«Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo».
Jėzus Kristus Mt 10, 34
Paskutinę paskaitą skaitė generolas profesorius Kalmykovas:
– Draugai, greitai jūs laikysite egzaminus, o kai kas, galimas daiktas, jau užmiršo, apie ką mes kalbėjome pradžioje. Net ir aš pats šiek tiek primiršau.
Dėl to šiandien trumpai pakartosime svarbiausius Aukštosios Sociologijos dėsnius, sociologijos, kurią mes esame linkę vadinti juodąja sociologija.
Išmintingasis karalius Saliamonas, kai jau paseno, surinko visą savo išmintį į gana pesimistišką knygą Eklesiastas (Koheletas), arba Pamokslininkas. Ten pasakyta: «Juk su didele išmintimi ateina ir daug rūpesčių; kuo daugiau žinai, tuo labiau kankiniesi»
(Koh 1:18). Ir tai jūs jau patys pajutote.
Beje, Kohelete daug pasikartojimų, lyg karalius Saliamonas norėtų savo išmintį žmonėms į galvą įkalti. Taigi ir mes šiandien pakartosime ir susisteminsime esmingiausius mūsų juodosios, atleiskite, Aukštosios Sociologijos momentus.
Mes žadėjome jums duoti mūsų naująjį sovietinį Dievą ir naują sovietinę Tikybą. Tad imkime ir išdėstykime mūsų Aukštąją Sociologiją arba, jeigu norite, dialektinę krikščionybę savotiškos Raudonosios Biblijos pavidalu. Kad būtų patogiau sistematizuoti, išskirstysime visą informaciją, kurią jau girdėjote, į skyrius ir, jeigu reikės, sunumeruosime. Kaip Biblijoje.
Pradėsime nuo filosofijos, kuri rusų kalba reiškia meilę išminčiai arba išmintmeilę. Rašykite savo konspektuose taip:
– Dauguma šių formulių nurašyta iš žinomo Šveicarijos filosofo Deni de Ružmono knygos Velnio likimas, satanizmo apžvalgos dabarties visuomenėje, Niujorkas, 1956. Bet šitos formulės pasikartoja ir kitų filosofų darbuose. Iššifruojant kiekvienu atveju reikia vietoje žodžio velnias rašyti žodį degeneracija.
1. Pirmas velnio triukas – įrodyti, kad jis neegzistuoja. Pavyzdžiui, nė vienas degeneratas jums neprisipažins esąs degeneratas. O jeigu prisipažintų, tai jis – šventas žmogus. Arba beveik šventas.
2. Velnias – tai Niekas ir Niekis, bet šis Niekis naikina. Ir Biblijoje tas pats: velnias – tai galvažudys nuo pat pradžių (Jn 8:44).
3. Velnias turi aibę alibi ir inkognito. Pavyzdžiui, aš pažįstu dvi seseris, kurios kruopščiai slepia, jog jos pusžydės. Jos abi ištekėjusios, bet jų vyrai vienas kitą smauko. Pagal mūsų klasifikaciją tai viena šventojo Vitalijaus nuodėmių.
4. Velnias – šio pasaulio kunigaikštis, šio pasaulio dievas ir tamsos kunigaikštis. Tai iš Evangelijos. Prisiminkite paskaitas apie Adomo nuodėmes. Nuo Cezario iki Napoleono vis ta pati istorija. Ivanas Rūstusis ir Petras Didysis irgi ne geresni. Ir taip iki Kerenskio, Lenino, Stalino, Hitlerio ir Ruzvelto.
5. Velnias visada veržiasi į valdžią. Valdžios kompleksas. Vado kompleksas. Agresyvumas=sadizmas+homoseksas. Žiūrėkite ankstesnę formulę.
6. Velnias mėgsta maskuotis šviesos angelu. Bet šviesos angelas – Liuciferis, tai yra šėtonas. Ryškus pavyzdys: Vakarų humanistai-liberalai (paprastai masonai), kurie po «kovos už žmogaus teises» kauke iš tikrųjų kovoja už degeneratų – pederastų ir lesbijiečių, išprotėjusių ir puspročių, anarchistų, teroristų ir visų rūšių bei atspalvių nusikaltėlių – teises. Tikrovėje tai ne humanizmas, o satanizmas.
7. Velnias linkęs į ekstremas. Velnias pirmasis ekstremistas, nihilistas ir anarchistas. Psichologinės šaknys – sadizmas, mazochizmas ir paslėptos psichinės ligos. Dėl to disidentams ir įsteigti mūsų durnynai.
8. Velnias sako: «Mano vardas – Legionas, nes mūsų daug» (Mk 5:9). Prisiminkite d-ro Kinsio statistiką ir jūs įsitikinsite, kad taip yra.
9. Velnias – melagis ir melo tėvas (Jn 8:44). Labai svarbi formulė. Pajudinkite smegenis patys. Egzaminuose iš jūsų pareikalaus pavyzdžių – iš visuomeninio ir asmeninio gyvenimo.
10. Velnias viską daro tamsoje, iš kito galo ir atvirkščiai. Pats paprasčiausias buitinis pavyzdys. Manykime, kad jūs normalus žmogus ir vedėte žmoną su prislopintu homoseksu. O juk tokių žmonų 52% Ir tik po daugelio metų jūs tą formulę suprasite.
11. Velnias negali mylėti ir nemėgsta tų, kurie myli. Antitezė: «Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame» (2 Jn 4:16).
12. Velnias mėgsta slapstytis už pačių tauriausių žmogaus jausmų. Pavyzdžiui, Edipo arba motininis kompleksas, kai motina nusideda su sūnumi. Arba Elektros kompleksas, kai tėvas nusideda su dukra. Arba, kai brolis nusideda su seserimi, kaip žinomas filosofas Nyčė, kuris mirė beprotnamyje.
13. Filosofinis pokštas: teisybė apie velnią – tai toks nešvarus dalykas, kad ji, kaip vandens lašas, drumsčia stiklinę absento. Bet nuo jo galima apsvaigti. Tuo jūs tikriausiai patys įsitikinote.
14. Negeras dalykas tas, kad velnio prigimtis niekada nebus parodyta aiškiai ir sąžiningai. Apie tai rašo filosofas Deni de Ružmonas – ir jis pats ištikimas šiai taisyklei. Jis puikiai pažįsta velnią, bet niekur nerašo, kad tai tiesiog degeneracija. Jo knyga – tai spyna be rakto. Kaip ir Siono išminčių protokolai. Kodėl? Susipraskite patys.
15. Velnias pavojingas tik tada, kai jo nemato. O kai jį pamato, jis tampa šlykštus, juokingas ir pasigailėtinas. Juk išsigimėliai daro būtent tai, kas minima visuose nespausdintinuose keiksmažodžiuose. Įsivaizduokite tai mintyse.
16. Velnias – labai sarkastiškas ir ironiškas padaras, bet pats jis ironijos ir pajuokos pakęsti negali. Jeigu jūs plūsite savo ištuoktine žmoną pačiais bjauriausiais keiksmais ir sakysite, kad ji iš tikrųjų taip darė, aišku, jai tai labai nepatiks.
17. Velnias linkęs į griovimą ir savigriovą. Tą jūs jau žinote. Froido griovimo ir savigriovos kompleksai. Sadizmas ir mazochizmas. Žudynės ir savižudybės.
18. Velnias žada aukso kalnus, o atsimoka sudaužytomis kaukolėmis. Štai vienas sovietų žydas neseniai žydmigravo iš SSSR į JAV. Tikėdamasis aukso kalno. Tačiau netrukus jo sūnus iššoko iš 20-to aukšto ir užsimušė. O iš mūsų dokumentų žinoma, kad tėtė agresyvus psichas, o sūnus depresyvus psichas.
19. Velnias už visus geriau žino, kaip paveikti žmones ir įsigyti draugų. Prisiminkite Marksą, Kerenskį, Leniną ir Hitlerį. Kaip matote, tos formulės gana tikslios.
20. Velnias – tai visų laikų ir tautų penktoji kolona. Išdavikai. Iš esmės tai be psichinės pusiausvyros žmonės ir amžinai nepatenkinti. Antai žydai, turėdami didžiausią psichopatų skaičių, išduodavo tas šalis, kuriose gyvendavo. Juk vadinamojoje Babilono nelaisvėje jie vartėsi, kaip inkstas taukuose – ir išdavė Babiloną persams. Tą patį žydai darė Ispanijoje, kurią jie išdavė maurams. O paskui įsižeidė, kai juos visus iš Ispanijos išvijo. O kodėl visi mūsų disidentai beveik visada susiję su žydais? Kodėl mūsų durnynai prikimšti žydų?
