tarybinę vyriausybę iš karto po revoliucijos.
1. Liaudies komisarų tarybos pirmininkas – Uljanovas (Leninas). Rašo, kad rusas.
Bet iš tikrųjų, Leninas pagal motiną yra pusiau žydas, o pagal rabinų įstatymus – grynakraujis žydas. Taip kad, autorius, arba nepakankamai įvertino, arba nežinojo pusiau žydų reikšmės. Juk pusiau žydas visada daugiau žydas, negu rusas.
2. Užsienio reikalų komisaras – Čičerinas. Vėl rusas.
Ir ta pati istorija. Arba Dykij nežinojo, arba, manau, nenorėjo apie tai rašyti. Čičerinas pagal tėvą buvo iš senos dvarininkų giminės, o pagal motiną – žydas. Taip kad, Čičerinas buvo pusiau žydas, o pagal Izraelio rabinų įstatymus – jis laikomas grynakrauju žydu. Be to dar maža. Be to, kad jis buvo pusiau žydas, jis dar buvo ir pederastas. Bet tai jam nesutrukdė tuoktis. Bet ką jis vedė? Žydę. Taip kad, mes čia tik papildome autorių.
Dar mažas štrichas portretui: iki revoliucijos Čičerinas keletą kartų sėdėjo beprotnamyje. Iki revoliucijos – beprotnamyje, po revoliucijos – užsienio reikalų ministerijoje. Gyvenimą jis taip pat baigė beprotnamyje. 20-jų metų pabaigoje jis tyliai išnyko iš Kremliaus Olimpo ir savo gyvenimą baigė psichuškoje. Tai – dėsninga bionegatyvių žmonių gyvenimo pabaiga – senatvinis pamišimas.
Aš manau, kas Čičeriną skirdamas užsienio reikalų ministru, Leninas visa tai žinojo. Manieringoje Anglijoje Čičerinui lengva buvo kalbėtis su lordais kaip lygus su lygiais – jis iš jų rato; masoniškoje Amerikoje jis taip pat savas – ir pederastas, ir mamutė – žydė.
Bendrai pederastija – diplomatų liga.
3. Nacionalinių reikalų komisaras – Džiugašvili (Stalinas). Čia parašyta – gruzinas.
O mes jau žinome, kad Stalinas – pusiau žydas, Kaukazo pusiau žydas. Net jo pavardė, jeigu ją išversti į rusų kalbą, skambės taip: švili – sūnus, o džiuga – daugelyje prokalbių reiškia – žydas. Net angliškai džu – žydas. Ir taip, pats – Josifas, sūnus – Jakovo, pavardė – žydo sūnus, galiausiai – pavirto gruzinu.
4. Aukščiausiosios Ekonominės Tarybos prezidentas – Lurje (Larinas). Žydas.
Tą Lariną mes jau buvome sutikę. Jo dukterį vedė Bucharinas. Kaip ta visa gauja susijusi! Štai, Bucharinas, atrodo, rusas, bet senatvėje veda jaunutę žydaitę, to paties Larino dukterį. Štai jums vėl šėtono ir antikristo sąjunga.
5. Atstatymo komisaras – Šlicheris. Žydas.
6. Žemės ūkio komisaras – Protianas. Armėnas.
7. Valstybinės kontrolės komisaras – Landeris. Žydas.
8. Armijos ir Laivyno komisaras – Bronšteinas (Trockis). Žydas.
9. Valstybinių žemių komisaras – Kaufmanas. Žydas.
10. Visuomeninių darbų komisaras – Šmitas. Žydas.
11. Visuomeninio aprūpinimo komisaras – Е. Lilina (Knigisen). Žydė.
12. Liaudies švietimo komisaras – Lunačarskis. Čia skaitomas rusu. Iš tikrųjų Lunačarskis buvo iš krikštytų žydų. Ir buvo vedęs žydę Rozenel.
13. Tikybos reikalų komisaras – Špicbergas. Žydas.
14. Liaudies komisaras – Apfelbaumas (Zinovjevas). Žydas.
15. Visuomeninės higienos komisaras – Anveltas. Žydas.
16. Finansų komisaras – Gukovskij. Žydas.
17. Spaudos komisaras – Kogenas (Volodarskij). Žydas.
18. Rinkiminių reikalų komisaras – Radomylskij (Urickij). Žydas.
19. Justicijos komisaras – Šteinbergas. Žydas. Jis vadovavo sušaudymams.
20. Evakuacijos komisaras – Fenigšteinas. Žydas.
21. Jo padėjėjai – Ravičius ir Zaslavskij. Žydai.
Viso – iš 22 narių: žydų – 17, rusų – 3 (bet iš tikrųjų jie visi – pusiau žydai), armėnas – 1, gruzinas – 1 (iš tikrųjų, Stalinas – Kaukazo pusiau žydas).
1. Armijos ir laivyno komisaras – Bronšteinas (Trockis). Žydas.
2. Šiaurės Armijos revoliucinio štabo pirmininkas – Fišmanas. Žydas.
3. 12-sios Armijos Karinio Teismo komisaras – Romm. Žydas.
4. 12-sios Armijos politinis komisaras – Meičikas. Žydas.
5. 4-sios Armijos štabo politinis komisaras – Livensonas. Žydas.
6. Vakarų fronto armijos tarybos pirmininkas – Poziornas. Žydas.
7. Maskvos Karinės Apygardos politinis komisaras – Gubelmanas. Žydas.
8. Vitebsko Karinės Apygardos politinis komisaras – Deibas. Latvis.
9. Slucko karinių rekvizicijų komisaras – Kalmanovičius. Žydas.
10. Samarsko divizijos politinis komisaras – Bekmanas. Žydas.
11. Tos pačios divizijos karinis komisaras – Gluzmanas. Žydas.
12. Maskvos Apygardos rekvizicinio būrio komisaras – Zuzmanovičius. Žydas.
13. Maskvos Vyriausiosios Karinės Tarybos pirmininkas – Bronšteinas (Trockis). Žydas.
Jo padėjėjai
14. Giršfeldas. Žydas.
15. Sklianskij. Žydas.
Tos pačios Tarybos nariai:
16. Šorodakas. Žydas.
17. Petčas. Žydas.
18. Maskvos gubernijos karinis komisaras – Šteingardas. Volietis.
19. Maskvos gubernijos karinis komisaras – Dulis. Latvis.
20. Pasienio apsaugos mokyklos komisaras – Gleizeris. Latvis.
21. Tarybų 15-sios divizijos politinis komisaras – Dzennis. Latvis.
22. Tarybų 15-sios divizijos politinis komisaras – Polonskij. Žydas.
23. Kaukazo Armijos Karinės Tarybos komisaras – Lechtineris. Žydas.
24. Rytų fronto ypatingasis komisaras – Bruno. Žydas.
25. Rytų fronto ypatingasis komisaras – Šulmanas. Žydas.
26. Kaukazo Armijos Karinės Tarybos narys – Rozengolcas. Žydas.
27. Kaukazo Armijos Karinės Tarybos narys – Meigofas. Žydas.
28. Kaukazo Armijos Karinės Tarybos narys – Nazengolcas. Žydas.
29. Jaroslavo Raudonosios Armijos vadas – Gekkeris. Žydas.
30. Petrogrado Karinio Komisariato viršininkas – Ceigeris. Žydas.
31. Petrogrado miesto Karinės Apygardos komisaras – Gittis. Žydas.
32. Vakarų fronto vadas prieš Čekoslovakiją -Vacetis. Latvis.
33. Karinės komunos tarybos narys – Lazimeras. Žydas.
34. Karinės komunos viršininkas (buv. Austrijos karininkas) – Kolmanas. Žydas.
35. Maskvos Karinės Apygardos viršininkas – Bicis. Latvis.
36. Maskvos Karinės Apygardos komisaras, – Metkazas. Žydas.
37. Krymo gynybos viršininkas – Zakas. Žydas.
38. Kursko Fronto vadas – Sluzinas. Žydas.
39. Jo padėjas – Zilbermanas. Žydas.
40. Rumunijos fronto politinis komisaras – Spiro. Žydas.
41. Taikių derybų su Vokietija įgaliotinis – Davydovičius. Žydas.
42. Kandidatas – Šneuris. Latvis.
43. Karys – Smidovičius. Žydas.
Viso – iš 43 narių: žydų – 35, latvių – 7, vokiečių – 1, rusų – 0.
1. Liaudies komisaras – Apfelbaumas (Zinovjevas). Žydas.
Tai – tas pats Zinovjevas, kuris kartu su Leninu slapstėsi palapinėje už Razlivo stoties. Tada Leninas, persirengęs moteriškais rūbais, po paranke Zinovjevui, bėgo nuo Kerenskio vyriausybės – į Suomiją, o vėliau Kerenskis lygiai taip, persirengęs moteriškais gailestingosios sesers rūbais, bėgo nuo Lenino iš Žiemos rūmų. O dabar Razlive pastatytas ištisas memorialas , bet ten nė žodžio nepasakyta apie tai, kad palapinėje kartu su Leninu slapstėsi ir Zinovjevas, kuris praktiškai buvo Lenino homoseksualiu partneriu, ir, Didžiojo Valymo metu pusiau žydas Stalinas jį sunaikino.
2. Jo padėjėjas – Ypatingosios Komisijos viršininkas – Radomyslickij (Urickij). Žydas.
Tai – Petrogrado pagrindinis raudonasis teroristas. Jį užmušė kitas žydas Kanegiseris. Be to, Kanegiseris buvo iš turtingos žydų šeimos. Tas jaunas žydas-studentas pas Petrogrado ČK viršininką atvažiavo žaisti šachmatais. Vėl – kažkokia mįslė. Vėliau tas Kanegiseris staiga šovė į ČK viršininką Urickį. Bendrai, tamsus reikalas. Tikriausiai, tai buvo du pederastai, kurie naudojosi vienas kitu, ir iš pavydo – vienas nušovė kitą.
Tokie dalykai pas juos būna labai dažnai. Po to buvo paskelbtas baisus raudonasis teroras. Buvo sušaudyta virš 10.000 įkaitų. Visi jie buvo rusai. Kas gi gaunasi? Vienas žydas šauna į kitą žydą, o už tai sušaudo 10.000 niekuo dėtų rusų žmonių, tarp kurių nebuvo nė vieno žydo.
Vėliau, ta pačia tvarka, pusprotė žydė Kaplan šauna į maniakišką pusiau žydą Leniną. Ir vėl ta pati istorija. Maskvoje taip pat skelbiamas raudonasis teroras. Ir taip pat sušaudo 10.000 rusų žmonių. Ir vėl nė vieno žydo tarp įkaitų. Štai jums Tarybų valdžios istorijos pradžia. Žydai iš karto parodė, kas čia šeimininkas ir kas vergas.
