Gerbiamas skaitytojau! Čia galite perskaityti Grigorijaus Petrovičiaus knygų apžvalgas, kurias jis atsiuntė į mūsų svetainę, būdamas labai dėkingas skaitytojams už gerus žodžius. Deja, nebegalite rašyti autoriui, bet galite parašyti atsiliepimą mums: g-klimov@proton.me ir mes jį paskelbsime šiame puslapyje.
Būkite pasveikintas, Grigorijau Petrovičiau!
Jums rašo Jūsų ištikimi skaitytojai ir Gynybos Ministerijos Karinio Instituto pulko draugai-kursantai… Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų knygas. Jos mums į daug ką atvėrė akis, padėjo naujai įvertinti mūsų visuomenę ir viską, kas vyksta aplink. Kaip bebūtų gaila, bet paskutiniu metu Rusijoje vykstantys įvykiai sukelia mums daugiau pergyvenimų, negu džiaugsmo. Rusų liaudžiai teko eiliniai (gal jau paskutiniai) išbandymai. Mes stovime gal prieš būsimą mūsų nacijos, kultūros, pravoslaviškumo pražūtį, prieš Rusijos imperijos suskaidymą. Bet mes, prisimindami Jūsų žodžius, kad “per maža mylėti Tėvynę, reikia už ją kovoti”, pasistengsime tos katastrofos neleisti...
...Gerbiamas Grigorijau Petrovičiau! Rusų žmonėms dabar, kaip niekada anksčiau, reikia Jūsų knygų. Bet, kaip bebūtų gaila, pagrindines gyventojų mases pasiekia tik knygų kopijos, ir tai tik už kosmines kainas...
Iki pasimatymo. Tesaugo Jus Dievas.
А. P-v, L. V-v, I. V-n.
(Rusija, Maskva).
...Perskaičiau Jūsų knygą “Šio pasaulio kunigaikštis”. Giliai sukrėstas ir apimtas džiaugsmo... Ta knyga patvirtino ir sustiprino mano požiūrį į šį gyvenimą.
Aš gimiau ir užaugau Odesoje. Man 30 metų. Jau 8 mėnesius gyvenu Izraelyje... Gyvenimas Izraelyje visiškai patvirtina Jūsų knygą...
...Per 8 mėnesius gyvenimo Izraelyje pastebėjau, kad čia ne viskas gerai. Ir, perskaitęs Jūsų knygą, geriau pradėjau suprasti slaptus mūsų gyvenimo mechanizmus...
...Dar kartą nuoširdžiai dėkoju už Jūsų knygą. Geresnės knygos dar nebuvau skaitęs, išskyrus “Evangeliją” ir Gėtės “Faustą”.
Su nuoširdžia pagarba ir pripažinimu,
Sergejus S.
(Izraelis)
...Aš noriu išreikšti gilų susižavėjimą Jumis ir Jūsų knygomis. Niekada nesu rašiusi nei skundų, nei anonimkų, nei laiškų į redakcijas, bet dabar negaliu susilaikyti...
...Nuo to laiko, kai mes su vyru perskaitėme keletą Jūsų knygų, mums daug kas tapo suprantama. Tiesiog akys atsivėrė. Anksčiau mes kai ką įtarėme, bet dabar viskas atsistojo į savo vietas. Aš lenkiuosi prieš jūsų talentą ar atliktą titanišką darbą... Jūsų knygas mes vertiname kaip labai atviras, mums tai tikras atradimas ir už tai esame labai Jums dėkingi... Jūsų knygose mes pagaliau radome tai, ko ieškojome. Po kiekvienos Jūsų knygos perskaitymo, mus dar ilgai veikia patirtas įspūdis... Jūs puikus rašytojas-tyrinėtojas. Ir ištraukas iš jūsų knygų būtinai reikėtų perskaityti moksleiviams ir studentams.
Kalbant Maksimo Rudnevo žodžiais, “jeigu aš būčiau visa tai žinojęs anksčiau”, aš visą savo gyvenimą būčiau nugyvenusi kitaip, būčiau išvengusi daugybės kvailų poelgių, nebūčiau padariusi daugybės klaidų ir būčiau draugavusi ne su tais...