21. Velnias – tai partijų partija ir sąjungų sąjunga. Formulė gana sunki. Kiekvienoje partijoje arba sąjungoje yra daugiau kaip 50% kinsiečių. Prisiminkite d-ro Kinsio 52-54%, visokiausius impulsantus, kuriems tie impulsai, homo impulsai, reiškiasi. Tie impulsantai organizacijų viduje įsteigia savotišką vidinę liniją ir taip ima vadovauti kiekvienai organizacijai. Taip buvo bolševikų, menševikų, eserų ir kadetų partijose, Laikinojoje Vyriausybėje ir taip toliau.
– Kovai su velniu Deni de Ružmonas siūlo tokį receptą: pats geriausias būdas kovoti su velniu – tai jam pasiduoti.
Po 1960 metų tuo keliu nuėjo daugelis Vakarų valstybių su Amerika priešakyje. Atsuko visas įstatymų veržles, panaikino mirties bausmę, homoseksą ir visas sodomijos atmainas pripažino normaliu reiškiniu, į armiją ir policiją prisikvietė lesbijiečių, pederastus įtaisė mokyklų mokytojais, legalizavo pornografiją ir narkotikus. Dėl to kraupiai išaugo nusikaltimų ir terorizmo skaičius. Įteisinta anarchija. Sodoma ir Gomora. Ir visa tai padaryta klaikiausiai spiegiant apie žmogaus teises.
Galiausiai filosofas Deni de Ružmonas su pašaipa pareiškia: «Kai jūs manote, jog pagaliau velnią pričiupote, pasirodo, kad jis sėdi jūsų paties kėdėje
».
Kaip tai suprasti? Pažinę kas yra velnias, jūs padarysite tokią pat išvadą, kaip viduramžių inkvizicija – jog kai kuriuos žmones neblogai būtų pasiuntus ant laužo, likvidavus arba izoliavus. Taip pat ir Denį de Ružmoną. O jis to labai nenori. Todėl jis ir pučia filosofinę miglą.
Pabaigoje Deni de Ružmonas sako, jog krikščionybę reikia išrasti iš naujo, jog reikia iš naujo atrasti Gėrio ir Blogio absoliutus. Bet juk tai yra tas pats, ką darome mes. Juk mūsų aukštoji sociologija – tai iš esmės dialektinė krikščionybė, kurioje mes krikščionybę atnaujiname marksistiniu dialektinio materializmo metodu. O mūsų Raudonoji Biblija – tai gyvasis vanduo, atnaujinti Gėrio ir Blogio absoliutai.
Taip pro filosofinę miglą galų gale ima ryškėti tiesa. Juk kiekvienos filosofijos galutinis tikslas yra Tiesos paieška.
– Amžių gyveni, amžių mokaisi, o kvailiu miršti, – pasigirdo iš auditorijos. – O man norisi išeiti ir pribaigti savo uošvę.
* * *
– 1964-65 metais Niujorke buvo surengta Pasaulinė paroda. Ir aš ten buvau. Užėjau į religijų paviljonų teritoriją: katalikai, protestantai, mormonai. Čia pat ir mažytė rusų cerkvytė, joje sėdi ir prekiauja ikonomis mano senas pažįstamas – CŽV agentas, užsimaskavęs žydas perkrikštas, dvilytis. Jis tikisi, kad pas jį užsuks koks nors sovietų turistas, sunkus nusidėjėlis, ir užkibs ant jų kabliuko.
Netolimais matau masonų paviljoną. Virš jo milžiniškas užrašas: Mes ne religija, o brolija. Bet kodėl jūs įsibrovėte į religijų teritoriją? Jau melas! Pagal formulę – melagis ir melo tėvas.
Užėjau aš į tą masonų paviljoną. Po salę laksto tvarkdarys su raiščiu ant rankovės. Šlubas. Plokščiapėdis. Kaip Gebelsas.
Po iškaba Informacija stovi antrasis tvarkdarys su raiščiu ant rankovės. Pirmasis raišas, o antrasis žvairas. O pagal masonų statutą raišų, žvairų ir su kitokiomis žymėmis į masonus neva nepriima. Vėl melas.
Nusipirkau aš iš to žvairio už 50 centų vadovą po tą masonų paviljoną. Ir štai dabar mes jums paskaitysime, kas ten parašyta, – naujosios sovietinės inkvizicijos generolas profesorius pasklaidė margą brošiūrėle. – Dabar prisiminkime oficialaus Amerikos homo žurnalo apreiškimą, kuriame juodu baltame parašyta, kad masonai – tai slaptosios homoseksualistų bendrijos (One, August, 1958, Los Angeles, page 9).
Brošiūroje pradedama nuo to, kad Džordžas Vašingtonas, Amerikos revoliucijos tėvas, buvo masonas. Apie jį mes truputį žinome iš knygos Nuo Jonatano iki Žido, visų įžymiausių homo istorijoje sinodėlis. Matote, kaip viskas sutampa – kaip du kart du – keturi. Bet ir mūsų Leninas ne geresnis.
Štai įžymiausių Amerikos masonų sąrašas (p. 13). Pirmasis yra Edvinas Butas, šekspyriškasis aktorius. Bet nežinia, kodėl nutylima apie jo brolį Džoną Butą, kuris nužudė prezidentą Linkolną. Beje, visa tų Butų šeima apyžydžiai, joje psichiniai ligoniai, alkoholikai, mėginimai nusižudyti – ir pagaliau prezidento Linkolno nužudymas, dėl kurio ir dabar dar daug neaiškumų. Kas, kodėl nukreipė psichopato Džono Buto ranką?
Aš parenku tik įdomiausius šioje kolekcijoje vardus. Štai Henris Fordas, Amerikos automobilių gamybos tėvas. Jis ir klasikinės knygos Tarptautinė žydija autorius. Labai patarčiau tą knygą perskaityti mūsų bibliotekoje.
Toliau eina Čarlzas Linbergas, žymus aviatorius, pirmasis perskridęs Atlantą. Vėliau jis buvo Hitlerio gerbėjas ir aršus antisemitas. Iš tų dviejų vardų jūs matote polinkį į ekstremas. Velnias – pirmasis ekstremistas.
Pats įdomumas 14 puslapyje. Čia nurodytas masonų skaičius Amerikos vyriausybėje dabar, tai yra 1964-1965 metais. Masonai sudaro:
1. Daugumą JAV Aukščiausiojo teismo narių;
2. Daugumą JAV 50 valstijų gubernatorių;
3. Daugumą Senato narių ir 42% Kongreso narių;
4. Aukščiausiojo teismo pirmininkas Erlas Vorenas taip pat masonas. Tai jis tyrė – ir užglaistė – visas prezidento Kenedžio nužudymo aplinkybes.
Taigi masonai JAV atlieka tokį pat vaidmenį, kaip SSSR kompartija. Pasirinkite, kas geriau.
Viena vertus, JAV nepaprastai didelis nusikalstamumas. Kita vertus, dauguma JAV Aukščiausiojo teismo narių yra masonai, kurie dažniausiai simpatizuoja nusikaltėliams ir visada yra už mirties bausmės panaikinimą, maskuodamiesi melagingu humanizmu. Jie žino, kad dauguma sunkių nusikaltėlių – ir kriminalinių, ir politinių – tai psichiškai nesveiki išsigimėliai. Tai lyg ir jaunesnieji masonų broliai. Todėl vyresnieji broliai jiems ir padeda. Ir atsuko visas įstatymų veržles.
O Karlas Marksas žiūri į visa tai ir sako: «Norint sumažinti JAV nusikalstamumą, reikia į elektros kėdę pasodinti daugumą JAV Aukščiausiojo teismo narių».
Pasaulinio masto masonų sąrašas – 19 puslapyje. Krinta į akis didelis skaičius revoliucionierių: Italijos revoliucijos vadai Garibaldis ir Madzinis, Pietų Amerikos revoliucijos vadai Bolivaras ir San Martinas, dvasinis Prancūzijos revoliucijos kurstytojas Volteras ir Vengrijos 1848 metų revoliucijos vadas Košutas. Bet dauguma jų baigė prastai.
Šalimais prie tų revoliucionierių įrašyti tokie malonūs broliai: Anglijos karaliai Eduardas VII (1901-1910) ir Jurgis VI (1936-52). Čia ir Gėtė, Fausto, kuris pardavė sielą velniui, autorius, ir įžymusis rašytojas Valteris Skotas, apdainavęs gražuolę žydę Rebeką, ir taip toliau.
Net 14 Amerikos prezidentų, kurie buvo masonai, portretai pateikti 20 ir 21 puslapiuose. Be Vašingtono, čia puikuojasi Teodoras Ruzveltas, Haris Trumenas, Lindonas Džonsonas, kuris prezidentavo parodos laikais.