Čia prašosi kita paralelė. Mums jau žinomoje knygoje “Hitleris – Izraelio įkūrėjas” aprašoma priešistorija to, ką Vakaruose vadina “kristal nacht”, t. y., krištolinė naktis. Prieš kelis mėnesius žydų propaganda visais trimitais trimitavo apie tai, kad Vokietijoje prasideda masinis antisemitizmas, kad pradėjo daužyti žydų parduotuvių vitrinas ir padegė keletą sinagogų. Tai štai, knygoje “Hitleris – Izraelio įkūrėjas” aprašomos to incidento istorijos pradinės šaknys.
1938 metais lenkų žydas Griunšpanas iš revolverio nušovė vokiečių diplomatą Paryžiuje – Fon Rottą. Fon Rott buvo smulkaus kalibro diplomatas, maždaug trečiojo pasiuntinybės sekretoriaus lygio. Tuo sėkmingai pasinaudojo ketvirtadalis žydo Gebelsas, ir paleido antižydišką propagandą. Tai štai – toje knygoje nušviečiama viso to, iš pirmo žvilgsnio, stichinio proceso priežastis. Pasirodo, kad tai buvo du pederastai, kaip ir Urickio atveju. Kaip dažnai pasitaiko (pederastai beveik visi – psichopatai ir neurotikai) pederastų pavydo jausmas daug aštresnis, negu tarp normalių žmonių. Štai, žydas Griunšpanas ir nušovė savo partnerį. O, kaip pasirodė, Vokietijoje už tai susimokėti teko tūkstančiams niekuo nekaltų žydų. Bendrai, išmalė jiems parduotuvių virtinas, namų langus, kai ką ir už plaukų patampė, bet, visa tai suorganizavo ir suprojektavo ketvirtadalis žydo Gebelsas. Josifas Gebelsas.
Ir vėl – apie vardus.
Josifas Gebelsas, Josifas Stalinas, Josifas Broz Tito... Aš jums tolių Josifų kiek tik norite surasiu. Kaip jums tai patinka?! Kažkokie Josifai psichuoja, o už tai susimoka – milijonai niekuo nekaltų žmonių. Štai jums dar vienas dėsningumas. Ir dar vienas Josifas – Pilsudskij, kuris antroje santuokoje buvo vedęs žydę. Nacionalinis Lenkijos didvyris iki pat šių dienų...
Štai ir iškyla paralelės – jaunas žydelis “žaidė šachmatais” su budeliu-žydu Urickiu, o vėliau kažkodėl jį nušovė. O kokiu krauju už tų pederastų žaidimus sumokėjo rusų liaudis!
3. Propagandos viršininkas – Goldenrudinas. Žydas.
4. Petrogrado komunos ekonominės komisijos pirmininkas– Enderis. Žydas.
5. Higienos komisijos viceprezidentas – Rudinas. Žydas.
6. Pabėgėlių evakuacijos viršininkas – Finigšteinas. Žydas.
7. Jo padėjėjas – Abramas Krachmalas. Žydas.
8. Petrogrado spaudos Komisaras – Volodarskij. Žydas.
9. Maskvos spaudos komisaras – Krasikovas. Žydas.
10. Petrogrado policijos komisaras – Feiermanas. Žydas.
11. Spaudos biuro viršininkas – Martinsonas. Žydas.
12. Maskvos visuomenės saugumo komisaras – Rozentalis. Žydas.
13. Meinkmanas. Žydas.
14. Gilleris. Žydas.
15. Kozlovskij. Lenkas.
16. Modelis. Žydas.
17. I. Rozmirovič. Žydė.
18. Diesperovas. Armėnas.
19. Iselevič. Žydas.
20. Krasikov. Žydas.
21.Buchanas. Armėnas.
22. Merbis. Latvis.
23. Paikis. Latvis.
24. Anvelt. Vokietis.
25. Zorke. Žydas.
26. Radomyslovskij. Žydas.
27. Pirmininkas – Dzeržinskij. Lenkas. O iš tikrųjų, jis – lenkų pusiau žydas ir vedęs grynakrauję žydę.
28. Vice prezidentas – Petersas. Latvis. Visus tuos latvius reikia rašyti su klaustuku. Reikia patikrinti.
29. Školovskij. Žydas.
30. Kneifis. Žydas.
31. Ceistinas. Žydas.
32. Razmirovičius. Žydas.
Petrogrado ČK buvo madam Razmirovič, o Maskvos ČK, kaip matome, kitas žydas, Razmirovičius. Tai vadinama – šeimynine ranga. Kaip matome, sušaudymai – šeimyninis ir nacionalinis hobis.
33. Kronbergas. Žydas.
34. Chaikina. Žydė.
35. Karlsonas. Latvis.
36. Šaumanas. Latvis.
37. Lentovičius. Žydas.
38. Rivkinas. Žydas.
39. Antonovas. Rusas. Štai kur durnius rusas įsispraudė. o gal, – paprasčiausiai, tai sadistas.
40. Delefarbas. Žydas.
41. Citkinas. Žydas.
42. Е. Razmirovičius. Žydas. Matyt, kad visa šeimynėlė čia.
43. G. Sverdlovas. Žydas.
44. Bliumkinas. Žydas.
Tai tas, kuris nušovė Vokietijos pasiuntinį Mirbachą. Leninas prisiekė rasti žudiką ir jį nubausti. Bet jo ieškoti nereikėjo. Jis pas Dzeržinskį buvo skyriaus viršininku. Ir jo kabinetas buvo tik vienu aukštu žemiau už Dzeržinskio.
45. Bizenskij. Žydas.
46. Aleksandrovičius. Rusas.
47. Reitenbergas. Žydas.
48. Finesas. Žydas.
49. Zaksas. Žydas.
50. Jakovas Goldinas. Žydas.
51. Galperšteinas. Žydas.
52. Knigisenas. Žydas.
53. Lacis. Latvis.
54. Deibolas. Latvis.
55. Seizanas. Armėnas.
56. Deibkinas. Latvis.
57. Taganrogo kalėjimo viršininkas – Libertas. Žydas.
58. Fogelis. Vokietis.
59. Zakis. Latvis.
60. Šillenkus. Žydas.
61. Jansonas. Latvis.
62. Trubeckojaus bastiono ir Petropavlovsko tvirtovės komisijos pirmininkas. Žydas.
Viso – 62 nariai: žydų – 43; latvių – 10; armenų – 3; lenkų – 2; vokiečių – 2; rusų – 2.
Tai yra, visi teroro organai Maskvoje ir Petrograde buvo žydų rankose. Iš 62 narių, žydų – 43 ir rusų – 2. O juk šaudo rusus. Latvių – 10.
Aš jau sakiau, kad latvius dar reikia patikrinti. Jie gali būtų latvių žydais arba turintys žydiško kraujo, arba, kaip Lacis – vedę žydes. Berdiajevo-Berdičevskio sąjunga. O Lacis buvo vedęs Stalino žmonos seserį.
1. Liaudies komisaras – Čičerinas. Rusas. Mes jau kalbėjome – koks jis rusas...
Jo padėjėjai:
2. Karachanas. Žydas.
3. Fritčė. Latvis.
4. Pasų ekspedicijos direktorius – Margolinas. Žydas.
5. Pasiuntinys Berlyne – Joffe. Žydas.
6. Priskirtas prie Berlyno pasiuntinybės – Levinas (1919 m. Bavarijos Tarybinės Respublikos Liaudies Komisaras). Žydas.
7. Spaudos ir informacijos biuro viršininkas prie pasiuntinybės Berlyne – Akselrodas. Žydas.
8. Pasiuntinys Vienoje ir Londone – Rozenfeldas (Kamenevas). Žydas.
9. Ypatingasis įgaliotinis Paryžiuje ir Londone – Bekas. Žydas.
10. Pasiuntinys Krikščionybėje – Beitleris. Žydas.
11. Konsulas Glazgove – Malkinas. Žydas.
12. Taikos delegacijos pirmininkas Kijeve – Kainas Rakovskij. Žydas.
13. Juriskonsultas – Astšubas (Ilsenas). Žydas.
14. Generalinis konsulas Kijeve – Griunbaumas (Kševinskij). Žydas.
15. Generalinis konsulas Odesoje – А. Bekas. Žydas.
16. Šiaurės Amerikos Jungtinėse Valstijose (Neoficialus atstovas) – Martensas. Vokietis.
Viso – iš 16 narių: žydų – 13; latvių – 1; vokiečių – 1; rusų – 1.
Tokiu būdu, Užsienio reikalų komisariatą taip pat sudarė beveik vieni žydai. Vienintelis rusas – Čičerinas, o koks jis rusas, mes jau žinome.
Štai, mes čia perskaitėme – pasiuntinys Berlyne – Joffe, žydas. Jis juk buvo Trockio meilužis ir kai Trockį išmetė iš partijos ir išsiuntė iš Tarybų Sąjungos – jis nusižudė. Be to, tas Joffe dar iki revoliucijos Vienoje gydėsi pas garsų psichiatrą Adlerą. Tada jie abu su Trockiu gyveno Vienoje. Trockis ten leido laikraštį “Pravda”, o Joffe tuo metu bėgiojo pas garsų psichiatrą Adlerą.
1. Liaudies komisaras – Meržvinskij. Lenkas.
2. Jo padėjėjas – Don-Solovej. Žydas.
3. Komisaras – Isidor Bukovskij. Žydas.
4. Jo padėjėjas – I. Akselrodas. Žydas.
5. Kanceliarijos direktorius – Zaksas (Gladnevas). Žydas.
6. Kanceliarijos direktorius – Bogolepovas. Rusas.
7. Pagrindinis sekretorius – Chaskinas. Žydas.
8. Jo padėjėja – Berta Chinevič. Žydė.
9. Finansų tarybų kongreso pirmininkas – Lacis. Latvis.
10. Jo padėjėjas – Veismanas. Žydas.
11. Rusų-vokiečių sąskaitų likvidavimo komisaras – Fiurstenbergas (Ganeckij). Žydas.
12. Jo pagrindinis sekretorius – Koganas. Žydas.
13. Liaudies bankų administracija – Michelsonas. Žydas.
14. Liaudies bankų administracija – Zaksas. Žydas.
15. Liaudies bankų administracija – Akselrodas. Žydas.
16. Liaudies bankų administracija – Sadnikovas. Rusas.
17. Berlyne – Landau. Žydas.
18. Kopenhagoje – Vorovskij. Žydas.
19. Stokholme – Abraamas Šenkmanas. Žydas.
20. Liaudies bankų vyriausiasis revizorius – Kanas. Žydas.
21. Jo padėjėjas – Gorenšteinas. Žydas.
22. Privačių bankų likvidavimo vyriausiasis komisaras – Anrikas. Žydas.
23. Jo padėjėjas – Moisėjus Kovšas. Žydas.
24. Eliaševičius. Žydas.
25. G. Giftlichas. Žydas.
26. А. Rogovas. Žydas.
27. G. Limerichas. Žydas.
28. А. Rozenštainas. Žydas.
29. А. Platas. Latvis.
