Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: «Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams! Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių».
Mk 2:17.
Generolas profesorius Solomonas Abramovičius Koganas iš pat pradžių perspėjo, jog jo specialybė yra žydų klausimas.
– Tačiau kai tik kas nors užsiima žydų klausimu, žydai kažkodėl ima rypauti, kad tai antisemitizmas. Taip žydų klausimas virsta lyg kokiu tabu. Draudžiama tema.
Todėl pabrėžiu, jog teoriškai aš prieš antisemitizmą. Ir, tiesą sakant, sieloje aš pats tikriausias sionistas. Juk sionistai yra už žydų grįžimą į Izraelį. Aš taip pat manau, jog tai būtų pats protingiausias žydų klausimo sprendimas. Štai ir išeina, kad aš sionistas.
Kas gi iš tikrųjų yra tas vadinamasis žydų klausimas? Reikia pasakyti, kad tų klausimų daug.
Pavyzdžiui, žydai keturis tūkstančius metų skundėsi, jog jie neturi tėvynės. Pagaliau 1947 metais Jungtinių Tautų sprendimu buvo įkurta Izraelio valstybė. Tučtuojau žydų mažuma ugnimi ir kardu iš Palestinos išvarė arabų daugumą – tiksliai kaip Senajame Testamente, kai žydai įsiveržė į «pažadėtąją žemę» ir sunaikino «visa, kas kvėpuoja». Pasižiūrėkite į Jėzaus Navino knygos 10:28-30. Beje, ta knyga kaip vadovėlis įtraukta į Izraelio mokyklų programas.
Kaip šito rezultatas naujagimis Izraelis iš karto virto parako statine Artimuosiuose Rytuose, kur 3 milijonai žydų įžūliai riečia nosį prieš 100 milijonų arabų. O žydų vyriausybė sėdi ant parako statinės ir žaidžia su ugnimi, provokuoja konfrontaciją su SSSR ir JAV, visą pasaulį baugina Trečiuoju pasauliniu karu, kuris, kaip atrodo, bus atominis. Ir tai jau ne tik žydų, bet kiekvieno mūsų reikalas. Todėl mums ir reikia užsiimti šituo žydų klausimu.
Kalbant apie žydų valstybės gimimą, iškart kyla toks esminis klausimas. Gyvendami kitose šalyse, žydai visada reikalaudavo ir tebereikalauja sau ne tik lygiateisiškumo, bet ir visokiausių privilegijų. Tačiau kodėl, atėję į Palestiną, žydai pasielgė atvirkščiai, negu skelbia kitose šalyse? Juk, sekdamos žydų pavyzdžiu, ir kitos šalys turi teisę elgtis su žydais taip pat, kaip jie elgėsi su arabais, tai yra, atvirai šnekant, žydus išvaryti. Važiuokite į savo Izraelį! Argi ne taip?
Tačiau pateikite tokį logišką klausimą žydams. Vietoje atsakymo jūs išgirsite kraupų isterišką šauksmą: antisemiti-i-zmas!
Bet kas gi yra antisemitizmas? Juk šiandien semitai – tai arabai, o žydai kadaise tebuvo viena iš arabų genčių. Dabar jie yra pikčiausi arabų, tai yra semitų, priešai. Taigi mūsų laikų antisemitai – tai patys žydai. Taip – ar ne? Jeigu šito paklausite žydų, tai pasigirs tas pats pagiežingas bukas kauksmas: antisemiti-i-izmas!
Dar vienas klausimas. Vakarų paskaičiavimais, sovietinė revoliucija per savo valdžios egzistavimą rusų liaudžiai kainavo daugiau kaip 60 milijonų žmonių gyvybių. Visi žino, kad pagrindinė tos revoliucijos varomoji jėga buvo žydai. Tačiau sovietinei spaudai tas dalykas yra savotiškas tabu. Ar daug kas žino, kad ne tik Kerenskis, bet ir pats draugas Leninas buvo pusžydžiai?
Vakarų pasauliui gresia ta pati lemtis, kuri ištiko Rusiją, nes visų revoliucinių partijų iniciatoriai ir vėl yra žydai. Rusijoje jie teisinosi, jog juos šiek tiek skriaudė, bet Vakaruose jų niekas neskriaudžia. Kodėl ir ten jie yra revoliucijų mielės? Tačiau ir Vakarų spaudai šis klausimas yra absoliutus tabu. Kodėl?
Žydai kaltina Hitlerį, jog jis sunaikino 6 milijonus žydų. Jie tuo kaltina ne tik Hitlerį, bet ir visą Vokietiją, visus vokiečius, o dažnokai ir visą pasaulį, kuris, atseit, tai leido.