Knygoje, 24-ame puslapyje, pavaizduoti masonų medaliai, kuriuose matyti du panašūs į angelus padarai su sparnais ir žmogaus veidais, tačiau ožio kojomis ir kanopomis – kaip velnio. Kokia čia simbolika?
Be jau minėtųjų, yra ištisa galerija masonų. Tarp jų: FTB direktorius Edgaras Huveris, Amerikos generalinio štabo Antrajame pasauliniame kare viršininkas, o vėliau užsienio reikalų ministras Džordžas Maršalas, Amerikos kariuomenės vyriausias vadas Korėjos karo metu generolas Mak-Arturas ir daugelis kitų.
29 puslapyje išvardytos masonų labdaros priemonės. Iš jų:
1. Aktyvesnis šizofrenijos priežasčių tyrimas;
2. Jie išlaiko 17 ligoninių vaikams invalidams, kuriose jau gydėsi 250 000 vaikų invalidų;
3. Pagalba vaikams paralitikams. Toks paralitikas buvo prezidentas Ruzveltas.
Nejučia kyla klausimas: ar ne geriau kaip nors gyventi be šizofrenikų, be invalidų ir paralitikų? Bet į tokį klausimą labai sunku atsakyti.
31 puslapyje nurodoma, kad JAV yra daugiau kaip 4 milijonai masonų, o visame pasaulyje jų daugiau kaip 6 milijonai. Taigi JAV – pasaulinės masonystės centras. Kartu JAV – tai pasaulinės žydijos centras, ten iš bendro 14,4 milijono žydų gyvena 6 milijonai, ir tai duomenys už 1980 metus. Kas tai – atsitiktinumas ar dėsningumas?
O kiek JAV apyžydžių? Prisiminkite žydų statistiką, kad 1/3 žydų sudaro mišrias santuokas. Pasižiūrėkime į tas dvi koordinates: šeši milijonai žydų ir 1/3 mišrių santuokų. Ir išveskime paprasčiausią proporciją.
Po revoliucijos Sovietų Rusijoje buvo 3 milijonai žydų ir 2/3 mišrių santuokų. Kai mes paskaičiavome, išėjo, kad 1979 metais SSSR 269 milijonams gyventojų teko 17 milijonų visokiausių apyžydžių.
JAV šios koordinatės tarpusavyje keičiasi vietomis. Bet, kaip sakoma, nuo dėmenų vietos kaitaliojimo suma nesikeičia. Todėl ir JAV gausime tą patį skaičių – apie 17 milijonų apyžydžių 226 milijonams gyventojų pagal 1980 metų gyventojų surašymą. Vadinasi ir dabar JAV yra labiausiai sužydinta šalis pasaulyje, tai savotiška Izraelio kolonija.
Dauguma JAV vyriausybės narių yra masonai. O dauguma tų masonų vienaip ar kitaip susiję su žydais: arba mišrios su žydais šeimos, arba tų šeimų produktai – visų rūšių ir atspalvių žydiška mišrainė, na, ir šiek tiek «tikrųjų» žydų. Štai jums ir tiltas į valdžią.
Bet grįžkime prie mūsų brošiūros-vadovo. Svarbiausia yra tai, kad ne kokie nors obskurantai žydėdros, o patys masonai pripažįsta, kad dauguma JAV vyriausybės narių yra masonai. Tačiau, kalbant objektyviai, nieko ypatingo čia nėra. Juk čia įeina ne tik 4% daktaro Kinsio statistikos procentai, tai yra atviri homo, bet ir 37% dvilyčių, ir 52-54% minetininkų su savo visokiausiais homo impulsais – iš tos pačios statistikos. Juk tai irgi dauguma. Apskritai vyriausybė visiškai atitinka savo liaudį.
Tad ko varžytis? Juk tuo ir paaiškinami visi tie liguisti reiškiniai, kurie apėmė Ameriką 7-me ir 8-me dešimtmečiuose.
Masonai veikia taip slaptai, kad daugelio dalykų nežino net jie patys. Pavyzdžiui, kas yra 33-čio laipsnio masonas? Simboliškai – tai 33 Kristaus amžiaus metai.
O praktiškai visa tai atrodo šitaip. Koks nors masonas, sulaukęs 60, įgyja 33-čią laipsnį. Bet jo žmona uždaryta beprotnamyje. Vienas sūnus šizofrenikas, kitas paralitikas, o dukra kažkodėl ėmė ir nusižudė. Velnias daug žada, bet atsilygina sulaužytais gyvenimais.
Taigi CŽV direktoriumi ilgą laiką buvo mūsų draugužis Alenas Dalesas. O jo brolis Džonas Dalesas buvo JAV užsienio reikalų ministras. Aleno Daleso sūnus tapo katalikų vienuoliu ir net demonstratyviai neatvyko į tėvo laidotuves, tai yra spjovė į savo tėvo kapą. Kodėl?
Greta su bendrąja masonyste, į kurią žydams duris atviros, egzistuoja dar ištisas tinklas grynai žydų masonų bendrijų, į kurias gojų ir per slenkstį neįleidžia. Tačiau tie žydų masonai dažniausiai yra ir gojų masonystės nariai. Dviguba narystė. Šitaip žydai iš gojų masonystės renka svarbią informaciją ir kaip darbštuolės bitės neša ją į žydų masonystę, į kurią gojams įėjimas kategoriškai uždraustas.
Vadinasi, pažįstant visus gojų bendrijos viršūnių išsigimėlius, galima, tarkime, juos apvesdinti su žydais ir žydėmis. Aha, štai milijonierius masonas, jo žmona supsichavo ir pabėgo, o mes pakišime jam į žmonas jauną žydę. Tas milijonierius turi dar ir dukrą lesbijietę. O mes pakišime jai į vyrus tinkamą žyduką. Ir galiausiai tie milijonai vienaip ar kitaip bus mūsų.
Tas pats daroma su masonų gojais prezidentais, ministrais, pramonės, spaudos, mokslo, meno ir taip toliau vadovais. Žydai lyg ir nusigraibsto visuomenės grietinėlę. Prisiminkite, ką sakė žydų tautai žydų pranašas Izaijas: «Tu tautų penėsies pienu, žįsi karališkas krūtis»
(Iz 60:16).
Juk žydai tais figele-migele užsiiminėja jau nuo Biblijos laikų, ir pranašas Izaijas tai puikiausiai žinojo. Prisiminkite istoriją garsiojo karaliaus Dovydo, kuris pradžioje buvo tik piemenukas ir smaukė karaliaus Sauliaus sūnų. Ir šitaip, per užpakalinę angą pats tapo karaliumi.
Savo knygoje Genialumas ir pamišimas mūsų draugužis profesorius Lombrozas pateikia ryškų pavyzdį: kaip genialusis Dovydas, kai iškilo pavojus, apsimetė bepročiu. O karalius Achišas sako: «Nejau man pamišėlių trūksta, kad jūs atvedėte šį vyruką prieš mane maivytis?»
(I Sam 21:13).
Tačiau Lombrozas puikiausiai žino, kad simuliuoti pamišimą paprastai linkę psichiškai nesveiki žmonės, puspročiai, pamišėliai. Ir Lenkijos diktatorius Pilsudskis, ir pirmasis SSSR Užsienio reikalų komisaras Čičerinas dar iki savo revoliucinės veiklos gydėsi beprotnamiuose, o paskui teisinosi, kad neva tik simuliavę. Bet mirė Čičerinas vis tiktai beprotnamyje.
Beje, karalius Dovydas buvo raudas ir įsūnijo savo minono Jonatano sūnų, o tas sūnus buvo raišas abiem kojomis. Panašiai pasielgė ir Engelsas, įsūnydamas nesantuokinį Karlo Markso sūnų, kuris jį suveikė su tarnaite. Ak, ir vargas su tais įžymiausiais žmonėmis.
Tačiau kartais ir suklystama, – generolas profesorius nusišaipė. – Kartais galima smaukyti ir savo tikrąjį tėvą. Štai aš imu ypač patikimą šaltinį: teologijos daktaro ir profesoriaus Viljamo Koulio knygą Seksas ir meilė Biblijoje, Niujorkas, 1959, p. 381-382. Autorius delikačiai užsimena, kad Nojaus ir jo sūnaus Chamo istorija iš tikrųjų buvo šiek tiek kitokia, negu tai aprašo Biblija (Pr 9:20-25). Tiesiog vienuoliams vertėjams buvo nepatogu išversti tai, kas parašyta originale. Nojus pasigėrė ir užsnūdo nuogutėlis, o jo sūnelis susigundė savo tėvu. Puiki žydų šeimynėlė.
Jeigu patikėtume Biblija, Nojus buvo vienintelis šventuolis, kurio Dievas nesunaikino per pasaulinį tvaną. O štai jo sūnus Chamas grįžo prie seno. Prisiminkite ir žydų teisuolį Lotą, ir jo gudruoles dukreles, kurios darė vaikučius su tikruoju tėtušiu.