Viso – 29 žmonės: žydų – 24; latvių – 2; rusų – 2; lenkų – 1. Tai – visi banditai-žydai, kurie plėšė rusų liaudį. Tęskime 20-jų metų tarybinės vyriausybės analizę. Štai Justicijos komisariato sąrašas:
1. Liaudies komisaras – I. Šteinbergas. Žydas.
Tas žydas 20-jų metų viduryje pabėgo iš Tarybų Sąjungos į Ameriką ir gyveno Niujorke. Apie jį rašė žydiškame laikraštyje “Naujas Rusų Žodis” – kad gerbiamas draugas Šteinbergas gyvena čia ir jis yra geras žydas. O jis gi buvo, taip sakant, teroristinės Justicijos viršininkas. Ten jis užsiiminėjo sušaudymais, o čia – geras žydas.
2. Kasacijos departamento komisaras – Šrederis. Žydas.
Reiškia, Šteinbergas skelbė nuosprendžius. Žmogus bandydavo skustis, ir pakliūdavo pas Šreiderį, kitą žydą...
3. Maskvos Revoliucinio Tribunolo pirmininkas – I. Bermanas. Žydas.
Reikia turėti omeny, kad tais laikais pagrindinė bausmė buvo sušaudymas. Aš manau, kad 90% areštuotų žmonių buvo sušaudyti. To meto revoliuciniai teisėsaugininkai labai skubėjo visus siųsti sušaudymui.
4. Petrogrado Senato komisaras – Beras. Žydas.
5. Respublikos Aukščiausiosios revoliucinės komisijos pirmininkas – Bronšteinas-Trockis. Žydas.
6. Tardymo komisijos prie Revoliucinio Tribunolo pirmininkas – Gluzmanas. Žydas.
7. To paties tribunolo tardytojas – Legendorfas. Žydas.
8. To paties tribunolo tardytojas – Sluckij. Žydas.
9. Tribunolo prokuroras – Frindkinas. Žydas.
10. Kodifikacijos skyriaus vyresnysis sekretorius – Goinbarkas. Žydas.
11. Liaudies komunos vyriausiasis sekretorius – Širvinas. Žydas.
12.Liaudies gynybos komisaras – Luckij. Žydas.
Štai tik, kokios liaudies gynybos? Dieviškosios liaudies...
Tokiu būdu, visas teroristinės Justicijos komisariatas, nuo pirmo iki paskutinio, susidėjo vien tik iš žydų. O apie jų darbo rezultatus ir susidorojimą su rusų liaudimi žino visas pasaulis, bet tyli...
1. G. Antokolskij. Žydas.
2. V. Aronovičius. Žydas.
3. I. Beier. Žydas.
4. R. Biskas. Žydas.
5. А. Gundaris. Žydas.
6. G. Davydovas. Žydas.
7. R. Kastariancas. Armėnas.
Kaip matome, visi jie žydai. Tarp jų tik vienas armėnas.
Viso – iš 19 narių: žydų – 18, armenų – 1, rusų – 0.
* – Keista, kad iš nacionalinių mažumų mes dažniausiai girdime apie žydų ir armenų sąjungą.
– Visa esmė tame, kad, jeigu į visa tai žiūrėti degeneracijos požiūriu, tai pirmoje vietoje, kaip nacija, eina žydai, o antroje vietoje, Tarybų Sąjungos teritorijoje, eina armėnai.
* – Jie net išoriškai praktiškai nesiskiria.
– Šia tema yra labai daug įdomių duomenų. Procentiškai, revoliucijoje dalyvavo labai daug armenų. Dabar, jeigu jūs paimsite šiandieninę disidenciją, pirmoje vietoje yra žydai, arba žydiško kraujo turintys žmonės, o antroje vietoje – yra armėnai. Štai paskutinių metų, paskutinių mėnesių istorija: Armėnijoje prasidėjo betvarkė. Tas pats ir su emigracija: dabar išsiunčia arba išleidžia – pirmoje vietoje – žydus, o antroje vietoje – armėnus. Tarybinei vyriausybei tie armenų disidentai taip nusibodo, kad vieną iš jų jie net neteisė, nesodino į konclagerį, o, paprasčiausiai, įkišo į lėktuvą ir išmetė... Bet kur? Į Etiopiją, kur jis tiesiai iš lėktuvo patraukė į Amerikos pasiuntinybę.
Kartą susitikau su vienu pusiau žydu. Tai buvo maždaug keturiasdešimt penkių metų gana kultūringas ir įdomus vyriškis. Jis čia skaitomas Brežnevo patarėju, sukinėjasi, kažką daro prie Kolumbijos universiteto. Sąjungoje jis dirbo prie kažkokio CK skyriaus. Vienu žodžiu, jis – žinantis žmogus. Tai štai, perskaitęs mano knygą “Tarybinių išminčių protokolai”, jis man pasakė: “Taip, Jūs teisus”. Matote – žydai daugiau linkę prie burnos (oralinio) sekso, o armėnai labiau linkę prie analinio sekso. Net yra toks išsireiškimas: armėniški dalykėliai – tai apie pederastiją. Tą terminą paleido armenų liaudis, o liaudies balsas – išminties balsas.
Taip ir pas žydus – daugelis armenų yra diasporoje ir į tėvynę grįžti nesiruošia. Kaip ir pas žydus – armėnus traukia prie prekybos ir jie neslepia pasibjaurėjimo žemdirbyste. Kaip ir pas žydus – armėnai turėjo savus pogromus, pats didžiausias ХХ amžiaus pradžioje ir, jeigu Rusija tada nebūtų juos apgynusi – kas žino, būtų jie išlikę kai nacija, ar ne...
1. Liaudies komisaras – Lunačarskis. Rusas.
Lenino draugelis. Čia jis įvardintas kaip rusas, bet, iš tikrųjų, jis buvo grynakraujis krikštytas žydas ir buvo vedęs žydę Rozenel. Aš prisimenu, kai dar buvau paauglys, o tai buvo 26-siais metais, buvo rodomas įdomus filmas. Vadinosi jis “Meškų vestuvės”. Scenarijų tam filmui parašė Lunačarskis. Jame buvo aprašyti seksualiniai iškrypimai ir sadistinės žmogžudystės. Tema gana neįprasta net Lunačarskiui. Tarp kitko, tai susišaukia su Prospero Merime apsakymu. Bet ši tema – liguista.
2. Šiaurės srities komisaras – Griunbergas. Žydas.
3. Auklėjamojo instituto komisijos komisaras – Zolotnickij. Žydas.
4. Municipalinės sekcijos viršininkas – Lurjė. Žydas.
5. Plastinio meno instituto viršininkas – Šternbergas. Žydas.
6. Komisariato vyriausiasis sekretorius – М. Eichengolcas. Žydas.
7. Teatro sekcijos viršininkas – О.Z. Rozenfeld. Žydė. Tai – Kamenevo žmona. O ir pats Kamenevas – žydas.
8. Jos padėjėja – Zac. Žydė.
9. 2-jo departamento direktorius – Groinimas. Žydas.
T.y., visas Liaudies švietimo komisariatas, kuris užsiiminėjo rusų liaudies smegenų praplovimu, susidėjo vien iš žydų, kuriems vadovavo užsimaskavęs žydas Lunačarskis.
Kuriant Tarybų valdžią ir dedant valstybės pamatus – Justicijos ir Švietimo ministerijos atsidūrė “dieviškosios tautos” rankose. Taip kad, viskas, ką mes šiandiena pjauname, buvo pasėta jau tada.
Praėjo jau 70 metų. Šiandiena Gorbačiovas bando daryti kažkokią pertvarką. Bet jie susiduria su didžiuliais sunkumais, todėl kad fundamentą valstybei po revoliucijos darė štai tokie žmonės.
Jeigu Rusijoje 300 metų egzistavo totorių jungas, tai po revoliucijos prasidėjo – žydų jungas, kurie buvo daug žiauresni už totorius. Totoriai iš rusų ėmė tik duoklę, na, ir valdžią jie paliko rusų kunigaikščiams. Ir cerkvių jie negriovė. Kai po revoliucijos prasidėjo žydų jungas, tai Rusijai prasidėjo žiaurūs laikai.
Pateiksiu mažą iliustraciją. 1926 metais, kai man buvo jau 8 metai, aš pradėjau mokytis pirmoje vidurinės mokyklos klasėje. Kas gi buvo mūsų mokyklos direktoriumi? Abramas Moisejevičius Rozovas – žydas. Be to, jis buvo labai panašus į Trockį (ūgis, barzdelė). Ir, štai toks mažas epizodas. Viena mergaitė kažką išgirdo namuose ir mokykloje leptelėjo: “Mušk žydus, gelbėk Rusiją!”. Iš kaip tą 8-rių metų mergaitę nubaudė? Ją iš mokyklos išmetė su vilko bilietu. Ji į jokią kitą mokyklą įstoti negalėjo. Štai taip su ja susidorojo Abramas Moisejevičius Rozovas...
O už caro įžeidimą buvo 100 rublių bauda... Bet tas draugas Rozovas baigė – blogai. 30-jų metų pradžioje, kai prasidėjo kova partijoje, jį areštavo ir jis išnyko be pėdsakų. Taip kad, kaukazietiškas pusiau žydas Stalinas suėdė novočerkaskinį žydą Rozovą.
Iki revoliucijos Nevočerkaske žydams buvo kategoriškai draudžiama gyventi. Jie ten galėjo būti tik 24 valandas. T.y., atvažiavai su reikalais, pernakvojai, ir išvažiuok. Iki revoliucijos Novočerkaskas buvo Didžiosios Dono armijos sostinė, o prekybos centras buvo Rostovas. Tarp jų buvo 40 kilometrų. Beveik kaip Vašingtonas ir Niujorkas. Nedidelis Vašingtonas – Jungtinių Valstijų sostinė, o šalia Niujorkas – prekybos centras. Taip pat buvo ir tarp Rostovo ir Novočerkasko. Rostovas tada po Odesos buvo pats stambiausias prekybos centras Rusijos Pietuose. Rostove buvo labai daug žydų, ir armenų ten buvo labai daug. O štai, visiškai šalia, Novočerkaske, žydams net buvo draudžiama gyventi. Na, o po revoliucijos, Novočerkaske rusų vaikų auklėjimu jau užsiiminėjo žydas Abramas Moisejevičius Rozovas.
Dabar nuspręskime, ar teisi buvo Rusijos vyriausybė, atamanas (ten vyriausiuoju vadu buvo Didžiosios Dono Armijos atamanas), kad uždraudė žydams gyventi Novočerkaske?