Marina F. (rusė, 36 metų, architektorė)
(Rusija, Maskva)
...Aš labai džiaugiuosi, kad Jūsų knygos šiuo metu plinta Rusijoje. Jos (Jūsų knygos) – pačios vertingiausios iš tų, kokias aš esu kada nors skaitęs. Jūsų knygos “Šio pasaulio kunigaikštis”, “Mano vardas legionas”, “Byla Nr. 69”, “Cholopo sparnai” parašytos puikia kalba, pilnos taiklaus humoro ir pasaulis parodytas tokiu, koks jis yra, tuo pačiu tos knygos pašalina bet kokį norą sekti paskui “teisių gynėjus”, atstatyti savo užpakalį jų gerovei. O juk aš labai ilgai naiviai ir nuoširdžiai Solženicyną laikiau didingu žmogumi, orakulu, kaip, atvirai sakant, ir kitus “teisių gynėjus”. Po jūsų knygų perskaitymo, lyg širma nuo akių būtų nutraukta. Aš už tai jums dėkoju...
...Jūsų citatų dėka, mano straipsnis darbe padarė kai kokį įspūdį: daugelio dalykų rytų vokiečiai nežino (vakarų vokiečiai iš viso nieko nežino, jie man primena viskuo patenkintus idiotus iš beprotnamio)...
...Jūsų knygose pateikta bibliografija, bet nė vienos iš Jūsų knygų aš neradau geriausioje Berlyno bibliotekoje – Tiesa, paskutinius keletą metų ir, ypač paskutinius 2-3 metus, tą biblioteką yra okupavę žydai – “bėgliai” iš buvusios TSRS. O pas juos jau atidirbta leniniška metodika (man pasakojo tos bibliotekos bendradarbiai): dėl ko nors nepatiko koks nors autorius – išplėšiama jo kortelė iš katalogo, ir visi galai į vandenį...
...Po Vokietijų susijungimo, menas staiga, bet pagal iš anksto atidirbtą planą, pradėjo prastėti: užsidaro teatrai, geri aktoriai ir režisieriai vaikšto be darbo. Kultūros senatorius Momminas (iš legionierių) džiaugsmingai naikina vokiečių teatrą (juk ne savo – negaila! Be to, teatrinis menas jiems labai pavojingas, nes tai pati stipriausia priemonė minią paversti liaudimi, o jie turi visiškai priešingą užduotį – vokiečių tautą paversti minia)...
...Legionieriai ir brunetai viską užsėdo ir laikosi kaip Berlyno siena, kad tik žiūrovui nepakliūtų kas nors tokio, kas galėtų pažadinti jų mintis ir išvesti iš gyvuliškos būsenos, kur juos nustūmė tie legionieriai ir brunetai. Bet jie juk valdys ne visą laiką...... Ach, jeigu tik Jūsų romanai ten būtų tiek pat žinomi, kaip orakulo Solženicyno darbai, tai rusų žmonės iš karto visus tuos prostitutes išmestų į paplavų duobę!..
...Ir tik visiški politiniai idiotai gali ginti Jelciną ir jo komandą. Tie, kas perskaitė “Kunigaikštį” arba “Legioną” niekada neišeis į gatves palaikyti legionierių...
Rostislavas B.
Berlynas
...Jūsų knygą aš pasiėmiau iš viešosios bibliotekos. O į Izraelį papuoliau pagal iškvietimą... Izraelis labai įdomi šalis, jeigu kelionių gidu tarnauja Jūsų knygos. Ką tik perskaičiau straipsnį apie Eži Kosinskio savižudybę. Tai jūsų teorijos patvirtinimas. Bendrai, Izraelis patvirtina viską, ką jūs rašote savo knygose... Čia turiu reikalų ir su daugeliu rusų emigrantų, tiksliau, emigrantų iš Rusijos. Labai įdomu viską stebėti. Man atrodo, kad didelio skaičiaus žydų atvykimas iš TSRS, Izraelį pražudys – tai uždelsto veikimo bomba...
...Dėkoju Jums už viską, ką Jūs padarėte dėl žmonių!
Su pagarba ir meile šeima
iš Izraelio (Izraelis)
Grigorijau Petrovičiau! Per tuos metus Jūsų knygos Rusijoje tapo bestseleriais. Jas galima pamatyti visur – nuo Valstybinės Dūmos kabinetų iki turgaus prekystalių. Atvažiuokite – ir Jūs pats įsitikinsite, kad jūsų idėjos plinta masėse. Taip pat čia galėsite rasti medžiagos Jūsų naujiems darbams...