Tačiau ėmus tuo klausimu domėtis atidžiau, aptiksime nuostabų dalyką. Būtent: daugelis nacizmo vadų, įskaitant Hitlerį, turėjo žydiško kraujo, taip sakant, buvo apyžydžiai. Tai įrodyta dokumentais, kuriuos skleidžia ne kokie nors įtūžę žydėdros antisemitai, o tie patys žydai. Tačiau tie faktai mažai žinomi. Ir niekas jų, sergėk Dieve, nesumuoja ir neanalizuoja. Išsamiau apie tai pakalbėsime vėliau.
Imkime nacizmo ideologiją – aukštosios rasės doktriną. Juk tai ne kas kita, kaip žydiškoji «išrinktosios tautos» doktrina, tos pačios aukščiausios rasės doktrina, kurią Hitleris ėmė ir atsuko prieš pačius žydus. Ir pasidarė vėzdas dviem galais. Vėlgi kyla klausimas: kodėl Hitlerio ir jo aplinkos smegenys darbavosi žydišku būdu?
Dabar pažvelkime į 10 tomų Universalią žydų enciklopediją, išleistą 1943 metais Niujorke, kurią leidėjai vadina žydų žinių lobynu. Prie žodžio «nacistas» jūs rasite įdomią informaciją: pasirodo, nacistų partiją 1919 metais įkūrė trylika narių, tarp kurių Hitlerio partinio bilieto numeris buvo 7-tas.
Hm, 13 ir 7... Ar neatrodo jums šiek tiek keista? Juk tai sena žydų simbolika: 13 – tai Jėzus su apaštalais, o 7 – šeštadienio simbolis. Tačiau etimologiniu požiūriu iš šeštadienio šabo yra kilęs ir raganų šabašas, kuris taip pat vykdavo šeštadieniais 13 žmonių būryje. Taigi hitlerizmo lopšys yra susijęs su kažkokia mįslinga žydiška kabalistika. Apie tai byloja ne koks kvailas žydėdra, o žydų enciklopedija, žydų žinių lobynas. Ir vėl čia kažkokia žydiška mįslė.
Gali atrodyti paradoksalu, kad Hitleris ir kiti nacizmo vadai buvo apyžydžiai. Gal tai tiesiog atsitiktinumas? Tačiau pasigilinę pamatysite, jog tai visai ne atsitiktinumas, o tam tikras istorinis dėsningumas.
Kas buvo didžiausias žydų engėjas iki Hitlerio? – Inkvizicija. O kas buvo pats aršiausias ir vyriausias inkvizitorius? – Generolas inkvizitorius Torkvemada, kuris ir išvijo žydus iš Ispanijos. O kokios jis buvo tautybės? Ispanas?
Ne, pirmasis generolas inkvizitorius ir popiežiaus Didysis Inkvizitorius Tomas Torkvemeda iš tėvo pusės buvo grynakraujis žydas, ir net apipjaustytas žydas, tačiau žydas perkrikštas. O galbūt Torkvemada buvo vienintelė išimtis? Ne, Torkvemados aplinkoje, kaip ir Hitlerio, buvo daugybė inkvizitorių, kilusių iš žydų. Pavyzdžiui, kardinolas Chuanas Torkvemada, tikrasis Torkvemados Tomo brolis, buvo taip pat grynakraujis žydas perkrikštas.
Po Torkvemados kitas generolas inkvizitorius buvo grynakraujis žydas perkrikštas Diego de Deza. Sevilijos kardinolas arkivyskupas Aloizas Manrikas, generolas inkvizitorius, taip pat buvo žydas perkrikštas. Visa tai buvo per patį inkvizicijos siautėjimo įkarštį, kai žydus ir varė iš Ispanijos.
Visi jūs, draugai, žinote, jog pastaraisiais metais mes vėl turime nemalonumų su žydais: žydiškoji disidencija – ir žydų emigracija arba ŽYDmigracija. Iš esmės dalykas štai koks. Gimstamumo kreivė Izraelyje krinta, o arabų kyla. Ir gali taip atsitikti, jog netrukus Izraelyje arabų vėl bus daugiau, negu žydų. Ką daryti? Amerikos žydų į Izraelį ir su pagaliu nenuvarysi. Štai tarptautinė žydija ir nusprendė – išvaryti į Izraelį visus sovietų žydus.