Pasižiūrėkime į tai per vėlesnio laikotarpio prizmę. Aš buvau vedęs 24 metus. Kaip ir priklauso, turėjau uošvę. Tai štai, ta uošvė 15 metų buvo armėno Aramo sugyventinė. O to armėno žmona visą tą laiką sėdėjo beprotnamyje. Ta jo žmona buvo pusiau žydė. Jos tėvas buvo turtingas Kazokas iš Novočerkasko, o motina – žydė iš Rostovo. Ta žydė kažkaip sugebėjo sugundyti turtingą kazoką iš Novočerkasko. Taip jiems gimė duktė Liuba Cikunova, kuri ir tapo to Aramo žmona. Jis pats man apie tai papasakojo. Vėliau išaiškėjo, kad tas armėnas, iš tikrųjų, buvo ne armėnas, o armenų žydas. Jį vadino Aram Michailovič Safarian. Bet kokia tos pavardės šaknis? Safarian – šaknis šofar. O šofar – tai specialus ragas, kurį rabinai pučia didžiųjų švenčių metu. O Aramas – tai armėniškas vardas nuo Abramo. Iš tikrųjų jis buvo ne Aramas Michailovičius, o Abramas Moisejevičius. Leniniečių sąrašuose iš užplombuoto vagono, kurį į Rusiją paleido Vokietija, taip pat buvo Safarovas. Tai vis iš tos pačios šaknies (šofar). Vėliau tas Safarovas ir lenininio užplombuoto vagono dalyvavo sušaudant caro šeimą Ekaterinburge.
Įdomu tai, kad tas užsimaskavęs armenų žydas, kai pribrendo reikalas vesti, susituokė su pusiau žyde, rusų pusiau žyde. Štai, taip ir traukia vieną prie kito.
Tai štai – jo žmonos tėvas, Novočerkasko kazokas Cikunovas. Novočerkaske buvo Cikunovo birža ir Cikunovo stotis. Cikunovo birža užsiiminėjo mišku, ten buvo didžiuliai miško medžiagos sandėliai, buvo geležinkelio stotis, kur buvo kraunama Cikunovo biržos miško medžiaga. Cikunovas tada buvo stambus Novočerkasko kapitalistas.
O po revoliucijos, Cikunovo stotyje krovė ne miško medžiagą, o areštantus, nes tai buvo artimiausia stotis nuo garsiojo Novočerkasko kalėjimo. Už Novočerkasko miesto ribų buvo kalėjimas, kurį tarybiniais laikais vis plėtė ir plėtė ir plėtė. Kalėjimas buvo laukuose. Didžiulis kalėjimas. Didesnis, negu Rostove. Areštantus sulaipindavo toje Cikunovo stotyje. Aš visa tai gerai žinau. 1918 metais gimiau Novočerkaske ir ten gyvenau iki 1941 metų.
Na, tai štai, susituokė jie 20-siais metais būdami dvidešimtmečiais. Jis man pasakojo, kad jo žmona buvo graži, bet labai nervinga. Ji jam gimdė vaikus, o 50 metų – susirgo klimaksiniu pamišimu ir, 7 metus lėtai kraustėsi iš proto. Nuo 57 metų ji prasėdėjo beprotnamyje dar 23 metus, kur ir mirė.
Į mano klausimus, kaip ji kraustėsi iš proto, jis man pasakojo: “Štai, sako, miegu ir sapnuoju, kad ant manęs lyja lietus. Atsimerkiu, o ji stovi ir mane barsto druska. Aš jos klausiu: – Liubočka, ką tu darai? O ji atsako: – Žinai, aš noriu tave papjauti. O kad tu nepasmirstum, iš pradžių tave pasūdysiu...”.
“Arba, išeina ji į 5-ją Aveniu ir nusiperka ten pačius brangiausius batus iš pačių brangiausių parduotuvių, iš karto penkias poras. Po to parsineša juos į namus, deda į didelį katilą ir pradeda virti. Aš jos klausiu: – Liubočka, ką tu darai? Ji man atsako: – Matai, tie batai labai dvokia. Tai aš juos iš pradžių išvirsiu. Ir verda juos, verda, verda...”
“Ir taip – sako – imu, paruošiu kiaušinienę su dešra ir pastatau ant stalo jai ir sau. Ji – ima, ir apkeičia lėkštes. Sako: – Manęs neapgausi. Tu mane nori nunuodyti...”.
“Arba imuosi tvarkyti butą. Pradedu siurbti dulkes. Ji prieina ir ištraukia laidą iš rozetės. Sako: – Aš žinau, tu nori mane susiurbti. Aš ne tokia kvailė! Ir juokiasi...”
“O kartą naktį atsibundu – ji stovi prie manęs su skustuvu rankoje ir taikosi nupjauti mano lyties organus...”
Štai, matote, kaip pasireiškia tie liguisti potraukiai? Daugelis psichinių sutrikimų – psichoseksualiniai. Viskas vyksta vienu metu galvoje ir kelnėse. Ir štai jums ryškiausias pavyzdys. Galų gale – vyras ir vaikai pasirašė prašymą ją izoliuoti beprotnamyje, kur ji prasėdėjo dar 23 metus – iki pat savo mirties.
Aš dėl įdomumo paskaičiavau, kiek visa tai kainavo amerikiečių mokesčių mokėtojams. Pusantro milijono dolerių! Taip kad, ji buvo lyg ir milijonierė, bet – iš minusinės kategorijos.
Su mano žmona gavosi ta pati istorija. Ne be reikalo mano žmona buvo armėno sugyventinė, kurio žmona buvo beprotė... Čia reikia įvertinti štai ką – todėl, kad ta beprotė pusiau žydė Liuba Cikunova turi du ar tris vaikus, ir dar būrį anūkų, labai gali būti, kad ta pati istorija pasikartos ir su jos vaikais ir anūkais kai jie pasieks klimaksinį amžių. Nes visa tai užsitęsia 50-70 metų. Tai juk taip pat savotiškas kapitalas – tik genetinis.
O dabar grįžkime prie A. Dykij knygos. Štai žurnalistų ir centrinių laikraščių bendradarbių sąrašas:
1. Dinnas. Žydas.
2. Bergmanas. Žydas.
3. Kunas. Žydas.
4. Duamantas. Žydas.
5. А. Bramsonas. Žydas.
6. А. Torbertas. Žydas.
7. I.V. Golinas. Žydas.
8. Biotneris. Žydas.
9. Е. Alperovičius. Žydas.
10. Kloizneris. Žydas.
11. Nachamkesas (Steklovas). Žydas.
12. Cigeris (Iljinas). Žydas.
13. Grosmanas (Pozinas). Žydas.
14. Lurje (Rumiancevas). Žydas.
15. Maksimas Gorkis. Rusas.
Visi iki vieno – žydai. Vienintelis iš visos kompanijos rusas – Maksimas Gorkis.
Bet Maksimas Gorkis buvo di-idelis keistuolis. Būdamas 35 metų, jis įsisūnijo 19-metį žydą. Jį pasiėmė kaip įsūnį. Tai – įprastas pederastų fokusas. 35-metų pederastas įsisūnija 19-metį pederastą. Tokių atvejų masė. Be to, tas įsūnis buvo ne šiaip sau žydas, o Sverdlovo brolis. Tarybinėje hierarchijoje po Lenino, Sverdlovas buvo 3-ias žmogus. Taip kad, tai ne šiaip sau žydas, o stambiausio revoliucionieriaus ir caro šeimos nužudymo organizatoriaus brolis.
1. Šteinbergas. Žydas.
2. Landeris. Žydas.
3. Jaroslavskij. Žydas.
4. Efronas. Žydas.
5. Šumacheris. Žydas.
6. Levinas. Žydas.
7. Billinas. Žydas.
8. Davidsonas. Žydas.
9. Maksimas Gorkis. Rusas.
1. Zaksas. Žydas.
2. Polianskij. Žydas.
3. Е. Kacas. Žydas.
1. Bernšteinas. Žydas.
2. Koganas. Žydas.
3. Golbergas. Žydas.
4. Goldmanas. Žydas.
5. V. Rozenbergas. Žydas.
6. Rafalovičius. Žydas.
7. Gromanas. Žydas.
8. Kulišeras. Žydas.
9. Slavensonas. Žydas.
10. I. Gilleris. Žydas.
11. Gachmanas. Žydas.
12. Šušmanas. Žydas.
13. P. Bastelis. Žydas.
14. А. Pressas. Žydas.
15. А. Mochas. Žydas.
16. А. S. Emansonas. Žydas.
Viso: iš 42 laikraščių bendradarbių – 41 žydas ir 1 rusas.
Taip kad, po revoliucijos – finansai, justicija, švietimas ir spauda Rusijoje atsidūrė žydų rankose. Štai jums ir “dieviškoji tauta”!.. Štai jums ir medžiaga pamąstymui!..
Toliau, A. Dykij pateikia dar vieną įdomų sąrašą.
1. Sverdlovas. Žydas.
2. Sosnovskij. Žydas.
3. Teodorovičius. Žydas.
4. Smidovičius. Žydas.
5. Rozengolcas. Žydas.
6. Rozinas. Žydas.
7. Vladimirskij-Giršfeldas. Žydas.
8. Avenezovas. Armėnas.
9. Maksimovas. Rusas.
10. Mitrofanovas. Rusas.
Iš pradžių užmušė Nikolajų Antrąjį. Ir nužudymą organizavo žydai. Dabar nužudymą tiria... Komisija – kuri susideda iš tų pačių žydų. Komisijos pirmininkas tas pats Sverdlovas, kuris vadovavo nužudymui... Kaip jums tai patinka?.. Nieko daugiau pridurti nebeįmanoma.
1. Maskvos tarybos pirmininkas – Rykovas. Rusas.
2. Petrogrado tarybos pirmininkas – Eismontas. Žydas.
3. Petrogrado tarybos vice-pirmininkas – Landemanas. Žydas.
4. Petrogrado tarybos direktorius – Kreinis. Žydas.
5. Maskvos tarybos vice-pirmininkas – Krassikovas. Žydas.
6. Maskvos tarybos direktorius – А. Šotmanas. Žydas.
7. Jo padėjėja – Chaikina. Žydė.
8. Atstatymo sekcijos viršininkas – Kitšvalteris. Žydas.
9. “Atstatymo” stebėtojas – N.A. Rozenbergas. Žydas.
10. Jo padėjėjas – Sandyčius. Žydas.
11. Riebalų gamybos komiteto pirmininkas – Tavridas. Žydas.
12. Taip pat žuvivaisos komiteto – Klammeris. Žydas.
13. Taip pat akmens anglies sekcijos – Rotenbergas. Žydas.
14. Taip pat transporto sekcijos – Chirzanas. Armėnas.
15. Jo padėjėjas – Šlemovas. Žydas.
16. Metalurgijos sekcijos pirmininkas – А. Alperovičius. Žydas.
17. Kreitmanas. Žydas.
18. Veinbergas. Žydas.
19. Krasinas. Rusas.
20. Lurje (Larinas). Žydas.
21. Čuberis. Žydas.
22. Goldblatas. Žydas.
23. Lomovas. Rusas.
24. Alperovičius. Žydas.
25. Rabinovičius. Žydas.
26. Koganas (Bernšteinas). Žydas.
27. А.I. Očkisas. Žydas.