Tegul, tai buvo jau seniai. O dabar, manote, geriau? Leiskite priminti vieną šmaikštų žydų anekdotą, kurį galbūt kai kurie jūsų žino. Tačiau dabar mes pasižiūrėsime į šį anekdotą iš kitos pusės – kaip į tikrovės atspindį.
Taigi Abromėliui suėjo 13 metų, kai surengiama Bar Micva šventė. Po to mamelė sako: «Abromėli, tu dabar jau vyras. Še tau rublį – gali nueiti pas prostitutę». Abromėlis eina pas savo jaunesniąją sesutę ir sako: «Sarute, kam aš mokėsiu rublį kokiai nors prostitutei? Nori rublį uždirbti? O Sarutė purkštauja: «Ką? Tik vieną rublį? Man papelė už tai 5 rublius moka!»
Bet šiame šmaikščiame anekdote kalbama apie kraujomaišą – brolio ir sesers, tėvo ir dukters. Galų gale toks sūnaitėlis gali nueiti pas mamelę – ir pasiūlyti rublį jai pačiai. Beje, tai labiausiai paplitusi kraujomaišos forma, Edipo arba motininis kompleksas. Iš čia ir keiksmažodis №1. Visa tai atsispindi keiksmažodžiuose kaip veidrodyje.
Tačiau grįžkime prie žydomasonystės. Iš grynųjų žydų slaptųjų masonų tipo bendrijų pati didžiausia yra Bnai-Brit, tai yra Testamento broliai, to paties Testamento, kuriame Jahvė apipjaustymo būdu padarė žydus išrinktąja tauta (Pr 17).
Bnai-Brit buvo įsteigta Niujorke 1843 metų spalio 13 d. iš 12 narių steigėjų. Pamėgdžiojama 12 apaštalų, bet atlikta tai 13 dieną. Velnio tuzinas – pažink mūsiškius. Dabar Bnai-Brit turi apie 500.000 narių 40-tyje šalių.
Taigi iš tos oficialiosios masonų brošiūros mes aiškiai matome, – generolas profesorius paplekšnojo margąja brošiūrėle per katedrą, – kad masonai sudaro daugumą JAV vyriausybėje. Kitose šalyse tas pats. Kadangi toje gojų masonystėje gera pusė maloniųjų brolių vienaip arba kitaip krauju susiję su žydais, kurie kartu priklauso ir Bnai-Brit, tai visi užkulisinio vadovavimo siūleliai susieina Bnai-Brite, į kurį gojams įeiti kategoriškai draudžiama. Štai ir turime šį tą panašaus į slaptąją žydų ant-vyriausybę. Tiksliai pagal Siono išminčių protokolus.
Visas šias paslaptis aš nusipirkau 1964 metais Niujorko Pasaulinėje parodoje už 50 centų. Ši brošiūrėlė – oficiali Niujorko valstijos Didžiosios masonų ložės publikacija. Su visais antspaudais ir parašais.
Kalbant apie Bnai-Brit, priminsiu, kad tos organizacijos oficioze Bnai-Brit žinios, Davidas Veismanas atvirai rašė, kad Stalinas buvo žydas (3.03.1950).
Kaip priedą prie mums jau žinomų duomenų apie žydišką Stalino kilmę pateiksiu jums dar vieną gana solidų liudijimą. Istorijos mokslų daktaras Džonas Biti per Antrąjį pasaulinį karą buvo Amerikos karinės žvalgybos Dži-2 Istorijos skyriaus pulkininkas ir viršininkas. Po karo jis išleido knygą Geležinė uždanga virš Amerikos, Dalasas, 1951, kurioje jis rašo, jog kai kurie tyrinėtojai mano, kad Leninas ir Stalinas yra pusžydžiai (p. 28). Matote, vėl tas pats.
Visa tai jūs suprasite tik tada, kai žinosite, jog kartu su palyginti nedideliu grynųjų žydųskaičiumi egzistuoja dar neįtikėtinai daug slaptųjų žydų, įvairiausios žydų mišrainės. Tai, ko gero, pati didžiausia žydijos paslaptis, iki kurios dar niekas neprisikapstė. Štai kur šuo pakastas: nuo biblinių laikų iki Lenino, Stalino ir Hitlerio.
Beje, dar šiek tiek apie Leniną. Tas memzeris turėjo 6 brolius ir seseris. Tai, kad jie visi išsigimėliai, matyti jau iš to, jog jie visi buvo bevaikiai. Ir beveik visi revoliucionieriai. Vienintelis padorus žmogus iš tų 6 išsigimėlių buvo Lenino brolis Dmitrijus. Į revoliuciją jis nelindo ir dirbo gydytoju, todėl Leninas jį vadino paprasčiausiu kvailiu. Apie tai rašo buvęs Lenino draugužis G. A. Solomonas savo knygoje Leninas ir jo šeima, Paryžius, 1931.
Ketvirto dešimtmečio pabaigoje Lenino brolis Dmitrijus išprotėjo, tapo puspročiu paralyžiuotomis kojomis. Jis gyveno izoliuotas specialiame name Lenino Gorkuose, kur anksčiau pasimirė Leninas. Ten, 1943 metais, būdamas 69-erių metų, mirė ir jo brolis Dmitrijus, visiškai išprotėjęs ir paralyžiuotas. Įprastas dalykas genijų šeimose. Prisiminkite Lombrozą: genialumas ir beprotystė – kaip tikri broliai.
Tas pats Solomonas rašo, kad Leninas savo vyresniąją seserį Aną vadindavo mužikas-boba ir sakydavo, kad jos vyras po jos padu. Savo vyro Marko Jelizarovo, kuris po revoliucijos buvo susisiekimo kelių narkomu, Ana neapkentė ir niekino, o jis jos bijojo. Tai būdinga №69 homo: boba-mužikas ir vyras-boba. Markas Jelizarovas sakydavo Solomonui, kad Leninas nenormalus.
Jaunesnioji Lenino sesuo Marija savo šeimoje buvo laikoma kvailele, bet vėliau ta kvailelė, o kartu ir senmergė, buvo Pravdos sekretorė. Pats Solomonas Leniną laiko puspročiu. Solomonas – gana solidus šaltinis, ir daugelis Lenino biografų užsienyje jį cituoja.
Savo laiku Leninas girdavo revoliucionierių narodniką P. N. Tkačiovą, kuris tapo vienu Dostojevskio Velnių prototipu. Apie Tkačiovą, kaip pirmą Rusijos marksistą, rašė taip pat Marksas ir Engelsas (Raštai, 2-as leidimas, t. 18). Tas Tkačiovas revoliucine tvarka siūlė išnaikinti visus vyresnius kaip 25 metų Rusijos gyventojus, o kitus perauklėti, pakeičiant pačią žmogaus prigimtį. Paskutinius 3-jus savo gyvenimo metus Tkačiovas praleido Paryžiaus beprotnamyje, kur jis 1885 metais pasimirė sulaukęs 41-erių metų. Ir visa tai žinodamas, Leninas jį išgyrė.
Manote, kad narodnikas Tkačiovas buvo kilęs iš liaudies? Ne, jis iš dvarininkų. Toks pat, kaip ir Leninas. Užtat baltųjų vadas generolas Denikinas buvo baudžiauninko anūkas, iš valstiečių.
Todėl reikia skirstyti ne į baltuosius ir raudonuosius, o į normalius žmones ir pamišėlius, kuriems patinka raudona spalva. Prisiminkite Garšino apsakymą iš beprotnamio Raudonoji Gėlelė, kuriame raudona spalva simbolizuoja pasaulio blogį. Beje, Garšinas taip pat buvo narodnikas ir taip pat dvejus metus tupėjo beprotnamyje, o vėliau, ištiktas pamišimo priepuolio, nusižudė.
Psichiatrai gerai žino ryšį tarp raudonos spalvos ir pamišėlių. Iš čia ir raudona revoliucijos vėliava ir pravardė raudonieji.
Iš čia ir mūsų durnynai mūsų naujiesiems raudoniesiems – disidentams, nesitaikstėliams ir kitaminčiams, tai yra šizofrenikams ir paranojikams, narkomanams ir alkoholikams, neomarksistams, neoleniniečiams ir neotrockistams. Kadangi tarp žydų įvairiausių psichopatų 6 kartus daugiau, negu tarp gojų, todėl tie disidentai vienaip ar kitaip susiję su žydais. Štai ir pasidaro erodo raugas.