Tuo tikslu po «demokratinio judėjimo» priedanga priveisė pas mus įvairiausių disidentų, nesitaikstėlių ir kitaminčių, tarp kurių svarbiausią vaidmenį atlieka žydai, o dauguma jų – tai žydų psichai, psichės ir psichopatai. Iš pradžių tuos «demokratus» mes sodiname į psichinyčias ir durnynus – specprojektas Golemas. Po to išgrūdame tuos durnynininkus į užsienį. Be to, leidome dalinę migraciją į Izraelį, tačiau vykdome griežtą atranką: gerus žydus mes pasiliksime sau, o bloguosius išvarysime į užsienį.
Kadangi žydai visada ir visur kiša nosį į svetimus reikalus, ypač į svarbius reikalus, pavyzdžiui, sovietinę revoliuciją, kurioje jie atliko svarbiausią vaidmenį, ir kadangi žydai dabar vėl maištauja – prieš savo pačių kūdikį, tai mes esame priversti apsvarstyti žydų klausimą labai rimtai. Kad geriau suprastume žydus ir, galimas daiktas, padėtume žydams susigaudyti savyje. Taigi manykime, kad aš noriu žydus išgelbėti nuo antisemitizmo.
Įsivaizduokime, kad aš kalbu kaip savotiškas antrasis mesijas. Tačiau reikia pasakyti, jog žydai jau turėjo vieną Mesiją. Ir mes žinome, ką jam padarė – prikalė prie kryžiaus. Taigi, atvirai kalbant, aš visai nepretenduoju į antrojo mesijo vaidmenį.
Pradėkime iš pradžių. Yra fašistai, ir yra antifašistai. Jeigu yra antisemitizmas, tai turėtų būti ir semitizmas. Ar ne taip? Tačiau, nors ir labai keista, žodžio «semitizmas» – nėra. Todėl vietoje jo tenka vartoti kitą panašų žodelį – sionizmas. Tačiau tada turėtų būti ne antisemitizmas, o antisionizmas. Matote, mes jau ir sunaikinome antisemitizmą!
Manoma, jog žydų klausimo pagrindą sudaro žydų religija – judaizmas. Paprasčiausia forma atrodo šitaip: kad išblaškyti po visą pasaulį žydai neištirptų juos supančioje aplinkoje, judaizmas paskelbė judėjus išrinktąja tauta ir griežčiausiai uždraudė mišrias santuokas. Dėl to, viena vertus, pasidarė lyg ir «gryna rasė» ir labai inteligentiška. Tačiau, kita vertus, dėl vienakraujų santuokų ir ilgaamžės kraujomaišos labai padaugėjo išsigimimų, išryškėjo degeneracija, pasireiškianti psichinėmis ligomis ir lytiniais iškrypimais.
Pavyzdžiui, visi žino, jog Albertas Einšteinas buvo generalinis žydas. Bet... antroji Einšteino žmona turėjo tą pačią mergautinę pavardę – Elza Einštein, nes jų motinos buvo tikros seserys, o tėvai pusbroliai. Einšteino sūnus Eduardas iš pirmosios santuokos buvo uždarytas į beprotnamį. Štai ir klasikinis sąveikos tarp genialumo, kraujomaišos ir beprotnamio pavyzdys.
Arba Karlas Marksas. Jo dukra Laura ištekėjo už marksisto Polio Lafargo, kuris buvo Karlo Markso anūkinis sūnėnas. Vėl kraujomaiša. Ir juodu nusižudė – dupletu.
Susituokęs su pussesere buvo ir prezidentas Franklinas Ruzveltas, kuris taip pat buvo šioks toks apyžydis. Ta pati istorija su Adolfu Hitleriu, kuris taip pat buvo apyžydis, taip pat kraujomaišos santuokos produktas: Hitlerio tėvas vedė savo pusseserės dukterį. Ir tokie žmonės, kaip Hitleris ir Ruzveltas, vadovauja Antrajam pasauliniam karui, kuriame žūva milijonai žmonių.
Taigi dėl judėjų religijos mišrių santuokų draudimo plinta išsigimimai. Ieškodami išeities iš aklavietės, judėjų išsigimėliai pradeda maišytis su jų gyvenamos aplinkos išsigimėliais, o šitai mūsų įžymusis filosofas Berdiajevas vadino šėtono ir antikristo sąjunga, kurioje užverda tokia košė, jog joje ir pats velnias nesusigaudys.
Dabar suskaidykime šią problemą į dalis. Apie žydų inteligentiškumą mes žinome. Todėl pasidomėkime, kiek žydų serga psichinėmis ligomis. Žiūrėkime į pirminius šaltinius. Beje, beveik visi pirminiai šaltiniai žydų. Dėl to – jokio antisemitizmo.