Kremliaus humanitarinių tyrimų centro spaudos tarnybos viršininkas
Dmitrijus A, Sinica.
Krymo Respublika, Simferopolis
Būkite pasveikintas, Grigorijau Petrovičiau!
Perskaičiusi Jūsų knygas, aš sužinojau labai daug ko naujo, ko aš anksčiau nežinojau, todėl nusprendžiau savo mintimis pasidalinti su gerai žydų klausimą išstudijavusiu žmogumi, kuris tuo pačiu parodė tikrąjį žydiškumo veidą, atskleidė tikrąsias neapykantos priežastis mums, žydams, kas vyksta per visą žmonijos istoriją. Aš žydė, ir mane visus tuos metus labai domino, kodėl visais laikais ir visos tautos, tarp kurių mes gyvenome, mus niekino? Kodėl mokyklose mokosi visų tautų istorijų, kurios kada nors gyveno žemėje, o žydų istorijos nėra? Žydų istorikai savo darbuose man nedavė atsakymo į mane dominusius klausimus. Iš jų darbų seka, kad mes, žydai, nekalti kankiniai.
Ir tai natūralu, jeigu slėpti tikrąją žydų istoriją. Bet, kaip mes matome, laikai keičiasi. Jeigu anksčiau apie mus, žydus, iš viso niekas nerašė, arba rašė tik gerai, tai dabar plačiai paplito tokie darbai, kaip Dali “Užrašai apie žydų vykdomas ritualines krikščionių žudynes”, Fordo “Pasaulinis žydiškumas”, “Sionų išminčių protokolai”, kur parodomas žydų suokalbis prieš žmoniją ir t.t. Ir štai dabar scenoje pasirodote Jūs su savo tyrinėjimais. Žinoma, man, kaip žydei, nėra malonu sužinoti tokius dalykus apie žydus, bet tiesa brangesnė ir, antra, kaip sakoma, tėvynės, motinos ir savo tautos istorijos nepasirinksi.
Dėl jūsų knygų turiu daug įspūdžių ir minčių, bet visko laiške nesurašysi, bet svarbiausia, apie ką noriu parašyti, kad Jūsų knygos yra ant daugelio žydų stalo. Ir manau, kad tame Jūsų didžiausias nuopelnas. Šiuo metu pas mus išėjo “Raudonoji Kabala”, tęsinio dar nėra, bet aš daug kartų mačiau, kaip klausinėja tęsinio arba ko nors naujo iš Klimovo, ir tai daro žydiškos išvaizdos žmonės...
...Aš perskaičiau daug antižydiškų knygų, kurios atskleidžia žydišką esmę, ir prieš mane lyg tai atsiskleidė tikrasis tautos veidas, kurios tipiška atstove esu ir aš. Atrodė, kad vien jau to pakako, kad žodis “žydas” taptų neigiama reikšme. Man atrodė, kad tai viskas, bet... tai, kad Hitleris ir jo “politbiuras” – žydai, aš sužinojau tik Jūsų knygų dėka... mes, žydai, pykstame ant vokiečių... už tai, kad jie nuo mūsų, kaip parazitų, norėjo išvalyti Europą. O pasirodo, kad žydai Europą valė nuo žydų ir, tuo pat metu, sunaikino virš keturiasdešimt milijonų kitų tautybių žmonių. O didysis inkvizitorius Torkvemada ir jo “politbiuras”?! Ir bendrai, patys aršiausi žydų ėdikai yra arba patys žydai, arba turintys žydiško kraujo. O kaip atsirado sparnuota frazė “Mušk židus – gelbėk Rusiją!”? O kaip žodis “židas” dera su žodžiu “šlykštus”? Argi aš tokius žodžius galėjau perskaityti žydų istorikų darbuose? Žinoma, ne...
...Iš Jūsų knygų aš sužinojau, kad yra ir tokių žydų, kurie su Jumis dalinasi tokiais faktais, kurie aiškiai nepuošia pasaulinės žydijos, o tokius dalykus privalo žinoti kiekvienas, o mes, žydai, pirmiausia.