Generolo leitenanto Diterichso knygoje Caro šeimos išžudymas, Buenos Aires, 1979, yra toks Lenino apibūdinimas:
“...tipas aiškiai apibrėžtas ir ryškus: dešinysis antakis aukščiau kairiojo, dešinioji šnervė žemiau kairiosios» – veido asimetrija – tai degeneratyvumo, išsigimimo požymis. Tokie žmonės serga didybės manija, jie užsispyrę laikosi savo nuomonės. Tokia gydytojo išvada apie Leniną, o jo išryškintą veiklą papildo – fizinis degeneratas, protinis ir moralinis degeneratas” (p. 354).
Nejučiomis kyla klausimas: kodėl jūs anksčiau to nematėte?
* * *
– Dabar pažvelgsime dar į rusų masonystę. I. Svitko knygoje Masonystė rusų emigracijoje, sudarytoje masonų dokumentų pagrindu, 2-asis leidimas, San Paulas, Brazilija, 1964, yra įdomus masonų sąrašas. Išvardysiu jums keletą įdomesnių vardų iš jo:
1. Uljanovas-Leninas, Vladimiras Iljičius. Taigi iki revoliucijos, gyvendamas užsienyje, Leninas buvo masonas, tai yra pederastų slaptųjų draugijų narys, kurie garbina ne Dievą, o Didįjį Visatos Architektą, tai yra velnią. O po revoliucijos, atėjęs į valdžią, jis pats ir uždraudė masonystę, puikiausiai žinodamas, kas tų suokalbių šaltinis, kuris dabar bus nukreiptas prieš jį.
2. Bronšteinas-Trockis, Leiba Davidovičius. Pažįstate? Permanentinė revoliucija. Ir savo šalininkus Trockis rinkdavosi pagal masonystės požymius. Dėl to per Didįjį Valymą trockistus ir šaudė, kaip pasiutusius šunis. Beje, akademiko Sacharovo, disidentų vado, uošvė ne tik žydė, bet dar ir sena trockistė. Bet ir jis pats nuėjo permanentinės revoliucijos keliu.
3. Sverdlovas, Jankielis Moisiejevičius. Dešinioji Lenino ranka. VCIK-o pirmininkas. Beje, jo žmona Sverdlova-Novgorodceva, buvo už jį 9-eriais metais vyresnė. Taigi jis senišių tipo vyras. Motininis kompleksas. Toks kaip Karlo Markso, Lenino ir Trockio.
4. Zinovjevas-Apfelbaumas, Geršelis Aaronovičius. Lenino minonas. Pamenate, kaip Leninas spruko nuo Kerenskio, persirengęs moteriškais drabužiais. Už parankės Zinovjevui.
5. Kamenevas-Rozenfeldas, Leiba Boruchovičius. Taip pat įžymus bolševikas. Vedė jaunesniąją Trockio seserį Olgą. Tai vis savitos masonų santuokos.
6. Životovskis, Abramas, bankininkas. Žinote, kas jis? Tai antrosios Trockio žmonos Natalijos Sedovos tėvas. Įdomu, pasaulinio proletariato ir permanentinės revoliucijos vadas – ir staiga veda žydų bankininko dukrą. Bet tas žydų bankininkas Životovskis buvo glaudžiai susijęs su žydų bankininkais Varburgu ir Šifu, kurie finansavo rusų revoliuciją. Ir visa tai sutvirtinama masoniškomis vedybomis. Sutartis su velniu pasirašoma krauju.
7. Parvusas-Genfeldas, Izraelis Lazarevičius. Tai vyriausias Lenino iždininkas, per kurį Pirmojo pasaulinio karo metais Leniną finansavo vokiečių genštabas. Kartu Parvusas karo metais vertėsi prezervatyvų ir salvarsano, vaistų nuo sifilio, kontrabanda. Tie žmonės nesibjauri niekuo. Bile pinigai. Mirė milijonieriumi Šveicarijoje.
8. Sobelsonas-Radekas, Karlas. Žymus Kominterno veikėjas. Sutraiškytas kaip blakė per Didįjį Valymą.
9. Litvinovas-Finkelšteinas, Mejeris Moisiejievičius. Užsienio reikalų narkomas Stalino laikais. Jo anūkas Pavelas Litvinovas emigravo į Izraelį, bet nusileido Niujorke. O Pavlo Litvinovo pusseserė ištekėjo už pusžydžio Čalidzės, kuris leidžia Niujorke disidentišką Kroniką ir reklamuoja akademiką Sacharovą. Matote, senieji masonų sąrašai padeda susigaudyti, kas vyksta šiuo laikotarpiu.
10. Peškovas (Maksimas Gorkis), Aleksiejus Maksimovičius, rašytojas. Revoliucijos šauklys. 35-metis Gorkis pasiėmė įvaikį ir įsūnijo 19-metį vaikiną, žydą Zinovijų Sverdlovą, kito masono, Jankielio Sverdlovo, tikrąjį brolį, galima pasižiūrėti į sąrašą №3. Ką Gorkis su tuo sūnumi veikė – susiprotėkite patys. O vėliau pusžydis Stalinas, talkinant žydui Jagodai, nunuodijo ir Gorkį, ir jo sūnų, bet ne įsūnį, o tikrąjį. Užtat įsūnis Zinovijus Peškovas laiku išmovė į Prancūziją ir ten tapo net de Golio generolu. Žinoma, masonų kanalais.
Tame sąraše yra ir masonai iš Laikinosios vyriausybės.
11. Kunigaikštis Lvovas, Georgijus Jevgenjevičius, pirmasis Laikinosios vyriausybės pirmininkas. Apie jį jūs jau šį tą žinote – pederastas, kuris smaukė garsųjį šokėją Nižinskį, vėliau pasimirusį beprotnamyje. Matote, kaip glaudžiai susieina protas ir beprotystė.
12. Kerenskis, Aleksandras Fiodorovičius, antrasis Laikinosios vyriausybės pirmininkas. Taip pat ir vyriausias kariuomenės vadas. Ir tas užsimaskavęs pusžydis, atvirai kalbant, atvėrė duris į valdžią kitam pusžydžiui Leninui. Ir lakstė vienas nuo kito persirengę moteriškais drabužiais. O paskui išaiškėja, kad jie abu masoniukai, malonieji broliai.
13. Gučkovas, Aleksandras Ivanovičius, laikinosios vyriausybės karo ministras. Vadas «jaunaturkių», kurie taip pat buvo masonai ir kuriuos dabar giria broliukas Solženicynas.
14. Miliukovas, Pavelas Nikolajevičius, Laikinosios vyriausybės užsienio reikalų ministras. Kadetų partijos lyderis.
15. Savenkovas, Borisas Viktorovičius, Laikinosios vyriausybės ministras. Žinomas teroristas, eseras. Tame pačiame sąraše ir jo brolis Viktoras Viktorovičius, taip pat revoliucionierius ir taip pat masonas.
16. Čcheidzė, Nikolajus Semionovičius, Laikinosios vyriausybės ministras. Vienas menševikų lyderių, Petrogrado Darbininkų ir kareivių deputatų tarybos pirmininkas, pirmojo šaukimo VCIK-o pirmininkas. Vėliau separatistinio Gruzijos Steigiamojo susirinkimo pirmininkas. Visur savo nosį kiša, kad tik būtų vadas. Valdžios kompleksas.
17. Černovas, Viktoras Michailovičius, laikinosios vyriausybės ministras.
18. Tereščenko, Michailas Ivanovičius, laikinosios vyriausybės ministras.
19. Pereverzevas, Pavelas Michailovičius, laikinosios vyriausybės ministras.
20. Maklakovas, Vasilijus Aleksiejevičius, laikinosios vyriausybės ministras.
21. Bachmetjevas, Borisas Andriejevičius, Laikinosios vyriausybės pasiuntinys Vašingtone.
Kaip matote, Vasario revoliucija ir Laikinoji vyriausybė – vientisa masonerija, farmazonai. Tame pačiame masonų sąraše yra dar viena kita įdomi pavardė:
22. Simanovičius, Aaronas Samuilovičius, Rasputino sekretorius, ir
23. Solovjovas, Borisas Vladimirovičius, Rasputino žentas.
Šie žmonės talkino anarchijai, klibino caro sostą panaudodami Rasputiną. O štai dar stambios masonų figūros iš revoliucijos ir pilietinio karo istorijos:
24. Skoropadskis, Pavelas Petrovičius, caro generolas, o vėliau Ukrainos etmonas vokiečių okupacijos metais.
25. Vologatskis, Piotras Vasiljevičius, Ministrų tarybos pirmininkas admirolo Kolčako vyriausybėje.
26. Nabokovas, Vladimiras Dmitrijevičius, taip pat vienas kadetų partijos narių. Pirmosios Dūmos deputatas. 1904 metais skandalingai už perdėtą liberalizmą neteko rūmų kamenjunkerio vardo. Prisiminkite Dostojevskio žodžius: «Jeigu kas ir pražudys Rusiją, tai bus ne komunistai, ne anarchistai, o prakeiktieji liberalai»
. Beje, to Nabokovo sūnus vedė žydę ir parašė Lolitą.