Imsime 12-kos tomų Žydų enciklopediją, išleistą Niujorke 1901-1907 metais. Žydų išminties saugyklą. Tai, ką dabar vadiname proto arba psichinėmis ligomis, anais laikais vadino nervų ligomis. Taigi 9-tame šios Žydų enciklopedijos tome prie žodžio nervinės ligos randame:
«Žydai nervų sistemos ligomis serga dažniau, negu kitos tautos ir rasės, tarp kurių jie gyvena. Dažniausiai pasitaiko isterija ir neurastenija. Kai kurie patyrę žydų gydytojai net sako, jog dauguma jų – neurastenikai ir isterikai. Tobleris teigia, kad visos Palestinos žydės – isterikės», – hm, o kaip su Izraelio premjere ministre Golda Meir? – «o Raimondas kalba, jog Varšuvoje, Lenkijoje, isterija dažnai pasitaiko ir tarp vyrų, ir tarp moterų. Tik to vieno miesto žydai beveik išimtinai yra neišsenkamas šaltinis vis papildant vyrais isterikais viso Europos kontinento klinikas» (Nervų sistemos ligų tyrinėjimai Rusijoje, Paryžius, 1889, p. 71).
Reikia pasakyti, jog iš to «neišsenkamo šaltinio» yra kilę dauguma revoliucionierių, surengusių sovietų revoliuciją. Kaip gaila, kad caro žandarai neskaitė Žydų enciklopedijos. Bet mes ne tokie bukagalviai. Dėl to ir uždarome revoliucionierius disidentus, kurių daugumą sudaro žydai, į psichinyčias ir durnynus. Galėtų mums dar ačiū pasakyti, kad mes juos gydome, o ne šaudome kaip pasiutusius šunis, kaip darė Stalinas.
Toliau cituojame Žydų enciklopediją: «Austrijos ir Vokietijos žydų polinkį į neurozes nurodo ir Kraftas Elingas, kuris pareiškia, jog nervų ligos, ypač neurastenija, žydus pakerta neįtikėtinai stipriai» (Nervingumas ir nervų ligos, Viena, 1895, p. 54). «Bisvangeris, Erbas, Žoli, Mobiusas, Levenfeldas, Openheimas, Fere, Šarko, Bovere ir dauguma kitų nervų ligų specialistų savo monografijose apie neurasteniją ir isteriją nurodo, jog vyrų isterija, kuria labai retai serga kitos rasės, gana dažna tarp žydų».
O dabar pasižiūrėkime, kas yra vyras isterikas. Akivaizdus tokio isteriko pavyzdys buvo Adolfas Hitleris, kuris, kaip rašo mačiusieji, jeigu jam kas nors nepatikdavo, siusdavo tiesiog apsiputojęs, raitydavosi ant grindų ir kandžiodavo kilimą. Hitleris tai paveldėjo iš savo senelio per jo tėvą, kuris buvo grynakraujis žydas. Savotiškas isterikas buvo ir pusžydis Leninas. Biografai jo isterijos priepuolius atsargiai vadina lenininiu niršuliu, po kurio prasidėdavo liguistos prostracijos periodai.
Dar didesnis isterikas buvo Kerenskis, kuris, kalbėdamas mitinguose, mėgaudavosi demonstratyviais alpuliais. Iš esmės isterija, ypač vyrų, yra sunki psichinė liga. Ir tokie isterikai, kaip Hitleris, Leninas ir Kerenskis, visai ne tie isterikai, apie kuriuos pasakojami anekdotai.
Tačiau isterija – labiau moteriška liga. Net pats žodis isterija yra kilęs iš graikiškojo žodžio «istera», tai yra gimda. Senovės graikai manė, kad isterija yra gimdos sutrikimo pasekmė. Jeigu isterija suserga vyrai, tai kyla įtarimas, jog šie vyrai turi moteriškų savybių. Iš tikrųjų, jeigu atidžiau peržvelgsime Hitlerio, Lenino ir Kerenskio biografijas, pastebėsime latentinio ar prislopinto homoseksualizmo simptomus, kurie psichinių susirgimų atžvilgiu yra ydingesni, negu atviras homoseksualumas. Varyk velnią pro duris – jis sugrįš pro langą, kaip pranašas, reformatorius, revoliucionierius. O už jo slypi griovimo ir savigriovos kompleksai.
Intymiame gyvenime Hitleris buvo belytis asketas ir su moterimis gyveno tik dėl maskuotės. Specialistai, tyrinėję Lenino intymųjį gyvenimą, mano, jog jo santuoka su Krupskaja buvo gryna fikcija. O Kerenskis, nors ir buvo vedęs, tačiau jau nuo 1912 metų buvo slaptųjų homoseksualistų ir kitokių išsigimėlių-iškrypėlių bendrijų narys. Bendrijų, kurios save vadina humanistais, o kiti juos vadina satanistais.