Mane Jūsų knygos sudomino dar ir todėl, kad jūs savo tyrinėjimuose išvedate paralelę tarp žydiškumo ir satanizmo. Iki Jūsų to niekas nėra daręs. Tiesa, aš ne kartą esu girdėjusi, kad mes, žydai – Ievos nuodėmės su šėtonu produktas ir kad mes, žydai, esame šėtono atstovai žemėje, bet kad taip detaliai tai būtų atskleista, kaip pas Jus, tai pirmą kartą. Dievas sukūrė žmones, o žydus – šėtonas... Kad ir kaip bebūtų liūdna, bet aš, žydė, priversta pripažinti, kad mes, žydai, labai protingi blogiui, o gerų darbų daryti nemokame... mes nedarome jokių išvadų, o po to pykstame ant viso pasaulio, kai mus, židus, iš visur išvaro...
Su pagarba ir dėkingumu Livšic (žydė iš R-а)
(Rusija)
...Noriu nuoširdžiai padėkoti Grigorijui Klimovui už jo knygas. Dėkoju, kad normaliems žmonėms atvėrėte akis į šėtono darbelius... Aš manau, kad tokią aukštąją sociologiją privalo žinoti kiekvienas ir tas žinias taikyti savo gyvenime. Įdomus ryšys tarp homosekso – sadizmo – psichinių ligų – “valdžios komplekso”. Apie tai reikia žinoti mūsų “viršūnėlei” ir jos aplinkai...
...Man 18 metų ir mano šeima “normali”, kuo aš labai džiaugiuosi. Noriu, kad Klimovas ir toliau rašytų. Būčiau laiminga sužinojusi, kad pasaulį pasieks naujos ir naujos jo knygos, kurios padėtų geriau pažinti šėtoną ir, tuo pačiu, geriau pažinti Dievą...
M.S. Gorlakova
Ukraina
...Jūsų unikalios, daugiau su niekuo nepalyginamos knygos-vadovėliai atveria akis paprastiems mirtingiesiems, kurie klaidžioja šiame pasaulyje. Jūsų genialumas (nuo Dievo) neginčytinas, nes Jūsų išdėstytų faktų paprastumas, citatos, likimai ir periodai taip šokiruoja ir, tuo pat metu, taip palengvina gyvenimą, kad tiesiog žodžių trūksta...
V. Ch-v
(Narva, Estija)
...Perskaičiau Jūsų knygą “Mano vardas Legionas”, kuri man padarė didžiulį įspūdį. Aš gyvenime neradau nė vieno prieštaravimo toms aksiomoms, kurios išdėstytos toje knygoje...
...”Mano vardas legionas” galima rekomenduoti kaip priešnuodžius... Įsivaizduokite, kad iškrypėliai visiškai laisvai lytiškai santykiauja ir nebijo, kad juos visuomenė pasmerks, nekuria taip vadinamų normalių šeimų ir neveisia į save panašių, t.y., išsigimimo dėsnis veikia savaime, todėl, kam gi juos (mus) deginti ant laužų?..
...Aš – legionierius, bet iki Jūsų knygos perskaitymo spėjau sukurti šeimą ir turiu vaiką. Ką, pagal jus, aš turėčiau daryti toliau? Žudymai ir savižudybės pas krikščionis skaitomi nuodėme.
Maksimas V.
(Rusija, Orenburgas)
...Kiekvienas bent kiek mąstantis žmogus privalo perskaityti Klimovą. Klimovo knygos – savotiški gydomieji vadovėliai. Skaitytojus tos knygos iš tikrųjų veikia kaip lakmuso popierėliai. Vieniems jos atgrasios, kiti jomis žavisi. Aš manau, kad jos ypač įdomios ir naudingos dviem žmonių kategorijoms: nelegionieriams, kurie turi reikalų su legionieriais, ir legionieriams, kurie dar turi galimybę suprasti savo degeneratyvumą ir pakeisti savo ir savo vaikų likimą. Toms žmonių kategorijoms Klimovo knygos – gydomosios. Bendrai, Grigorijaus Petrovičiaus idėjos turi teisę būti vidurinių mokyklų vadovėliuose ir privalomai turi būti Auštųjų mokymo įstaigų programose...