27. Rutenbergas, Piotras Mosiejievičius, Gapono žudikas, kruvinojo sekmadienio 1905 metais organizatorius.
28. Struvė, Piotras Berigardovičius, profesorius. Legalaus marksizmo išradėjas. Jo sūnus Nikita Struvė dabar Paryžiuje, IMKA leidyklos, kurioje spausdinamos Solženicyno knygelės, vyriausias direktorius, o jo padėjėjai yra sutuoktiniai Aloi, iš 3-iosios emigracijos.
O štai dar vienas malonusis broliukas:
29. Rubenšteinas, Jakovas Lvovičius, Žmogaus teisių lygos pirmininkas. Masonai kaip dūmų uždangą, klaikiai spiegdami, visada paleidžia žmogaus teises. Apie žmogaus teises kraupiai šaukia ir mūsų disidentai su akademiku Sacharovu priešaky. Pelėdą iš skrydžio pažinsi.
Tame masonų sąraše yra dar ir toks vardas:
30. Monjė Morisas. Prancūzijos Didžiosios ložės Didysis meistras.
Atkreipkite dėmesį į įkyriai kartojamą žodį Didysis ir dar iš didžiosios raidės. Kas tai? Tai ir yra apnuoginta didybės manija.
Dėl masonystės ir homosekso sąveikos priminsiu jums žydų daktaro, psichoanalitiko Langerio, žodžius iš jo knygos Adolfo Hitlerio siela: «...homoseksualistai dažnai vaizduoja save kaip ypatingos rūšies padarus arba kaip išrinktuosius...»
(p. 178). Kaip tik dėl to žydai ir apsiskelbė išrinktąja tauta. Homoseksualistų, žydų ir masonų didybės manija ta pati.
Dar vienas didybės manijos pavyzdys: filosofas Berdiajevas, studentas pusmokslis ir filosofas savamokslis, iš kurio masonai padarė geriausią XX amžiaus Rusijos filosofą. Masonai jį vadina dievaieškiu, o krikščionys – velniaieškiu. Vienaip ar kitaip, bet tas Berdiajevas fantazavo, kad jo giminės pradžia yra Prancūzijos karaliai. O iš tikrųjų jis kilęs ne iš Versalio, o iš Berdičevo, ir Berdičevo žydų. Tai atsispindi ir jo pavardėje. Todėl jis ir vedė žydę. Nors ši santuoka buvo fiktyvi – tiesiog kaip velnio antspaudas. Iš tikrųjų jį reikėtų vadinti Berdiajevu-Berdičevskiu. Kaip Judą iš Karijoto, kuris tapo Judu Iskarijotu.
Naujosios sovietinės inkvizicijos generolas profesorius vėl lengvai nusišaipė:
– Mes viską žinome. Beveik viską. Daugiau už mus žino tik Viešpats Dievas. Beje, Paryžiuje Berdiajevas spausdinosi masonų IMKE, kur dabar spausdinamas Solženicynas. Varnas prie varno skrenda.
Užtat legendinis čekistas Deribas tikrai pradėjo savo giminę iš Italijos markizo de Ribaso, kuris padėjo grafui Aleksiejui Tolstojui pasigauti kunigaikštienę Tarakanovą, tapo rusų admirolu ir įkūrė Odesos miestą, kuriame jo garbei buvo Deribo gatvė. O štai jo ainis čekistas Deribas buvo absoliutus išsigimėlis, sadistas, neužauga ir išgama. Per Didįjį Valymą jis taip pat buvo sušluotas ir sušaudytas.
Šituo aš baigiu skaityti ištraukas iš N. Sviatkovo masonų sąrašo. Vėl kartojasi tai, kad ir čia autorius nesako, jog masonai – tai tik slaptos homoseksualistų bendrijos. Kodėl? Nežino? Arba bijo? Ne, dėl tos pačios priežasties, dėl kurios nutyli ir Vatikanas. Pirmasis marksizmo dėsnis: priešybių vienybė ir kova. Fizinė vienybė – ir dvasinė kova. Kaip kalbėjo Dostojevskis: kova tarp Dievo ir velnio vyksta žmogaus sieloje.
Bet iš bažnytininkai suokalbiškai tyli, kaip ir masonai. O normalūs žmonės, kurie visa tai srebia, nieko nemato ir nesupranta. Turintys akis nemato, turintys ausis negirdi. Ir normalus žmogus labai retais atvejais prasiverš pro tą tylėjimo suokalbį.
Dirstelėkime dar į vieną įdomią knygelę: Pastabos apie masonus, išleistą Rusų masonų ratelio Anglijoje, Londonas, 1928. Ten užsimenama apie Carskoje Selo martinietiškąją Kryžius ir Žvaigždė statuto masonų ložę. Pažodžiui: «Pastaroji buvo sudaryta artimųjų imperatoriaus Nikolajaus II, kuris pats jai priklausė»
(p. 41).
Žinoma, mes suprantame, kad masonai turi tokį šūkį: «Mūsų teisybė – melas. Ir mūsų melas – teisybė». Dėl to mes ne ypač pasitikime masonų apreiškimais. Tačiau iš daugelio kitų šaltinių mes žinome, kad ištisa plejada didžiųjų Romanovų šeimos kunigaikščių buvo masonai. Ir visi patvaldystės priešai – taip pat masonai. Štai ir susigaudykite toje masoniškoje košėje.
Štai sakoma, kad masonai žudo. Taip, žudo. Bet paprastai jie žudo vienas kitą. Ištyrinėkite atidžiau tuos sąrašus ir jūs patys pamatysite, kad tie visi malonieji broliai galiausiai iššaudys vieni kitus.
JAV klesti organizuotas nusikalstamumas, mafija ir mafiozai žudo vienas kitą – ir policija niekada nieko nesužinos. O masonai – tai politinė mafija. Ten tie patys įstatymai. Velnias – tai Niekas ir Niekis, bet tas Niekis naikina.
Tose pačiose Pastabose apie masonystę liūdnai pranešama, kad SSSR masonystė buvo uždrausta 1922 metų Maskvos kominterno Kongreso rezoliucija: «Pagal šią rezoliuciją, komunistams ne tik draudžiama priklausyti kokioms nors masonų ložėms, grasinant nedelsiant pašalinti iš partijos, bet ir užimti atsakingus postus partijoje 2-jus metus jau nutraukus ryšius masonystėje, jeigu tokie ryšiai buvo. Masonystę sovietų vyriausybė griežtai persekioja...»
.
O dabar Vakarų masonystė bando SSSR masonystę atgaivinti po demokratinio judėjimo kauke, disidentija, kova už «žmogaus teises» ir taip toliau.
Pavyzdžiui, 1977 metų lapkričio mėnesį masonų sionistinė ložė Bnai Brit, įsikūrusi Niujorke, apdovanojo mūsų akademiką disidentą Sacharovą ir Anatolį Ščiaranskį «Džozefo premija už žmogaus teisių gynimą». O mes apdovanojome tą Ščiaranskį taip, kad simboliškai, kaip masonų simbolį, įkrėtėme jam 13 metų konclagerio – už špionažą parapsichologijos, telepatijos, minčių perdavimo per atstumą, o taip pat kitų okultistinių dalykų, kuriais užsiiminėja kai kurie SSSR mokslinio tyrimo institutai, ir kuriais ypač domisi Vakarai.
O kas yra tos žmogaus teisės? Vadinamasis teisių gynėjas Čalidzė, dar vienas Sacharovo broliukas, po aborto iš SSSR į Izraelį, nusileidęs Niujorke, interviu su Garisonu Solizberiu New York Times Magazine, 4.3.1973, p. 59, iš karto išdėstė savo tikėjimo simbolį tokiu būdu:
«Pavyzdžiui, homoseksualistų teisių gynimas. SSSR homoseksualinis aktas ... baudžiamas 3-mis metais kalėjimo. Aš laikau tai neteisybe. Ir kai aš bandžiau tas teises ginti, daugelis išsilavinusių ir inteligentiškų žmonių man sakė, kad aš neteisus, nes jie galvoja, kad jeigu aš ginu homoseksualistus, tai tuo save kompromituoju». Taip, žinoma, gali pagalvoti, kad tu pats toks.
Atidžiau įsižiūrėjus matyti, kad tos visos žmogaus teisės – tai užmaskuotas homoseksualistų gynimas, žmonių BČ, PL ir ĮBP sistemos, kurių gera pusė psichiškai nenormali. Štai kieno teises gina teisių gynėjas Čalidzė – ir apsimeta esąs didelis humanistas.