Aš pateikiau jums pavyzdžius iš Žydų enciklopedijos, kurią jūs galite gauti kiekvienoje geroje bibliotekoje. Tačiau nepainiokite jos su 10-tome Universaliąja žydų enciklopedija, išleista Niujorke šiek tiek vėliau, tai yra 1939-1943 metais. Toje žydų enciklopedijoje straipsnis apie žydų nervų ligas kažkodėl išnyko. Kodėl? Gal žydai nebeserga nervų ligomis? O gal yra kokia nors kita priežastis?
Ogi todėl, kad čia slypi visų mįslių įminimas laikotarpiu tarp dviejų enciklopedijų: neįtikėtinas žydų aktyvumas 1905 ir 1917 metų revoliucijose, 1919 metų vengrų revoliucijoje ir visose kitose revoliucijose.
Mat tikrieji, taip sakant, revoliucionieriai profesionalai, – tai dažniausiai psichiniai ligoniai. Dėl to žydai, sirgdami dažniau negu kiti žmonės nervų ir psichinėmis ligomis, ir yra visų revoliucijų mielės. Arba, kaip sakoma, erodo raugas.
Čia ir 1935-1939 metų Didžiojo Valymo mįslės įminimas, kai Stalinas sunaikino visą lenininę gvardiją, buvusią, kaip reikalavo Leninas, iš profesionalų revoliucionierių, kurių dauguma buvo žydai. Tačiau Leninas, Stalinas ir Berija buvo pusžydžiai. Ir atsitik taip, jog tas dalykėlis pats savo uodegą kandžioja.
Čia ir Hitlerio, ir jo dujų kamerų mįslės įminimas. Dėl to žydų enciklopedija ir linkusi nutylėti žydų nervų ir psichines ligas. Tipiškas nemalonių faktų nutylėjimo pavyzdys.
Generolas profesorius Solomonas Abramovičius Koganas liūdnai palingavo galvą:
– Ak, kaip sunku būti antruoju mesiju...
* * *
– Pats protingiausias ir aktyviausias JAV antisemitas, kaip jau įprasta, yra žydas perkrikštas Benjaminas Fridmanas. Jis buvo palyginti turtingas žmogus, prašvilpė visą savo turtą dėl antisemitizmo, o tada švaria sąžine nuėjo į karmelitų vienuolyną mirti. 1948-1970 metais Fridmanas vadovavo Krikščionių švietėjiškai asociacijai, kuri leido pačias žydėdriškiausias knygas ir laikraštį Sveikas protas. Viena to laikraščio publikacijų yra Adriano Arkando brošiūra Paslapties raktas. JAV tą paslaptį galima nusipirkti už 50 centų. Pacituosiu jums iš tos brošiūros kai kuriuos įdomesnius faktus (p. 14):
“Daktaras Rudolfas Vasermanas, žydas, Socialinių mokslų žurnale 1909 metais 663 puslapyje štai ką rašo: «Mes turime gausią statistinę medžiagą, iš kurios matyti, jog žydai labai dažnai serga galvos smegenų ligomis...»
”.
Nuo savęs pridursiu, jog tokiais dalykais serga ir pusžydžiai. Ryškus to pavyzdys yra draugas Leninas, kuris mirė nuo galvos smegenų paralyžiaus, būdamas 53 metų amžiaus. Normaliam žmogui šiek tiek ankstoka.
Cituoju toliau: «Žydas daktaras M. E. Gutmanas Demografijos žurnale vokiečių kalba №4-6, p. 112, rašo: «Dementija prekoks» – tai psichinė liga, kuria ypač dažnai serga žydai»
Čia aš turiu paaiškinti, kad «dementija prekoks» – tai jaunystės silpnaprotystė, kuri dažniausiai prasideda paauglio lytinės brandos pabaigoje ir reiškiasi melancholija, uždarumu, haliucinacijomis, apgaulingais jausmais ir taip toliau. O prasideda ta liga paauglio lytinio brendimo pabaigoje todėl, jog ji susijusi su bundančiais lytiniais iškrypimais. Jūs iš to matote, jog psichinės ligos, kaip sako daktaras Froidas, glaudžiai susijusios su lytimi, tiksliau, su lytiniais iškrypimais.