...Klimovo knygos ypatingai svarbios dabar, Rusijai kritiniu laikotarpiu, kai legionieriai Kremliuje siunta be jokios gydytojų priežiūros (nebent vyriausiąjį šėtoną periodiškai nuveža pas Barvichą...). Grigorijaus Petrovičiaus dėka aš pradėjau kitaip žiūrėti į aplink vykstantį absurdo teatrą, į naujausius įvykius...
А. I. Š-n
(Rusija. Voronežas)
...Visa savo krikščioniška siela nuolankiai džiaugiuosi tuo, kad Jūsų žodis skamba kaip skambus antausis bekilmiams gražbyliautojams ir jų šabesgojams.
Bet kuriuo atveju, aš pagaliau pasijutau vidumi skirtingas nuo moralinio (o ir gyvenimiško) man svetimo dvasingumo, kurį “išrinktosios tautos” atstovai paskleidė miestuose ir gyvenvietėse, ir pajutau kad atkeršyta už tą moralinę (ir faktinę) žalą, kurią jie man padarė, bet ir toliau jie jaukia likimus tokiems pat gojams, kaip ir aš...
...Tikiuosi, kad jūs dar ne kartą pradžiuginsite savo knygomis, o mes (Jūsų lengvos plunksnos dėka), Dievas leis, “marsiečių” okupuotoje šalyje išsireikalausime nors minimumo gelbstinčios rusų kultūros ir dvasinės autonomijos. Juk pasakyta: stenkitės įvykdyti savo Pareigą ir Dievas jus pateisins net ten, kur jums nepasiseks...
Jevgenijus О.
(Maskva)
...Persitvarkymui aš dėkingas tik už tai, kad jis atvėrė man Klimovą. Viskas kitkas – tufta...
Pagarbiai T-v А. G.
(Ukraina, Nikolajevas)
...Mano gyvenimas labai panašus į aprašytus gyvenimus Jūsų knygose. Kur Jūs buvote anksčiau, G. Klimovai? Ypatingai tie dalykai matomi čia, užsienyje, santykiuose tarp, taip vadinamų, rusų. Nors daugelis žino, kad užsienyje, šiuo atveju, Berlyne, gyvena 90% rusų arba ukrainiečių žydų... Jeigu ir yra kokie nors žydai, tai jie degeneratai, kaip Jūs sakote, arba jie susigiminiavę su žydais. Visi likusieji rusai arba rusakalbiai – normalūs žmonės, jų nesimato ir nesigirdi. Čia pelkė. Arba dar. Su vilkais gyventi, vilkiškai kaukti...
...Būtų jis (Klimovas – red.) žinojęs, kaip Berlyne grieždami dantimis pardavinėja jo knygas – neparduoti negali... Štai jis, realus gyvenimas. Štai kodėl buvo naikinama mūsų religija. Visada vyko nematomas karas taro Dievo ir šėtono...
...Jeigu būtų mano valia, aš nenutrūkstamai leisčiau Klimovo knygas, plius, tai dėstyčiau mokyklose...
Blogiau nuo to nebus... V. T. N.
(Vokietija)
Būkite pasveikintas, gerbiamas Grigorijau Klimovai! Jums rašo Jūsų gerbėjas visų vaikinų vardu, kurie žavisi Jūsų knygomis. Mes perskaitėme tik dvi Jūsų knygas “Šio pasaulio kunigaikštis” ir “Tarybinių išminčių protokolai”. Paprasčiausiai, mes šokiruoti ir susižavėję Jūsų darbais. Mes norime ir toliau skaityti Jūsų knygas, bet neturime tokių galimybių, nes sėdime Vokietijos kalėjime...
...Mes norime kai ko iš jūsų išmokti ir nenorime būti tokiais, apie kokius Jūs rašote: “...Amžių gyveni, amžių mokaisi, bet, neskaitydamas Klimovo – tokiu duoniumi ir mirsi...”
A. S.
(Vokietija, Brandenburgas)
...Manau, kad knyga apie šio pasaulio kunigaikštį ir jo darbus – geniali, nes, be jokių abejonių, ši knyga rusų literatūroje išliks kaip viena iš reikšmingiausių dvidešimtojo amžiaus knygų. Manau, kad tik ši knyga, o taip pat Viktoro Suvorovo knygos ir Ivano Jefremovo knyga “Jaučio valanda” («Час Быка») pateikia labiausiai koncentruotą informaciją apie mūsų praeitį, dabartį ir ateitį..