Čalidzė įsteigė Niujorke Kronikos ir Čalidzė-Press leidyklas, kuriose jis visokeriopai propaguoja Sacharovą ir kitus brolius disidentus.
Bet visiems tiems laisvės mylėtojams būdingas vienas požymis: visi jie vienaip ar kitaip susiję su žydais. Sėdintis konclageryje Ščiaranskis – žydas. Dar nesėdintis dis-sidentas Sacharovas vedęs žydę trockistę. O jų advokatas Čalidzė pusžydis, nors šitai jis skrupulingai slepia. Jo tėvas gruzinas, o motina Lenkijos žydė. Ir vedęs jis žydę Vierą Litvinovą, masono Litvinovo, iš anksčiau cituoto masonų sąrašo, anūkę. Vadinasi, Čalidzės vaikai 3/4 žydai. Ta pati velnio karuselė – šėtono ir antikristo sąjunga.
O žydai dėl to labai įsižeidžia, kai sakoma, jog masonytė – visada žydomasonystė.
* * *
– Draugai, marksistinė dialektika moko, kad viskas pasaulyje teka, viskas kinta. Dėl to marksistinės Aukštosios Sociologijos evoliucijos arba, jeigu norite, karingosios krikščionybės aktyvaus kryptingumo tvarka priminsiu jums žinomus dėsningumus, kurie valdo pasaulį ir kurie nesikeičia.
Pirmajame mūsų Raudonosios biblijos skyriuje mes jums pateikėme šio pasaulio kunigaikščio filosofines formules. O antrajame skyriuje savo konspektuose užsirašykite taip:
1-as Kalmykovo postulatas: 90% nusikaltimų, ir kriminalinių, ir politinių, 90% visų žmogiškosios padermės blogybių ir nelaimių, pradedant paprasčiausiomis vyro ir žmonos skyrybomis ir baigiant pasauliniais karais ir revoliucijomis, yra paveldėtos degeneracijos, kuri susideda iš psichinių ligų ir lytinių iškrypimų, rezultatas.
2-as Kalmykovo postulatas: 90% visų ligų susijusios su psichiniais sutrikimais, tai yra vėl su degeneracija. Žinoma, neskaitant susirgimų, sukeltų mikrobų.
Pavyzdžiu paimsime tokią mįslingą ir paplitusią ligą, kaip vėžys, kurios priežastys iki šiol nežinomos. Po širdies ligų tai mirties tiekėjas Nr. 2. Vėžiu gali susirgti visi. Tačiau mokslininkai sako, kad kai kurios vėžio formos homo pasitaiko 10 kartų dažniau, negu normaliems žmonėms. Tie patys 90%. Kodėl? Ogi todėl, kad vėžys – tai degeneratyvinis ląstelių išsigimimas.
3-as Kalmykovo postulatas: 90% genijų yra psichiškai nenormalūs, ir tai yra susiję su degeneracija. Bet mus čia domina ne tiek gerieji genijai, kiek piktieji genijai, kuriuos mes dedame po mikroskopu.
4-as Kalmykovo postulatas: 90%. psichinių ligų yra ydingo paveldimumo rezultatas, o tai vėlgi yra susiję su degeneracija. Tai iš Lombrozo, kuris, remdamasis dauguma autoritetų, konstatuoja, kad pamišimas 90 atvejų iš 100 yra paveldėjimo pasekmė. Iš čia ir neologizmas: durnaveldystė ir durnaveldžiai, kurie miršta durnynuose.
Išsigimimas prasideda nuo tų kinsiečių impulsantų iš d-ro Kinsio statistikos, 52% žmonų ir 54% vyrų, kurie užsiiminėja prancūziškomis išdaigomis ir kuriems būdingi įvairūs nuslopinti homo impulsai. Bet tie impulsantai – daugiau ar mažiau dvilyčiai žmonės. Kai toks impulsantas nusigeria, jam susilpnėja stabdymo svertai ir kartais išlenda tie prislopintieji homo impulsai. Tačiau tie kas antras žmogus, kas antra moteris ir kas antras vyras yra mūsų aplinkoje. Ir apie tuos mūsų impulsantus reikia žinoti štai ką:
5-as Kalmykovo postulatas: dvilyčiai – dviveidžiai žmonės. Jeigu tai moterys – jos neištikimos žmonos. Jeigu tai vyrai – jie nenuoširdūs draugai, kurie sunkų jums momentą parduos ir išduos. Žinote, draugus pažinsi nelaimėje. Tam tikru mastu šitai susiję su vangiai besireiškiančia šizofrenija, su asmenybės išsiskaidymu, kuris ir pagimdo tą dviveidiškumą. Be to, būdingas homo ir pushomiams nesugebėjimas mylėti iš tikrųjų ir pagimdo egoizmą. Atsimenate, velnias negali mylėti ir nemėgsta tų, kurie myli?
Ką daryti su išsigimimo problema? Juk negalima naikinti tų 52-54% kinsiečių, tai yra pusę žmonijos, nors ir ne visą, arba, geriausiu atveju, vidurinę klasę arba inteligentiją. Nors branduolinis karas, apie kurį visą laiką kalbama, galimas daiktas, sunaikins daugumą gyventojų. Ir visus iš eilės – teisuolius ir kaltuosius.
Bet šį tą galima būtų padaryti. Pavyzdžiui, išduoti kiekvienam žmogui specialius genetinius pasus, kurių kopijos būtų saugomos Centriniame Valstybiniame Kompiuteryje CVK, kuris atliktų naują Viešpaties Dievo padėjėjo vaidmenį.
Ir tuokiantis, prašytume, parodykite savo genetinius pasus. Tai tikrai padėtų labiau, negu maldos bažnyčioje tuokiantis arba krikštijant vaiką.
Tai visiškai reali programa minimum. Žinoma, būtų galima padaryti ir daugiau, bet tai jau atsiduotų moksline fantastika.
Iš esmės, išsigimimo problema – tai toks pat neišsprendžiamas klausimas, kaip ir jaunystės eliksyras, perpetum mobile, apskritimo kvadratūra arba išminties akmuo. Bet neprošal tą visų pasaulio išminčių pažaidos akmenį pažinti geriau. Pradedant Siono išminčiais ir baigiant sovietų išminčiais.
* * *
– Dostojevskis, kalbėdamas žydu klausimu, savo Rašytojo dienoraštyje perspėja klausytoją, kad jis negali iki galo nušviesti to lemtingojo visai žmonijai klausimo ir kad jis nejaučia savyje tokios galios. Būtent dėl to pasakysime tai, ko negalėjo pasakyti Dostojevskis.
Trečiajame mūsų Raudonosios Biblijos skyriuje įrašysime Saliamono (Solomono) aksiomas. Ne karaliaus Saliamono, o mūsų profesoriaus Kogano Solomono (Saliamono) Abramovičiaus, kuris bando būti antruoju žydų mesiju. Užsirašykite konspektuose šitaip:
1-oji Saliamono aksioma: žydai – tai permanentinė degeneratų mišrainė iš visų šalių, kuriose žydai klajoja 4 tūkstančius metų. Žydai – tai savotiška dirbtinė tauta arba sekta, kuri gyvena nuolatinio maišymosi su išsigimėliais iš supančios aplinkos sąskaita. Tai ryškiai parodo Biblijos analizė. Ir prisiminkite, kad jau iš Egipto žydus išvarė kaip seksualiai pasiligojusių žmonių gaują. Taigi žydai tik manosi esą žydais.
2-oji Saliamono aksioma: statistika byloja, kad 90% žydų psichiškai nenormalūs. Bet kartu įsidėmėkite, jog 90% genijų taip pat psichiškai nenormalūs. Vienas kitam netrukdo. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas psichopatas, sėdintis durnyne, yra genijus.
3-oji Saliamono aksioma: statistika byloja, jog 90%. žydų seksualiai nenormalūs: 24% visiški homo, o kiti lyg ir dvilyčiai. Bet kartu nepamirškite, kad tarp gojų taip pat 52-54% visokiausių homo-impulsantų, kandidatų, pakeleivių ir pritariančiųjų – to legiono, iš kurio žydai semiasi savo rezervus.
4-toji Saliamono aksioma: žydai labai linkę į mišrias santuokas su degeneratais iš visuomenės viršūnių. Pradedant Stalino ir caro Nikitos vaikais, baigiant užsienio pretendentais į Romanovų sostą. Prezidento masono Ruzvelto sūnų ir prezidento masono Trumeno dukrą taip pat susišlavė.
5-toji Saliamono aksioma: išgirtasis žydų inteligentiškumas – tai vogti inteligentų genai. Genai, prisivogti mišriomis santuokomis su degeneratyvine inteligentija iš supančios aplinkos. Dėl to žydų talentai – tai dažniausiai sergantys talentai.