28. Polianskij. Žydas.
29. Biskas. Latvis.
30. Klassenas. Latvis.
31. Livšicas. Žydas.
32. Kiršas. Vokietis.
33. Kruze. Vokietis.
34. Vichteris. Žydas.
35. Rozentalis. Žydas.
36. Simanovičius. Žydas.
37. Liubomirskij. Žydas.
38. Kintštukas. Žydas.
39. Sedelgeimas. Žydas.
40. Tageris. Žydas.
41. Cheikinas. Žydas.
42. Križevskij. Žydas.
43. Kassioras. Žydas.
44. Goldmanas. Žydas.
45. Lengnicas. Žydas.
46. Cholcmanas. Žydas.
47. Šmitas. Žydas.
48. Smitas Falkneris. Žydas.
49. Rudzitakas. Žydas.
50. Sortelis. Žydas.
51. Bliumas. Žydas.
52. Kacelis. Žydas.
53. Sulis. Žydas.
54. Četkovas. Rusas.
Viso – iš 54 narių: žydų – 45; rusų – 4; armenų – 1, latvių – 2; vokiečių – 2.
Vėl ta pati istorija – “dieviškoji tauta” vadovauja satanistiniam baliui.
1. Kareivių deputatų 1-sios Tarybos pirmininkas – Leiba Kuntišas. Žydas.
2. Raudonosios Armijos darbininkų ir kareivių Tarybos pirmininkas – Smidovičius. Žydas.
3. Darbininkų ir kareivių 1-sios Tarybos deputatų pirmininkas – Modelis. Žydas.
4. Sarchas. Žydas.
5. Klammeris. Žydas.
6. Gronbergas. Žydas.
7. Šeinkmanas. Žydas.
8. Rotšteinas. Žydas.
9. Levinsonas. Žydas.
10. Krasnopolskij. Žydas.
11. Cederbaumas (Martovas). Žydas
12. Rivkinas. Žydas.
13. Simsonas. Žydas.
14. Tapkinas. Žydas.
15. Šikas. Žydas.
16. Falinas. Žydas.
17. Andersonas. Latvis.
18. Vimba. Latvis.
19. Colo. Latvis.
20. Michelsonas. Žydas.
21. Ter-Mičanas. Armėnas.
22. Sekretorius – Klauzneris. Žydas.
23. Biuro direktorius – Rozengolcas. Žydas.
Viso – iš 23 narių: žydų – 19, armėnas – 1, latvių – 3, rusų – 0.
Visos žydiškos pavardės... jie atstovauja darbininkus ir kareivius! Juokas pro ašaras!
1. Pirmininkas – Sverdlovas. Žydas.
2. Abelmanas. Žydas.
3. Veltmanas (Pavlovičius). Žydas.
4. Akselrodas. Žydas.
5. Cederbaumas (Martovas). Žydas.
6. Krassikovas. Žydas.
7. Lundbergas. Žydas.
8. Koganas (Volodarskij). Žydas.
9. Cederbaumas (Levickij). Žydas.
10. Radomyslskij (Urickij). Žydas.
11. Uljanovas (Leninas). Rusas.
12. Zinovjevas (Apfelbaumas). Žydas.
13. Bronšteinas (Trockij). Žydas.
14. Sirota. Žydas.
15. Gimmeris (Suchanovas). Žydas.
16. Rivkinas. Žydas.
17. Ceibušas. Žydas.
18. Tatneris. Žydas.
19. Bleichmanas (Solncevas). Žydas.
20. А. Goldengudinas. Žydas.
21. Chaskinas. Žydas.
22. Landeris. Žydas.
23. Aranovičius. Žydas.
24. Kacas. Žydas.
25. Fišmanas. Žydas.
26. Abramovičius. Žydas.
27. Frichas. Žydas.
28. Goldšteinas. Žydas.
29. Lichačas. Žydas.
30. Knitštukas. Žydas.
31. Berlinrautas. Žydas.
32. Distleris. Žydas.
33. Černilovskij. Žydas.
34. Venas Smidovičius. Žydas.
Viso – iš 34 narių – visi žydai.
1. Bruno. Latvis.
2. Breslau. Latvis.
3. Babčinskij. Žydas.
4. Bucharinas. Rusas.
5. Veinbergas. Žydas.
6. Gailesas. Žydas.
7. Gaincbergas. Žydas.
8. Daniševskij. Vokietis.
9. Starkas. Žydas.
10. Zaksas. Žydas.
11. Lingegas. Žydas.
12. Erdlingas. Žydas.
13. Langevris. Žydas.
14. Šteinmanas. Žydas.
15. Vollachas. Čekas.
16. Dimanšteinas. Žydas.
17. Levinas. Žydas.
18. Ermanas. Žydas.
19. Joffe. Žydas.
20. Charlinas. Žydas.
21. Kniggisen. Žydė.
22. Rozenfeldas (Kamenevas). Žydas.
23. Apfelbaumas (Zinovjevas). Žydas.
24. Krylenko. Rusas.
25. Krassikovas. Žydas.
26. Kapnikas. Žydas.
27. Kaulas. Latvis.
28. Uljanovas (Leninas). Rusas.
29. Lakzesas. Žydas.
30. Knitšukas. Žydas.
31. Lunačarskij. Rusas(?)
32. Petersonas. Latvis.
33. Petersas. Latvis.
34. Rudzubtas. Latvis.
35. Rozinas. Žydas.
36. Smidovičius. Žydas.
37. Stučka. Latvis.
38. Sverdlovas. Žydas.
39. Smilga. Žydas.
40. Nachamkesas. Žydas.
41. Sosnovskij. Žydas.
42. Skripnikas. Ukrainietis.
43. Bronšteinas. Žydas.
44. Teodorovičius. Žydas.
45. Terianas. Armenas.
46. Radomyslskij (Urickij). Žydas.
47. Tegeležkinas. Rusas.
48. Feldmanas. Žydas.
49. Frumkinas. Žydas.
50. Ciurupa. Rusas.
51. Circivadze. Gruzinas.
52. Šeikmanas. Žydas.
53. Rozentalis. Žydas.
54. Aškinazi. Žydas.
55. Karachanas. Žydas.
56. Roze. Žydas.
57. Radekas (Cobelsonas). Žydas.
58. Šlikteris. Žydas.
59. Čikolini. Žydas.
60. Šijanskij. Žydas.
61. Komiteto sekretorius – Avanesovas. Armenas.
Viso – iš 61 nario: žydų – 43, rusų – 6; latvių – 6; armenų – 2; vokiečių – 1; čekų – 1; gruzinų – 1; ukrainiečių – 1.
Iš tikrųjų V.I. Leninas (Uljanovas) – pagal motiną pusiau žydas, o pagal Izraelio rabinų įstatymus, jis skaitomas grynakrauju žydu. Jo mama buvo Blank – žydė.
Padėtis aiški – visiškas “dievo išrinktosios tautos” jungas!
1. Bronšteinas (Trockij). Žydas.
2. Uljanov (Leninas). Rusas (?).
3. Apfelbaumas (Zinovjevas). Žydas.
4. Lurje (Larinas). Žydas.
5. Krylenko. Rusas.
6. Lunačarskij. Rusas (?).
7. Radomyslskij (Urickij). Žydas.
8. Koganas (Volodarskij). Žydas.
9. Rozenfeldas (Kamenevas). Žydas
10. Smidovičius. Žydas.
11. Sverdlovas. Žydas.
12. Nachamkesas (Steklovas). Žydas.
Viso – iš 12 narių: žydų – 9, o rusų – 3.
Bet, kas gi tie per rusai? Tai – pusiau žydas Leninas ir užsimaskavęs žydas Lunačarskis. Abu jie buvo pusiau žydai pagal motiną, o pagal Izraelio rabinų įstatymus – abu skaitomi grynakraujais žydais. Ta pati istorija.
Daugelis mano, kad, jeigu į valdžią būtų atėję ne bolševikai, o menševikai, viskas būtų buvę kitaip... Gerai. Pasižiūrėkime į... sąrašą
1. Dimandas. Žydas.
2. N. Gimmeris. Žydas.
3. Štrausas. Žydas.
4. Ratneris. Žydas.
5. Liberas. Žydas.
6. Zonnas. Žydas.
7. Danas. Žydas.
8. Abramovičius. Žydas.
9. Rappoportas. Žydas.
10. Cederbaumas (Martovas). Žydas.
11. Cederbaumas (Levickij). Žydas, ano brolis.
Čia – visi 100% iš “dievo išrinktosios tautos”...
Kai kurie mano, kad, jeigu valdžią būtų paėmę eserai, tai gal būtų buvę geriau? Štai jums... sąrašas
1. Kerenskij. Rusas (?)
2. Aronovičius. Žydas.
3. Gissleris. Žydas.
4. Lvovič-Davidovič. Žydas.
5. Gurevičius. Žydas.
6. Gocas. Žydas.
7. Golšteinas. Žydas.
8. Lichačas. Žydas.
9. Kintšukas. Žydas.
10. Berlinrutas. Žydas.
11. Distleris. Žydas.
12. Černiavskij. Žydas.
13. Čaikovskij. (?)
14. Rozenbergas. Žydas.
15. Ratneris. Žydas.
Viso – iš 15 narių: žydų – 13, rusų – 2 (?)
Kerenskis, iš tikrųjų buvo pusiau žydas ir masonas, apie tai jis pats rašė jau čia, Amerikoje. Kaip matoma, ta pati situacija... Dabar pasižiūrėkime.. sąrašą
1. Šteinbergas. Žydas.
2. Levinas. Žydas.
3. Fišmanas. Žydas.
4. Lenbergas. Žydas.
5. Stica. Žydas.
6. Landeris. Žydas.
7. Kaganas (Gresser-Kamkov). Žydas.
8. Katcas (Bernšteinas). Žydas.
9. Feiga Ostrovskaja. Žydė.
10. Načmanas. Žydas.
11. Karelinas. Rusas.
12. Marija Spiridonova. Rusė.
Viso – iš 12 narių: žydų – 10, rusų – 2.
Be to, tarp rusų – Marija Spiridonova. Apie ją mes jau kalbėjome. Vėliau bolševikai ją pasodino į beprotnamį. Aš nekartosiu, kad tai buvo per rusė. Galų gale ją sušaudė, lyg tai 1940, lyg tai 1941 metais.
1. Krupeninas. Rusas.
2. Jakovas Gordinas. Žydas.
3. Leiba Čiornyj. Žydas.
4. Bleichmanas. Žydas.
5. Jampolskij. Žydas.
Viso – iš 5 narių: žydų – 4, rusų – 1.
Kaip matome, visos revoliucinės partijos Rusijoje buvo tos pačios ‘Dieviškosios tautos” rankose.
* – Gaunasi, kad politinė situacija ikirevoliucinėje Rusijoje buvo kaip mafioziniame kazino: kad ir kas stotų prie ruletės – laimėjimas buvo fiksuotas.