Toliau Paslapties raktas praneša: «Žydų mokslininkas Krepleris savo stambiame moksliniame veikale Žydai ir judaizmas šiandien, leidykla Almatėja, 1925 metai, p. 387 rašo: «Nustatyta, jog žydų, besigydančių psichines ligas valstybinėse ir privačiose klinikose, procentas yra tris kartus didesnis, negu besigydančių krikščionių»
. Ir pateikiamos išsamios statistinės lentelės.
“Pasaulinio masto Vienos psichiatras daktaras Aleksandras Pilke savo «Vienos klinikinėje apžvalgoje», išleistoje 1910 metais, p. 888 rašo:
«Ypač dažni tarp žydų atvejai, kai aštrios psichozės veda į idiotizmą ir beprotystę».
«Žydų polinkis į psichozes dėl paveldėtos degeneracijos toks aukštas, jog viršija visokias proporcijas».
«Tomis psichozių rūšimis, kurias aš paminėjau, atrodo, aukštesnės žydų klasės daug dažniau užsikrečia, negu žemesniosios».
«Mano statistiniai duomenys būtų dar įspūdingesni, jeigu aš prie jų pridėčiau tuos atvejus, kai dėl psichinės ligos nereikia ligonio uždaryti į beprotnamį: tai lengvesni ir pasikartojantys beprotystės atvejai, neurotiški priepuoliai, maniakinės fobijos, haliucinacijos, lytiniai iškrypimai. Psichiatrai paprastai pastebi, kad jų privatūs pacientai turi tokių požymių. Kartu su kitais šie atvejai yra paveldėtos degeneracijos pasekmė. tarp žydų tokie atvejai neįtikėtinai dažni».
“Oficialioje Vokiečių imperijos statistikoje”, t. 419, p. 58, kur analizuojami 1925-1926 metų gyventojų surašymo duomenys ir palyginamas psichinių ligų skaičius tarp protestantų, katalikų ir žydų, sakoma štai kas:
«Labiausiai pribloškia žydų silpnapročių skaičius. Mūsų statistiniai duomenys patvirtina tai, ką jau parodė rūpestingi medicinos tyrimai, tai yra ypatingą žydų polinkį sirgti silpnaprotyste. Daugelis autoritetų mano, jog šių susirgimų priežastys slypi paveldimume, atsirandančiame dėl dažnų kraujomaišos santuokų ir dėl šimtais metų gyvenimo atsiskyrus nuo kitų gyventojų».
Toliau «Paslapties raktas» praneša: “Tokias pat pasaulinio masto mokslininkų išvadas apie ypatingą žydų degeneratyvumą, jų natūralų polinkį į beprotystę, idiotizmą, didybės maniją, neurasteniją ir kitas panašias ligas galima aptikti tokiuose moksliniuose darbuose:”
1. Dr. Hans Ullman, Archive fur Rassen und Gesellschafts Biologie, Vol. XVIII, Seite 32.
2. Dr. Rjasanski, Arztliche Zeitschrift, 1920.
3. Dr. Schuele Anderson, Brain, October, 1886.
4. Dr. Kraeplin, Beadles C. F., Transactions of the Pathological Society of London, Vol. 48, page 1, 1897.
5. Dr. Kraft-Ebing, Beck, Prag. Zeitschrift fur Heilkunde, 1883.
6. Dr. Kirchoff Bernard, Beitrage, Berlin, 1881.
7. Dr. Savage, Boyce eti., Jornal of Pathology, 1, 1893, page 223.
8. Dr. Cesare Lombroso, Urschen, Berlin, 1902, Seite 34.
9. Dr. Max Sichel, Mental Maladies among Jews, Neurol. Centralbl., 1908, page 351.
10. Dr. Ludwig Frigyes, Mental and Nervous Diseases among Jews, Frankfurt, 1927.
11. Mendes dos Remedios, Os judeo em Portugal, Coimbra, 1895, page 31.
12. Dr. Israel da Costa, Israel and the Gentilles, London, Nisbet, page 31.
13. Walter Ratenau, Impressions, 1902, page 20.
Taigi, draugai, štai jums 13-os mokslo vyrų 13 veikalų. Ir daugumos jų autoriai patys žydai. Čia jokio antisemitizmo. Visas tas knygas jūs galite rasti mūsų bibliotekoje.
Jums gali atrodyti, kad aš atskleidžiau siaubingą paslaptį, saugomą už septynių užraktų. O iš tikrųjų tą Paslapties raktą JAV galima nusipirkti už 50 centų. Tačiau tas raktas veda į aibę kitų mįslių. Pavyzdžiui, straipsnis, kurį jums citavau, taip ir prasideda klausimu: «Ar gali pasaulį valdyti bepročiai»?