Kalba, kad šiuolaikinė literatūra Rusijoje nebeduoda nieko. Tai netiesa, nes yra tokių rašytojų, kaip Jūs. Galų gale, literatūriniai pasiekimai matuojami ne atidirbtu stiliumi ir kalbos grožiu, o teisingo įsigilinimo į gyvenimiškas problemas apimtimi.
Pagarbiai, Andrejus Chomutovas (mokslų daktaras)
(JAV)
Būkite pasveikintas, gerbiamas Grigorijau Petrovičiau Klimovai!
Iš karto noriu prisipažinti, seniai taip neskaičiau knygų, kaip perskaičiau “Raudonoji Kabala” – vienu atsikvėpimu. Aš manau, kad daugeliui sąžiningų žmonių-degeneratų Jūsų knyga taps tuo šiaudeliu, už kurio griebiasi skęstantysis. Mąstantis žmogus perskaitys, ir aišku, prie kurio kranto plaukti... ...Kodėl aš to anksčiau nežinojau? Aš nenoriu kaltinti savo tėvų, jie juk aukštosios sociologijos nežinojo...
Ar galiu Jums, Grigorijau Petrovičiau, patarti? Kodėl gi jums neatspausdinti Jūsų skaitytojų laiškų, Aš manau, kad liaudies balsas tiesos svarstyklėse atsvers Jūsų oponentų kritinius pasisakymus.
Mano motina iki pat mirties keitė įvairias psichines įstaigas. Tėvas, reikia gi taip, raudonplaukis. Berniukas užaugo ir dėl dvasinio nestabilumo prarado namus. Pradėjo valkatauti. Ir galiu patvirtinti jūsų pastebėjimus, kad žmogus, kuris nepaiso taisyklės: pastatyti namą, išauginti vaiką ir pasodinti medį, yra nevisiškai normalus. Tie žmonijos civilizacijos “atmatos”, atleiskite, kito žodžio nerandu, su kuriais man teko miegoti ant šiluminių trasų grotelių, nebuvo normalūs... kažkaip įsitryniau viename miestelyje, bet netrukus dėl savo seksualinės orientacijos, turėjau iš ten bėgti. Ir galiu Jums tiksliai patvirtinti, pidarais geriau nepasitikėti. Kai tik jūs įstojate į jų klaną, pidarai jūsų nebepaleis, kad visi žinotų, kad jūs priklausote jiems, žydras ar rožinis, koks tik norite, bet priklausote jiems...
Pagarbiai iš socialinio dugno.
(Rusija, Samara)
...Grigorijau Petrovičiau, Jūs net negalite įsivaizduoti, kaip Jūsų knygos pakeitė mano gyvenimą, privertė visiškai kitaip pažvelgti į žmonių visuomenę ir suprasti, kas būtent gali visuomenės laukti ateityje ir kokia tragiška ta ateitis gali būti.
...19** metų gruodyje, ruošdamasis universitetinei sesijai, aš turėjau parašyti darbą kriminologijos tema. Žinodamas Jūsų knygų turinį, ir tai sulygindamas su vadovėliais, aš priėjau išvados, kad mūsų oficiali kriminologinio kurso programa yra visiškai melaginga ir studentams visiškai neatskleidžia kriminalinių nusikaltimų tikrųjų priežasčių. Ir todėl, kad man teko labai palankus klausimas, aš savo kontrolinį darbą parašiau “Tarybinių išminčių protokolų” pagrindu ir jūsų koncepciją papildžiau konkrečiais pavyzdžiais iš Rusijos juristų paskutinių publikacijų.
Tik po pusmečio man pašnibždomis perdavė apie tą tylią paniką, kurią sukėlė mano kontrolinis darbas baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedroje...