– Taip, visiškai teisingai. Kai kas gali pagalvoti, kad taip buvo tik revoliucijos metu ir tik 20-siais metais. Matote, vėliau prasidėjo Didysis Valymas ir į valdžią atėjo gruzinai. Jie gi naikino trockistus, menševikus ir eserus. Po tokio generalinio valymo, atmosfera Tarybų Sąjungoje lyg tai turėjo pasikeisti...
Imkime ir pasižiūrėkime į Tarybinės vyriausybės 1936-1937 metų sąrašus. Tai jau prieš pat Antrąjį pasaulinį karą. Kas gi ten?
1. TSRS delegacijos vadovas – Litvinovas-Frinkelšteinas. Žydas.
2. Delegacijos nariai – Rozenbergas. Žydas.
3. Šteinas. Žydas.
4. Markusas. Žydas.
5. Brenneris. Žydas.
6. Giršfeldas. Žydas.
7. Galfandas. Žydas.
8. Svinadzė. Gruzinas.
Viso: žydų – 7, gruzinas – 1, rusų – 0.
Jau net pavardžių nekeitė! Jie jau taip savimi pasitikėjo, kad net savo pavardžių nebekeitė! Ir tada aiškėja visas tų valymų kraupumas – Visa tai buvo žydų tarpusavio aiškinimasis!.. Štai, šiandiena žydau šaukia, kad Stalinas buvo antisemitas ir juos naikino. Bet kas gi atėjo į valdžią po tų valymų? Ta pati Dieviškoji tauta...
Tarybinės delegacijos Lygoje 8-ju ir paskutiniu sąraše įrašytas Svanidzė – gruzinas. Jis pas mane čia pabrauktas pieštuku. Tas gruzinas buvo Stalino pirmosios žmonos giminaitis, o pirmoji Stalino žmona buvo Kaukazo žydė... Tą Svanidzę Stalinas vėliau taip pat sušaudė.
1. Didžioji Britanija – Maiskij (tikroji pavardė Šteinmanas) Ivan Michailovič. Žydas.
2. Vokietija – Suricas Jakovas Zackarovičius. Žydas.
3. Italija – Šteinas Borisas Jefimovičius. Žydas.
4. Austrija – Lorencas Arkadijus Ivanovičius. Žydas.
5. Belgija – Rubininas Jevgenijus Vladimirovičius. Žydas.
6. Graikija – Kobeckij Michailas Venjaminovičius. Žydas.
7. Rumunija – Ostrovskij Moisejus Semionovičius. Žydas.
8. Lietuva – Karskij Aleksandras Aleksejevičius. Žydas.
9. Norvegija – Jakubovičius Ignatijus Moisejevičius. Žydas.
10. Latvija – Brodskij Leonidas Borisovičius. Žydas.
11. Švedija – Kollontai Aleksandra, Rusė. Tai ta pati, kuri ką tik gimusi buvo užrašyta berniuku, bendrai – gera kompanija.
12. Danija – Tichmenevas Nikolajus Sergejevičius. Rusas.
13. Estija – Ustinovas Ivanas Michailovičius. Rusas.
14. Suomija – Asmus Erikas Adolfovičius. Latvis. Bet tai – didelis klaustukas, nes dauguma tų latvių buvo maišyto kraujo.
15. Lenkija – Davatianas Jakovas Christoforovičius. Armenas.
16. Vengrija – Bekzadianas Artemijus Moisejevičius. Armenas. Artemijus Moisejevičius... armėnas?! Čia motina armėnė, o tėvas žydas. Jis – puskraujis, o praeina kaip armėnas.
17. Čekoslovakija – Raskolnikovas Fiodoras Fiodorovičius. Rusas.
18. Bulgarija – Aleksandrovskij Sergejus Sergejevičius. Rusas.
19. Prancūzija – Potiomkinas. Rusas.
20. Šveicarija – (neoficialus.) – daktaras Bagodskij. Žydas.
Viso Europoje: žydų – 11; rusų – 6; armenų – 2; latvis – 1.
1. Kinija – Bogomolovas Dmirtijus Vasiljevičius. Rusas. Bet iki jo daug metų buvo Borodinas, tikroji pavardė Gruzenbergas – žydas.
2. Japonija – Jurenevas Konstantinas Konstantinovičius (Ginfmanas). Žydas.
3. JAV – Trojanovskij (jo žmona žydė). Rusas.
4. Išorinė Mongolija – Tairovas Borisas Isajevičius. Žydas.
Ir taip, tenka pažymėti dar vieną dėsningumą. Iš pradžių, po revoliucijos, visa valdžia buvo žydų rankose. Po to valdžia pereina iš užsimaskavusių pusiau žydų rankas. Stalinas – užsimaskavęs Kaukazo pusiau žydas. Berija – taip pat užsimaskavęs Kaukazo pusiau žydas. O jau po Stalino mirties, kaip tai bebūtų keista, valdžia pereina į žydiškų žmonų rankas. Todėl, kad, po Stalino, beveik visi vadai vedę žydes.
Chruščiovo pirmoji santuoka su žyde Gorskaja, kurią Stalinas sušaudė. O visi Chruščiovo vaikai nuo tos žydės, ir, natūralu, visi puskraujai. Ir visi jie, patys tuokdamiesi, patraukė į žydų pusę.
Po Chruščiovo, Brežnevas, taip pat buvo vedęs žydę. Andropovas, pats pusiau armėnas-pusiau žydas, buvo vedęs žydę. Štai, tik Gorbačiovas, lyg tai iškrenta iš to rato, bet, jo duktė ištekėjo už žydo...
1. TSRS Užsienio reikalų liaudies komisaras – Litvinovas Maksimas Maksimovičius (Meieris Vallachas Finkelšteinas).
2. Vidaus reikalų narkomas – Jagoda Henrichas Grigorjevičius.
3. Užsienio prekybos narkomas – Rozengolcas Arkadijus Pavlovičius.
4. Vidaus prekybos narkomas – Veiceris Izraelis Jakovlevičius.
5. Susisiekimo kelių narkomas – Kaganovičius Lazaris Moisejevičius.
6. Kolūkių narkomas – Kalmanovičius Moisejus Josifovičius.
7. Lengvosios pramonės narkomas – Liubimovas (Kozelskij) Isidorius Elisejevičius.
8. Sveikatos reikalų narkomas – Kaminskij Grigorijus Naumovičius.
9. Tarybinės kontrolės komisijos pirmininkas – Belenkij Zacharas Moisejevičius.
1. TSRS Gynybos narkomo pavaduotojas – Gamarnikas Jankelis Borisovičius.
2. Sunkiosios pramonės narkomo pavaduotojas – Kaganovičius Michailas Moisejevičius.
3. Finansų narkomo pavaduotojas – Levinas Levas Borisovičius.
4. Švietimo narkomo pavaduotojas – Epšteinas Moisejus Solomonovičius.
5. Žemdirbystės narkomo pavaduotojas – Gaisteris Aronas Izraelevičius.
6. Ryšių narkomo pavaduotojas – Liubovičius Aronas Moisejevičius.
7. Maisto pramonės narkomo pavaduotojas – Belenkij Markas Natanovičius.
8. Vandens transporto narkomo pavaduotojas – Rozentalis Epochas Fridrichovičius.
9. Miško pramonės narkomo pavaduotojas – Sokolnikovas (Brilliantas) Grigorijus Jakovlevičius.
10. Justicijos narkomo pavaduotojas – Solcevas Isajus Borisovičius.
11. TSRS prokuroro padėjėjas – Jochelles Josifas Isajevičius.
12. Apskaitos centrinės valdybos viršininkas – Kravalis Josifas Antonovičius.
(9 narkomai ir 12 pavaduotojų – žydai)
Kaip matome, vyriausybėje buvo keli Kaganovičiai. Visiškai neseniai, tiesiog prieš savaitę, skaitau žydų laikraštyje “Naijas Rusų Žodis” tokią informaciją – Lazaris Kaganovičius turėjo tris brolius, kurie užėmė labai aukštus postus vyriausybėje. Ir Stalinas juos visus sušaudė. O Lazaris Kaganovičius nei nepyptelėjo, o, atvirkščiai, pasakė: “Aš turiu tik vieną brolį – Stalną!”
Dabar susidarė tokia padėtis, trečiosios žydų emigracijos iš Tarybų Sąjungos metu – masė Gruzijos žydų. Masė! Savo laiku aš net negirdėjau apie gruzinų žydus. Bet, kai tik pasipylė 3-ji evmigracija iš Tarybų Sąjungos, staiga atsirado dešimtys tūkstančių Gruzijos žydų. Ir jie visi daba sėdi čia.
Porą žodžių apie Justicijos narkomo pavaduotoją Solcevą. Tas Solcevas buvo rabino sūnus, kas jam nesutrukdė tapti ortodoksiniu revoliucionieriumi. Greičiau, tai – dėsninga. O vėliau Stalinas ir jį sušaudė. O dabar jų vaikai kuria “Memorialą” ir reikalauja saviems papele pastatyti paminklą, kurie buvo Rusijos ir rusų liaudies budeliais.
Peržiūrėję 30-jų metų pabaigos Tarybinės vyriausybės sąrašą, mes matome, kad ir tuo metu Rusijoje buvo ta pati situacija. Maždaug 80% vyriausybės sudėties buvo vis tie patys žydai, vis ta pati “išrinktoji tauta”...
O dabar pasižiūrėkime, kas gi likvidavo arba naikino visus tuos žydus, apie kuriuos mes sužinojome iš A. Dykij pateiktų sąrašų? Pasižiūrėkime į OGPU organų sudėtį, kurie užsiiminėjo Didžiuoju Valymu, kas Stalinas naikino leniniečius, kurie daugiausiai buvo žydais. Štai visų žydų persekiotojai ir naikintojai:
TSRS Vidaus reikalų narkomas – Jagoda Henrikas Grigorjevičius, Lietuvos žydas.
Pirmasis pavaduotojas – Agranovas (Sorenzonas) Jakovas Saulovičius, žydas.
• Ypatingojo skyriaus viršininkas – Gajus Mironas Iljičius
• Ekonomikos skyriaus viršininkas – Mironovas Samuilas
• Užsienio skyriaus viršininkas – Sluckij Arkadijus Arkadjevičius
• Transporto skyriaus viršininkas – Šaninas Abramas Moisejevičius
• Operatyvinio skyriaus viršininkas – Paukeris Karlas Venjaminovičius
• Specialaus skyriaus viršininkas – Dobrodickij Venjaminas Isaakovičius
• Antireliginio skyriaus viršininkas – Joffe Isajus Lvovičius. Tai jis buvo atsakingas už cerkvių ir šventikų naikinimą.
• Darbininkų-valstiečių milicijos Vyriausiosios valdybos viršininkas – Bialskij Levas Naumovičius. T.y., vėl rusų liaudies vardu milicijai vadovauja vis tas pats žydas.
TSRS NKVD Kriminalinės paieškos viršininkas – Vulis Leonidas Josifovičius.