Po to žydiškasis antisemitas Fridmanas praneša:
«Faktai, paaiškinantys siaubingus žiaurumus ir barbariškumą Rusijoje, Ispanijoje ir kitose pasaulio vietose... Mes jau juos žinome iš jų pačių parodymų, kokią milžinišką jėgą ir įtaką turi žydai žmonijos reikaluose, ypač pasaulinėje propagandoje formuojant pasaulio viešąją nuomonę (teatras, kinas, žurnalai), tarptautinę politiką, kurioje sprendžiami karo klausimai ir kuriuose ant kortos dedamos ištisų tautų gyvenimas...».
Bet... ar gali pasaulį valdyti bepročiai? Mes šito paklausime didįjį rusų žemės rašytoją, rusų grafą Levą Tolstojų. Savo dienoraštyje 1900 metais birželio 12 dieną Tolstojus rašė: «Aš rimtai įsitikinęs, jog pasaulį valdo visiški bepročiai. Neišprotėjusieji arba susilaiko, arba negali dalyvauti valdyme»
.
Teisingiau būtų pasakyti, jog pasaulį valdo ne bepročiai, o psichopatai. Iš ankstesnių paskaitų jūs jau žinote, kad iš patikrintų 35 pačių didžiausių pasaulio istorijos genijų, daugiau kaip 90% buvo psichopatai. Prisiminkite tuo pagrįstą 3-ią Kalmykovo dėsnį: «90% genijų yra psichiškai nenormalūs – kaip išsigimimo pasekmė». Šitai prisiminę jūs suprasite keistus Tolstojaus žodžius ir Fridmano nerimą.
Pasakysiu iš anksto, jog ši ryšio tarp proto ir beprotystės problema lygiai taip pat neišsprendžiama, kaip jaunystės eliksyro paieškos, apskritimo kvadratūra arba perpetum mobile. Tačiau tuos dalykus naudinga žinoti, kad suvoktume daugelį žmonijos gyvenimo paslapčių – pradedant Kristumi ir baigiant antikristu Hitlerio asmenyje.
* * *
– Pažiūrėkime, ką apie šių dienų Ameriką praneša doras semitas-antisemitas Benjaminas Fridmanas savo laikraštyje Sveikas protas, Krikščioniškosios švietėjų asociacijos leidinys. Tai dešiniųjų, sveikai mąstančių amerikiečių, laikraštis, bet... tai savotiška draudžiama arba pogrindinė JAV literatūra, kurią jūs gausite tik užsisakę, tačiau spaudos kioskuose jos nenusipirksite.
Imu to laikraščio 1970 metų lapkričio 15 dienos numerį. Jame kalbama apie tą neįtikėtiną anarchijos bangą, kuri užplūdo Ameriką nuo septinto dešimtmečio vidurio.
Pirmame puslapyje tokios antraštės: «JAV apsiaustyje. Teroristine sionistų taktika. Dabartinė bombardavimų banga ir pilietinio karo kurstymas, kaip nauja kairioji Telavivo strategija turint tikslą įtraukti JAV į karą artimuosiuose rytuose. Vašingtonas bijo galimų Kapitolijaus ir Baltųjų Rūmų bombardavimų»
.
Perskaitysiu jums keletą ištraukų iš įvadinio straipsnio Privilegijuotųjų bolševizmas:
«Kairėje pusėje pateiktos 18 naujakairių revoliucionierių, vadinamosios Vetermano organizacijos 18 narių nuotraukos, tai yra tų, kurie «užsako orus». Iš tų 18 žmonių 11 – žydai, 4 – tikėtini žydai ir 3 gojai, tiksliau, šabes-gojai».
Šalimais pavaizduotos Marko Rado-Rudnickio, Džono Jakobso, Marko Špigelio, Roberto Roto, Davido Klefterio, Leonardo Chandelsmano, Lario Veiso ir kitų susivėlusios fizionomijos. Ši kolekcija labai primena Trockio, Sverdlovo, Urickio, Radeko, Azefo, Abramovičiaus ir panašių į juos fizionomijas. Revoliucijos mielės tebėra tos pačios.
«Visi jie (18) yra valdžios paieškomi už įvairius nusikaltimus, įskaitant dabarties sprogdinimų bangą... Manoma, jog jie taip pat glaudžiai susiję su narkobizniu – ir kaip narkotikų vartotojai, ir kaip narkotikų, gaminamų Kuboje ir Izraelyje, tiekėjai».
«Deja, kaip FTB, taip ir armija paklūsta Establishment. – Anglų kalba Establishment reiškia valdančiuosius sluoksnius arba valdančiąją kliką. Savotiška Įstaiga, kurią galima suprasti kaip ir Madam lakštutės įstaigą, tai yra viešnamį.