...Tomis dienomis su manimi atsitiko dar vienas įdomus įvykis. Tomis dienomis Kemerove lankėsi Valstybės Dūmos deputatas, žymus kino režisierius Stanislavas Govoruchinas. Jis premjeriniam demonstravimui atvežė savo filmą “Rusija, kurią mes praradome”. Reikia pripažinti – filmas puikus. Po peržiūros prasidėjo susitikimas su žiūrovais... Aš paėmiau mikrofoną, atsistojau, prisistačiau ir paklausiau: “Stanislavai Sergejevičiau, o jūs skaitėte Klimovo romaną “Šio pasaulio kunigaikštis”?... Jis neatsakė! Jis tiesiog nuo scenos su neslepiamu pykčiu išrėkė: “SKAI-ČIAU!!! Bet aš netikiu, kad visos tos stalininės represijos buvo vykdomos kažkokio misticizmo pagrindu!..” To pykčio protrūkio nesulaikė net tai, kad susitikimą transliavo srities televizija... Tas mano klausimas S. Govoruchinui buvo toks netikėtas, kad jis beveik iš karto baigė susitikimą...
...”Pidarų iš valdžios bijosi – laimės nematysi”, – tada dar pridūriau.... Man, kaip juristui, baisiausia konstatuoti tą faktą, kad tarp teisėjų yra vis daugiau degeneratų. Pats to liudininkas. Nors monografiją rašyk šia tema. Tikriausiai, vis dėl to, parašysiu. Ir pavadinsiu “Latentinė pederastija, kaip Rusijos teisinės savivalės varomoji jėga”.
Valerijus M.
(Rusija. Kusbasas)
Grigorijau Petrovičiau,
Aš dar kartą perskaičiau jūsų knygą “Berlyno Kremlius”. Dievas mato, jeigu ne Jūsų darbas PAGRIINDINIU KLAUSIMU, persitvarkymo metu tą knygą leistų milijoniniais tiražais ir žurnalistai muštųsi už teisę ją leisti. Toje knygoje Jūs faktiškai perėjote per visus to meto TSRS gyvenimo aspektus. Ir Jūs tai padarėte ne zekams priimtinoje pažeminimo formoje, o normalia žmogiška kalba. Mes – tarybiniai žmonės, jau per daug pripratome prie žydiško žargono mūsų literatūroje. Normalius porevoliucinius rašytojus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Prašau, nelaikykite tai pataikavimu. Vienas mano draugas-žydas kartą parašė susižavėjimo pilną laišką Rybakovui. Man to ir į galvą niekada neateitų. Vis dėl to tarp mūsų skirtinga pasaulėžiūra. Lyg ir po vienu stogu augome. Aš taip ir neišmokau suprasti nei jų jumoro, nei jų literatūros. Praeito amžiaus rusų literatūra daug ryškesnė. Pagal mane, Dostojevskis – daug didesnis jumoristas, negu visi jų žvaneckiai kartu paėmus…
Jums viso ko geriausio.
Eduardas.
(JAV)
Būkite pasveikintas, gerbiamas Grigorijau Petrovičiau!
Dėkojame Jums už jūsų darbus, už Jūsų mokslą. Kaip sakoma, geriau vėliau, negu niekada. Nors tokia knyga kaip “Kunigaikštis” arba “Tarybinių išminčių protokolai” praverstų kiekvienam normaliam jaunam žmogui, kad jis galėtų suprasti, kokia velniava vyksta aplink mus...
Gaila tik vieno – kiek klaidų galima buvo išvengti...
...Naujųjų, 1999 metų išvakarėse mes Jus sveikiname. Sveikiname Jus ir su praėjusiais 80-siais. Linkime sveikatos, pakantumo ir viso ko geriausio. Ilgų Jums gyvenimo metų ir neprarasti jumoro jausmo!
Iki pasimatymo. Jūsų skaitytojai Sergejus ir Kostia.
(Lietuva, Vilnius)
Būkite pasveikintas, Grigorijau Petrovičiau!
Iš visos širdies sveikinu Jus su ateinančiais Naujaisiais Metais! Linkiu stiprios sveikatos ir ilgų gyvenimo metų!! Sėkmės Jūsų nelengvame darbe ir ištikimų draugų!
Atidžiai skaitau Jūsų “Dieviškąją tautą”, kaip bebūtų gaila, bet tai darau tik per internetą. Bet manau, kad, laikui bėgant, Jūsų knyga užims deramą vietą mano knygų lentynoje.
Jums viso ko geriausio. Dėkoju Jums už viską!
P.S. Kalbant Kjerkogoro formulėmis, šėtonas turi dar vieną pastovų adresą – internetą!
Nikolajus
(Uralas)