Viršininkas – Mogilskij Borisas Efimovičius.
TSRS NKVD pasienio kariuomenės inspektorius – Širvindtas Semionas.
Žydai pažymėti žvaigždute (*). Brūkšnys (-) ne žydai.
1935 m. lapkričio 29 d. “Izvestijose” buvo atspausdinta: “NKVD darbuotojams paskiriami laipsniai”:
* Valstybės saugumo generalinis komisaras – Jagoda G.G. – TSRS VR narkomas
* Agranovas J.S. – TSRS VR narkomo pavaduotojas
- Balickij V.A. – UTSR VR narkomas.
- Deribas T.G. – NKVD Tolimųjų Rytų valdybos narkomas. Tas žmogus buvo maišyto kraujo, buvo sadistas ir karlikas. Galų gale, ir jį patį sušaudė.
* Prokofjevas G.E. – TSRS VR narkomo pavaduotojas.
* Redensas S.F. – NKVD Maskvos valdybos viršininkas.
* Zakovskij L.M. – NKVD Leningrado valdybos viršininkas.
(Red.– Valstybės saugumo laipsnių atitikmuo armijos laipsniams: Majoras – pulkininkas; Valstybės saugumo komisaras – generolas-majoras; valstybės saugumo 3-jo rango komisaras – generolas-leitenantas, 2-jo rango – generolas-pulkininkas, I-jo rango – armijos generolas; Generalinis komisaras – maršalas).
* Gaja M.S. – TSRS NKVD Vyriausiosios Valdybos Ypatingojo skyriaus viršininkas.
- Goglidzė S.A. – ZSFR VR narkomas.
* Zalkis L.V. – Kazachijos ATSR NKVD valdybos viršininkas
* Kacenelsonas – UTSR VR narkomo pavaduotojas
- Karlsonas K.M. – Charkovo NKVD valdybos viršininkas
* Leplevskij – BTSR VR narkomas
- Molčanovas G.A. –TSRS NKVD Specialiojo skyriaus viršininkas
* Mironovas J.G. – TSRS NKVD Ekonominio skyriaus viršininkas
* Paukeris B.V. – TSRS NKVD Operatyvinio skyriaus viršininkas
* Sluckij A. – TSRS NKVD Užsienio reikalų skyriaus viršininkas
* Šaninas A.I. – TSRS NKVD Transporto skyriaus viršininkas
* Belskij A.I. – Milicijos RK Vyriausiosios valdybos viršininkas
- Pilaris R.A. – Saratovo NKVD Valdybos viršininkas
Viso: žydų – 14; nežydų – 6.
Ir taip, ką gi mes iš tų sąrašų matome? Vieni žydai, užgrobę valdžią Rusijoje, valdė šalį ir Rusijos tautas, o kiti žydai iš OGPU (NKVD) šaudė ir represavo valdžią palaikiusius žydus. O visa esmė tame, kad į revoliuciją ėjo, kaip taisyklė, nenormalūs žydai. Čia pradeda veikti susinaikinimo kompleksas, kuris būdingas visiems tiems nenormaliems žmonėms, o šiuo atveju – žydams. Ir tai mes matome ne tik stalininėje Rusijoje. Ta pati istorija buvo ir hitlerinėje Vokietijoje.
Visa nacistinės partijos viršūnėlė buvo iš žydiško kraujo turinčių žmonių. Pats Hitleris buvo ketvirtadalis žydo, gestapo viršininkas pusiau žydas, jo pavaduotojas trys ketvirtadaliai žydo.
Mūsų laikais žydų specialiosios tarnybos pagavo vieną iš pagrindinių žydų kankintojų ir naikintojų – Aichmaną. Izraelyje jį teisė ir pakorė. Bet juk, Aichmanas buvo grynakraujis krikštytas žydas, žinoma, apie tai spaudoje visiška tyla. Visa tai – susinaikinimo komplekso rezultatas. Kalba, kad ant ešafoto, paskutiniai Aichmano žodžiai buvo – “Na, ką gi, karkite, karkite... Dar vienu žydu bus mažiau...”
Čia reikia prisiminti ir fašistinės Ispanijos vadovą, generalisimusą Franko. Jis juk taip pat buvo – šimtaprocentinis krikštytas žydas. O iš kitos pusės – komunistams vadovavo žydė Passionarija, Doloresa Ibarruri. O Passionarija – reiškia apsėstoji. Taip kad, faktiškai visą pilietinį karą Ispanijoje sukėlė ir jam vadovavo du žydai.
* – O fašistinėje Italijoje buvo Benito Mussolini.
– Taip. Ten taip pat buvo sava komedija. Jo žmoną vadino Rachele, o motina buvo Roza. Tie du žydiški vardai kai ką reiškia...
Vėl gi, ta pati paralelė. Juk ir Geršelis Jagoda naikino savo kraujo brolius. Tai – ta pati gyvatė, kuri kandžioja savo uodegą. Jeigu jūs pasižiūrėsite į slaptų masoniškų organizacijų simbolius ir į sionistų simbolius, tai visur pamatysite tą pačią gyvatę, kuri kanda į savo uodegą.
Tokiu būdu, aiškesnė darosi žydų legenda apie Golemą. Ta senovės judėjų legenda pasakoja, kad kartą išmintingas rabinas iš molio nusilipdė tarną ir kabalos pagalbą įkvėpė jam gyvybę – pavadino jį Golemu ir įsakė jam naikinti visus antisemitus. Golemas tuojau pat pradėjo lupti visus apylinkės žydus... Štai tokia paslaptinga legenda... T.y., jeigu žydai iš tikrųjų nori atsikratyti antisemitizmo, tai, pirmiausiai, jiems reikia atsikratyti savų bepročių kraujo brolių, kurie ir yra pagrindiniai antisemitai.
Ne be reikalo patys žydai sako: “Geras žydas – tai žydas, o blogas žydas – tai židas”. Mums taip pat nepamaišytų į žydų problemą pažvelgti žydiškai. Visus urmu priskirti prie žydų būtų neteisinga. Tarp kitko, nuo tų pačių žydu labiausiai kenčia patys žydai. Štai, jie prasiskverbia į valdžią, o ką daro? Naikina rusų inteligentiją, į ką žydams, atvirai kalbant, nusispjauti, bet jie naikina ir vienas kitą! Tas procesas vyko viso Tarybų Sąjungos egzistavimo laikotarpiu.
* – T.y., jeigu žydų rabinai būtų pristatę daugiau žydiškų vienuolynų, į celes būtų susodinę visus savo “oratorius”, ir jiems būtų įpiršę tylėjimo įžadus, tai iš to, tikriausiai, daugiausiai būtų laimėję patys žydai? Tarp kitko, judaizmas – vienintelė stambi religija, kurioje nėra vienuolystės instituto, nėra vienuolių...
– Na, suprantu, kad jūs norite judaizmo reformos. Nepavyks. To nebus, nes pati judaizmo esmė – jo karinga neapykanta viskam, kas nežydiška.
* – Ir kas įdomu – panašu, kad Tarybinėje Judėjoje chasidai pirmą kartą visai žydų tautai parodė, kas tos tautos laukia, jeigu judaizmas nugalėtų visame pasaulyje.
Kaip Izraelyje, taip ir Rusijoje, judėjai jau suprato, kad būti Kagalo valdžioje – ne pats didžiausias malonumas jų gyvenime. Todėl, kad Kagalas, pats savaime, reiškia žiauriausią ir negailestingiausią diktatūrą net ir į save panašiems.
Jakovo Bernfmano knygoje “Kagalo knygos”, tas krikštytas žydas aprašo žiaurią atmosferą, kuri tvyro geto viduje. Tai, ką darė Jagoda, tai, ką darė Stalinas – tai tik smulkios saulėgrąžos, palyginti su ta diktatūra, kuri egzistuoja getų viduje, ir tą diktatūrą įvedė patys žydai. Štai kas jų laukia, jeigu jie padės savo bepročiams kraujo broliams užvaldyti pasaulį. Žydų laukia tas pats, kas ir gojų. Prisiminkite – Leninas-Blankas, Stalinas-Džiugašvili, Trockij-Bronšteinas, Hitleris-Šiklgruberis... Jiems ką – viso to buvo per mažai?
– Kai sakome bepročiai, tai reikėtų suprasti kaip puspročiai. Ir taip, kame gi tos žydų problemos esmė, apie kurią mes dabar kalbame?
Garsus profesorius Lombrozo tvirtina, kad tarp žydų labai daug išsilavinusių ir talentingų žmonių, bet ir bepročių tarp žydų 6 kartus daugiau, negu tarp kitų tautų gyventojų. Prisiminkite štai šį koeficientą: 6 kartus daugiau!
Jeigu Amerikoje šiandiena 20% gyventojų yra psichiškai nenormalūs, tai kiek gi Amerikoje gyvena žydų? 20 х 6 = 120%. Tai reiškia, kad tarp žydų psichinių ligonių daugiau, negu pačių žydų... Kad suprastumėte šią aritmetiką – prisiminkite vieną iš pagrindinių Marksistinės-Lenininės filosofijos dėsnių. Aš turiu omeny kiekybės perėjimo į kokybę dėsnį. Gaunasi, kad visi žydai, daugiau ar mažiau, psichiškai nenormalūs.
* – Grigorijau Petrovičiau, gal galėtumėte paaiškinti, – kaip gaunasi, kad tarp žydų psichiškai nenormalių yra daugiau, negu pačių žydų?
– Tai aš specialiai darau. Juokaudamas. Paradoksai – labiau įsimenami. Aukštojoje Sociologijoje visi priklausomumai – nelinijiniai, panašūs į įmagnetinimo kreives. Kol mes esame tarp 60-80%, priklausomybė yra linijinė, bet viršijus 80% – procesas virsta aiškiai nelinijiniu, mes pakylame į, taip vadinamą, prisodrinimo lygį. Bet, kad mums nelįsti į tas tankynes, – skaitykime, kad priklausomumas yra linijinis ir, jeigu įvyksta “skalės perviršis” – nesibaiminkite, ir vargšams žydams nuleiskite 20%...
* – Todėl, vietoje to, kad visose šalyse užsiiminėti revoliucijomis, geriau jie užsiimtų gydymusi, jiems vertėtų pradėti kontroliuoti savo ligas.
– Taip. Bet esmė tame, kad psichiniai ligoniai patys to nepastebi. Net tie, kurie sėdi beprotnamiuose. 98% iš jų nepripažįsta, kad jie psichiniai ligoniai. O jau tie psichopatai, kurie sėdi namuose arba bėgioja gatvėmis, jie iš viso niekada neprisipažins, kad jie tokie. Bet juk per tuos psichiškai nesveikus žydus ir atrandame supratimo raktą apie “rusų” revoliuciją ir nepamatuotai didelį žydų dalyvavimą toje revoliucijoje.