6-toji Saliamono aksioma: arba šuns aksioma. Prisiminkite, kaip krikščionybės klestėjimo laikais poravimasis su žydais prilyginamas poravimuisi su šunimi. Bet šitaip dažnai pasitaiko ir mūsų laikais. Ir tai pravartu žinoti buityje. Kad pačiam neįklimpus ten, kur nereikia.
7-toji Saliamono aksioma: arba rabinų aksioma. Dėl vaikų iš mišrių su žydais santuokų. Kad gojės, šiksos, dažnai daro vaikus ne su vyru žydu, o su svetimu dėde. Tai naudinga žinoti ne tik rabinams, bet ir mums, gojams.
Pavyzdžiui, mūsų įžymusis rašytojas disidentas Vladimiras Maksimovas, Paryžiaus žurnalo Kontinentas redaktorius, viename savo kūrinyje rašo, kad Stalino motina pasidarė Staliną ne su vyru, o svetimu dėde. Bet iš kur jis tai žino? Psichoanalitiškai tai paprastai težino tie žmonės, kuriuos patys susiduria su šia problema.
8-toji Saliamono aksioma: žydai – tai vėžinis auglys ant žmonijos kūno. Prisimenate, kad vienam grynam žydui tenka dešimt visokiausių negrynų – apyžydžių. Tai kaip vėžinis auglys, kuris paskleidė metastazes. Arba kaip marsiečiai, kurie bando užgrobti pasaulį.
Anksčiau tai buvo Kerenskis, Leninas, Stalinas ir Berija. Vėliau Hitleris ir kompanija. O dabar mūsų disidentai: Sacharovas, Solženicynas, Tarsis, Amalrikas, Maksimovas, Siniavskis, Čalidzė, Aksionovas ir kiti, kurie šoka pagal masonų dūdelę.
9-oji Saliamono aksioma: žydai – tai apsigimę masonai, masonai iš prigimties, kuriais jie tapo pačioje žydų tautos istorijos pradžioje. Ši aksioma išvesta ir Hitlerio formulės: «Masonai – tai dirbtiniai žydai». O ketvirčiažydis Hitleris tikrai neblogai pažinojo savo giminaičius. Žydai – tai tarptautinė nacija, o masonai – tarptautinė organizacija ir sionizmo ginklas «Siono išminčių protokolų» prasme.
10-toji Saliamono aksioma: «Jie [žydai] gudrūs vien pikta daryti, o gera daryti nemoka». Kas taip pasakė? Žydams šitaip kalbėjo žydų pranašas Jeremijas, žodis žodin (Jer 4:22).
11-toji Saliamono aksioma: tikrasis antisemitas – tai, dažniausiai, žmogus su žydo krauju. Kodėl? Nes jis pyksta ant žydų, kad jie įleido jam nesveiko kraujo. Todėl aš, pavyzdžiui, tiesiog negaliu būti tikras antisemitas.
– Štai apytikriai ir viskas, ką nutylėjo Dostojevskis. Dabar suprantate, kodėl jis buvo linkęs apie tai nekalbėti? Bet dabar atominis amžius, pavojingas amžius, ir laikas pasakyti tas atomines formules.
Aš manau, kad toli gražu ne visi žydai žino tai, ką mes kalbame jums. Ir vietoje amžinų skundų dėl antisemitizmo, jiems būtų pravartu žinoti antisemitizmą sukeliančias priežastis.
Ką gi mums daryti su šia žydų problema? Paprasčiausia būtų pritaikyti žydams jų pačių žydiškus įstatymus. Pavyzdžiui, Izraelyje mišrios santuokos nepripažįstamos ir draudžiamos. O kodėl ir mums nepritaikius to įstatymo? Beje, taikant šį įstatymą, gimstamumas Izraelyje krinta, ir netrukus ten arabų bus vėl daugiau, negu žydų.
Be to, kadangi dabar egzistuoja Izraelis, žydus SSSR galima paskelbti užsieniečiais be pilietybės ir pradėti patyliukais žydmigruoti į Izraelį. Tą mes tam tikru mastu jau darome. Nuo 1968 iki 1980 metų išleidome į Izraelį apie 200.000 žydmigrantų. Tik štai Izraelis skundžiasi, kad pakeliui į pažadėtąją žemę 85% žydmigrantų išsilaksto į visas puses. Kartu iš Izraelio pabėgo 300.000 izraeliečių. Priešaky su pirmuoju Izraelio prezidentu Chaimu Vaicmanu, kuris taip pat pabėgo. Pilsto iš tuščio į kiaurą.
Yra dvi sionizmo rūšys: sveikas ir liguistas. Sveikas sionizmas – tai noras sugrįžti į Izraelį, apie ką svajojo Herclis. Liguistas sionizmas – tai žengti paskui Achad-Chamo ir jo Siono išminčių protokolų keliu, mėginant valdyti pasaulį per masonystę.
Kad antisemitizmas išnyktų, žydams ne tik reikia grįžti į Izraelį, bet ir susimaišyti, tuoktis su arabais, pagerinti savo supuvusį kraują, tapti tikrais semitais – štai tada antisemitizmas ir išnyks. Beje, tai Izraelio komunistų partijos požiūris.
Kol žydai to nepadarys, jie neš ant savo pečių viso pasaulio nuodėmes ir skųsis antisemitizmu.
Kalbėdamas apie žydų grįžimą į Izraelį, kad užbaigtume linksma gaida, papasakosiu jums vieną izraelietišką anekdotą. Jeigu aš jums pasakysiu, jog Hitlerio dukra atvyko į Izraelį ir tapo žyde, jūs pasakysite, kad aš idiotas. Bet štai jums 1965 metų liepos 1-os pranešimas iš Telavivo, kuris buvo atspausdintas daugelyje Vakarų laikraščių:
Vienintelė Adolfo Hitlerio dukra tapo žyde
«Vienintelė, tiesa, nesantuokinė Adolfo Hitlerio dukra ištekėjo už rabino sūnaus ir pereina į žydų tikėjimą».
Gizelė Chozer-Marvin, kuriai suėjo 29-eri metai, mėlynakė, stuomeninga ir graži blondinė neslepia savo kilmės. «Taip, – pareiškė ji žurnalistams, – aš žinomos olimpinės čempionės Tili Fleišer ir fiurerio Adolfo Hitlerio nesantuokinė dukra...»
Gizelė Chozer ištekėjo už Filipo Marvino, žinomo rašytojo, ne mažiau žinomo žydų rabino Abramo Marvino sūnaus...
Ką apie tai galima pasakyti? Kad Izraelyje atsirado dar viena pamišėlė. Vėjas vaikštinėja, vėjas slampinėja ir sugrįžta vėjas į savus kraštus.
Jeigu jūs imsitės domėtis Dievo ir velnio problemomis, degeneracijos problemomis, tai neišvengiamai atsiremsite į žydų problemą. Šėtono ir antikristo sąjunga. Todėl ir tenka šitaip nuodugniai analizuoti šitą žydų klausimą. Tai jau vyksta nuo Biblijos laikų. Kas per tauta? Dievo tauta? Velnio tauta? Ar dievovelnio tauta? Pagalvokite patys. Šis klausimas bus per egzaminus.
* * *
– Draugai, tuo ir baigiame pirmąjį mūsų Trumpąjį Aukštosios Sociologijos kursą. Mes išnaršėme su jumis visą žmogiškosios minties lobyną – nuo Biblijos iki Froido – ir davėme jums biblinius pažinimo raktus, kurie padės jums susigaudyti kai kuriuose sudėtinguose ir painiuose klausimuose. Bet elkitės su tais raktais atsargiai. Kad nesupainiotumėte šventųjų ir nusidėjėlių, nuodėmingų šventųjų ir šventų nusidėjėlių.
Egzaminams pasiruošti, be jūsų pačių turimų konspektų, dar gausite ir spausdintus paskaitų konspektus. Žinoma, su kai kuriais sutrumpinimais.
Raudonasis kardinolas, pačios slapčiausios SSSR spectarnybos generolas, vaikštinėjo pirmyn ir atgal, lyg būtų kalbėjęsis pats su savimi.
– O man, viso šito teko mokytis praktiškai. Ir aš labai apgailestauju, kad to nežinojau anksčiau, jaunystėje, – raudonojo kardinolo balsas buvo liūdnas. – Ir man teko brangiai sumokėti už tai, kad netikėjau nei Dievu, nei velniu.
Taigi, draugai, tikiuosi, kad jūsų naujoji «Raudonoji biblija» padės jums ne tik per šiuos egzaminus, bet ir gyvenime, ir ne tik visuomeniniame gyvenime, bet ir asmeniniame gyvenime. Ir jums, ir jūsų vaikams.
Niujorkas,
1975 rugsėjis – 1981 gegužė
Autoriaus pabaigos žodis
Turinys