Šiandieninės paskaitos pradžioje mes užsibrėžėme tikslą padėti žydams atsikratyti antisemitizmo. Bet tam mums būtina išstudijuoti ir išanalizuoti tos problemos šaknis.
Štai, vakaruose labai daug triukšmo sukėlė pusiau žydas, Nobelio premijos laureatas Solženicynas. Didžiausią triukšmą jis sukėlė savo knyga “GULAGO archipelagas”. Stalino valdymo pabaigoje, lageriuose sėdėjo apie 20 milijonų žmonių. Šiandiena Vakaruose išsireiškimas “GULAGO archipelagas” pradėtas naudoti kaip Tarybų Sąjungos raudonojo teroro simbolis.
O dabar pasižiūrėkime, kas buvo įkvėpėjas ir kas vadovavo tam Archipelagui? Apie ką gi pusiau žydas Solženicynas gėdingai nutyli. Vėl pasižiūrėkime į A. Dykij knygą:
Viršininkas – Bermanas Jakovas Matvejevičius.
Iki 1936 metų Darbo pataisos lagerių Vyriausiosios Valdybos – GULAGO – viršininku buvo III rango komisaras Bermanas Matvejus, o TSRS NKVD skyriaus viršininku buvo dar vienas III rango komisaras Bermanas Borisas. Tikriausiai tai buvo Bermanų šeimos ranga. Visi jie – rafinuoti sadistai, “išrinktosios tautos” vaikai.
• TSRS NKVD laisvai samdomų gyvenviečių viršininkas – Firinas Samuilis Jakovlevičius.
• Lagerių ir gyvenviečių viršininkas Karelijos ATSR teritorijoje, taip pat ir Belomorsko politinio lagerio viršininkas – Koganas Samuilis Leonidovičius.
• Šiaurės krašto lagerių ir gyvenviečių viršininkas – Finkelšteinas.
• Sverdlovsko srities lagerių ir gyvenviečių viršininkas – Pogrebinskij.
• Vakarų Sibiro lagerių ir gyvenviečių viršininkas – Sabo.
• Kazachtano lagerių ir gyvenviečių viršininkas – Volinas.
• Solovecko ypatingos paskirti lagerio (SLON) viršininkas – Serpuchovskij.
• Viršutinio Uralo ypatingosios paskirties politinio izoliatoriaus viršininkas – Mezneris.
Štai mes ir sužinojome, kad to Gulago Archipelago visa vadovybė susidėjo vien tik iš žydų. Matyt, kad “dievo išrinktoji tauta” manė, kad pats dievas jiems suteikė tokią teisę. Gal būt vietose reikalai buvo kitokie? Vėl žiūrime A. Dykij knygą.
Maskvos sritis – Redensas
Leningrado sritis – Zakovskij
Vakarų sritis – Blatas
Šiaurės kraštas – Ritkovskij
Azovo-Juodosios jūros kraštas – Fridbergas
Saratovo kraštas – Pilliaris
Staliningrado kraštas – Rappoportas
Orenburgo sritis – Raiskij
Kalnų kraštas – Abrampolskij
Šiaurės Kaukazo kraštas – Faivilovič
Sverdlovsko kraštas – Škliaras
Baškirijos ATSR – Zelikmanas
Vakarų Sibiras – Gogolis
Rytų Sibiras – Trockij
Tolimųjų Rytų kraštas – Deribas
Vidurinė Azija – Krukovskij
Baltarusija – Leplevskij
Taip kad, kur spjausi, visa NKVD vyresnybė vien tik iš žydų. O juk, tai tas pats GULAGO Archipelagas”, apie kurį taip rėkia Vakaruose, kad tai, matote, charakteringa tik Tarybų Sąjungai ir rusų liaudžiai.
Konclageriai – žinoma, kraupus dalykas, bet juk, visas to represinio Preso aparatas, kaip matome, susideda vien tik iš žydų. Kas gi gaunasi? Kraupius nusikaltimus prieš žmoniją vykdo žydai, ir jie patys visam pasauliui rėkia – pagal principą: vagis garsiausiai šaukia – laikyk vagį! Būtent žydai visam pasauliui rėkia apie tuos baisumus, bet visu tuo kaltina niekuo dėtus rusus. Kaip sakoma – nuo skaudamos galvos ant sveikos. Tarp kitko, tai, – senas žydiškas principas – kurti blogį ir tuo apkaltinti tuos, prieš ką tas blogis buvo nukreiptas. Prisiminkite išėjimą iš Egipto...
Atkreipkite dėmesį į kai kuriuos principinius dalykus.
Pagal garsaus psichiatro, profesoriaus Lombrozo formulę, tarp žydų bepročių ir psichinių ligonių 6 kartus daugiau, negu kitose tautose. Bet, Lombrozo pats buvo italų žydas. Jis buvo ištisos virtinės rabinų ir talmudistų palikuonis, taip kad, jį apkaltinti antisemitizmu – neįmanoma.
Be jokių abejonių, kaip psichiatras, jis buvo sąžiningas žmogus, turėjo didžiulį autoritetą mokslo pasaulyje. Štai kodėl mes galime pasitikėti jo išvestu koeficientu – 6 kartus!
Tos psichinės ligos sukelia visą eilę psichinių kompleksų, kurie masiškai tokius žmones atveda į valdžią. Tai ir liguistas valdžios kompleksas, vado kompleksas, kuris, daugelio specialistų požiūriu, susijęs su sadizmu ir homoseksualumu. Kai amerikiečiai 50-siais metais pradėjo psichologinį karą prieš Tarybų Sąjungą, jie visą tą karą organizavo vadovaudamiesi Lenino latentinio homoseksualumo kompleksu.
* – Grigorijau Petrovičiau, įsivaizduokime, kad žydai kuria mišrias šeimas. Iš tų santuokų gimsta vaikai-pusiau žydai. O dėl to, kad ta nesveika genetika tampa dominuojančia, tai gaunasi – kad didesnė tikimybė tapti psichiniu ligoniu, negu psichiškai sveiku?..
– Kaip taisyklė. Pateiksiu jums mažą pavyzdį. 56-57-m. aš draugavau su pusiau žydu ir žinomu poetu Ivanu Elaginu. Vieną dieną mes su juo einame Brodvėjumi ir kalbamės. Pradėjau kalbą apie mišrias santuokas. Staiga Ivanas net nusipurtė. Jis man ir sako, kad mišriose santuokose su žydais, žydiškas kraujas – visada stipresnis. Ir jis tai pasakė taip, kad iš jo matėsi, kaip jį ta problema jaudina. Jis buvo teisus. Aš pažinojau jo dukterį, ir žinojau visą jos tolimesnę istoriją. Žydų kraujas visada stipresnis. Kokia prasme? Taip, kaip nuodų lašas stipresnis už sveiką kraują. Štai ir žydiškas kraujas, jis, lyg tai, apnuodija. Negatyvus elementas visada stipresnis.
* – Ir kiek gi jų, tokių mišrių užsimaskavusių pusiau-, ketvirtadalis-, vienas aštuntadalis žydo Tarybų Sąjungoje?
– Pirmiausiai, ši formulė lyg ir užslaptinta. Mažai kas iš normalių žmonių žino, kad į mišrias santuokas su žydais eina tik degeneratai. Aklai tai nevyksta. Kaip taisyklė, normalūs žmonės mišrių šeimų su žydais nekuria. Tai būtinai bus koks nors homoseksualumas: prislopintas arba latentinis homoseksualumas. Rezultate, mišrios santuokos beveik visada – dviejų bionegatyvių žmonių santuoka.
* – Kaip taisyklė, normalus žmogus žydaitės neves?
– Kaip taisyklė, ne. O jeigu atsitiktinai taip ir įvyks, tai tokia santuoka netrukus iširs. Kaip taisyklė, tai dviejų bionegatyvių žmonių santuoka. Ir, kaip taisyklė, jų vaikai taip pat pasmerkti būti bionegatyviais. Taip kad – visi tokių mišrių santuokų palikuonys, kaip taisyklė, bus bionegatyvūs. Tarp žydiško kraujo turinčių žmonių, psichopatų tiek pat, kiek ir tarp žydų.
* – Jeigu Tarybų Sąjungoje žydų liko apie 2 milijonus, tai kiek gi bus tų pusiau žydų?
– Po revoliucijos, Rusijoje tarp žydų buvo apie 66% mišrių santuokų. T.y., 2/3 žydų sukūrė mišrias santuokas. Kaip taisyklė, tuokėsi su bionegatyviais žmonėmis. Aš paskaičiavau, kad šiandiena Rusijoje 2 milijonai taip vadinamų grynakraujių žydų ir 17 milijonų turinčių žydiško kraujo, t. y., pusiau žydų, 3/4, 5/8 žydo. Kas tai yra 5/8 žydo? Turiu tokią pažįstamą porą: žmona 1/4 žydė, vyras – žydas. Jų sūnus, Vanečka, tarp kitko, jau yra 5/8 žydo.
Kai žydiško kraujo turintys žmonės imasi karingojo antisemitizmo, tai šį kompleksą mes vadiname – Hitlerio kompleksu. Tas kompleksas taikomas visiems žydiško kraujo turintiems žmonėms, kurie demonstruoja karingąjį antisemitizmą. Hitleris jautė, kad jis ne visiškai psichiškai ir seksualiai normalus žmogus. Jis kankinosi dėl to, kad jo kelnėse buvo betvarkė. Tikriausiai tada jam ir kilo klausimas: o iš kur pas jį visa tai atsirado? O visa tai prasidėjo nuo senelio-žydo... Ir štai, dėl savo degeneracijos, Hitleris apkaltino savo senelį-žydą, ir visus kitus žydus. Iš čia ir kilo jo neapykanta. Todėl jis ir nusprendė visus juos išnaikinti.
Taip kad, jeigu Rusijoje pasirodys eilinė karinga LAUKINĖ-antisemitinė organizacija, tai reikia būti labai atsargiems – tai, arba puskraujai, arba į juos panašūs, bet, dar blogiau, jeigu ta organizacija išlaikoma už Izraelio specialiųjų tarnybų pinigus, t. y., tarnauja sionizmui.
Prisimenate, ką sakė mano trečiasis advokatas – Izraelio ministras-pirmininkas – Benas Gurionas?
“...Aš parinkčiau grupę stiprių jaunų žmonių. Šių jaunų žmonių užduotis būtų tame, kad, apsimetus ne žydais ir veikiant grubaus antisemitizmo metodais, persekioti žydus antisemitiniais lozungais. Galiu prisiekti, kad rezultatai, atvykstančių į Izraelį emigrantų požiūriu, iš tų šalių būtų maždaug 10 kartų didesni...”
Baigiant mūsų pirmą paskaitą apie antisemitizmą, noriu dar kartą pabrėžti, kad, jeigu žydai iš tikrųjų nori atsikratyti antisemitizmo, pirmiausiai jie privalo pasirūpinti savo puspročiais kraujo broliais, nes būtent jie yra didžiausi antisemitai.
Kitas skyrius
Pereiti į TURINĮ