«Visai įmanoma, kad ši Įstaiga tiesiog nenori, kad bombininkai ir universitetiniai žydeliai pakliūtų už grotų. Gali būti, jog bendroje įvykių schemoje jie skirti kažkokiems aukščiausiems tikslams, kuriuos planuoja anoniminiai valdžios pirkliai ir kurie iš tikrųjų sprendžia ne kaip balaganiniai atstovai, kuriuos mums pateikia politikai ir spauda».
«Kas ši Įstaiga? Tai tikras kombinatas tokios valdžios, kuri susideda iš internacionalinių žydų-sionistų ir gojų-kapitalistų, triūsančių ranka rankon su marksistiškai liberalia inteligentija. Tos Įstaigos tikslas yra valdyti pasaulį bet kuriomis priemonėmis... Ir šioje valdžioje daug homoseksualumo ir visų rūšių degeneracijos elementų. Dauguma Įstaigos narių yra vienokie ar kitokie degeneratai. Dėl visiško jų poelgių amoralumo juos galima būtų vadinti nusikaltėliais. Amerika, galimas dalykas, yra pirmas atvejis istorijoje, kai naciją valdo nusikaltėliai».
«...vienintelis šios Įstaigos nekintantis aspektas yra valdžios troškulys ir jos narių asmeniškas degeneratyvumas... Jos tipiškiausias bruožas yra nenatūralus troškimas purvo gyvenime, mene ir poelgiuose, kurie liudija apie valdžios atmirimą jos paskutiniuose puvimo traukuliuose».
«Neokairieji bombininkai – tai šios Įstaigos «jaunimo judėjimas». Jos nariai rekrutuojami iš valdančiosios klasės atžalų. Visi padarai, pavaizduoti fotografijose (18), kilę iš turtingų šeimų. Tarp šių nekairiųjų darbininkų klasės sūnūs tokie reti, kaip ir airiai lupikautojai...»
«Proletarinė revoliucija»? Labai stiprus ryšys tarp neokairiųjų ir purvaturčių. Kokia ši «proletarinė revoliucija», jeigu pagarsėjęs Viljamas Kiuntsleris savo advokato praktikoje turi Stiuartą Bolą, buvusio Amerikos pasiuntinio SNO ir seno Valstybės departamento konspiratoriaus Džordžo Bolo sūnų!? Pirmame puslapyje pavaizduota žydė Keti Bodin. Ji yra turtingo advokato ir žydų sionisto, aktyvaus kairiųjų sluoksniuose, dukra. Mūsų nusikaltėlių galerijoje pavaizduota taip pat Keti Vilkerson: jos tėvų prabangus namas buvo komunistu biuras ir bombų fabrikas tol, kol nesusprogo, po griuvėsiais kartu su kitais palaidodamas tokią Dianą Ofton, Vidurio Vakarų turtuolio dukrą...»
Beje, tada laikraščiai rašė, kad po to sprogimo iš po griuvėsių vidury dienos iššoko dvi visiškai nuogos revoliucionierės milijonierės, įšoko į automobilį ir nuvažiavo. Bet kodėl jos buvo nuogos? Negi jos iš patalo iššoko? Tačiau kodėl dvi bobos patale?
«Čia jūs atrasite Stiuartą Motą, Čarlzo Moto sūnų ir paveldėtoją, stambiausią General Motors (jo kaina – 800 milijonų dolerių) akcininkų. Motas, gyvenantis prabangiame apartamente Parko Aveniu 800, Niujorke, turi savo labdaros fondą, iš kurio šelpiami... hipiai. Ir tai – proletarinė revoliucija?
«Kapitalistai, homoseksualistai ir intelektualai yra tos Įstaigos svarbiausieji veikėjai. Tačiau svarbiausia varomoji jėga yra sionistiniai elementai, labiausiai apimti valdžios troškulio, pranokstančio godumą ir intelektualinį pasipūtimą».
Po to semitas-antisemitas Benjaminas Fridmanas praneša, jog amerikietiškoji arba, tiksliau, žydiškietiškoji spauda suktai bando neokairiuosius žydų bombininkus susieti su Maskvos intrigomis, lyg tai Kremliaus ranka. Toliau cituoju pažodžiui:
«Pamirškite Rusiją! Jeigu jūs norite sužinoti tikrąją priežastį, kodėl FTB nesulaiko tų žydiškų bombininkų, nevarginkite savęs ieškodami priežasčių Kremliuje. Joks bolševizmas, rusiškasis ar kitoks, neišsilaikytų Amerikoje nė 24 valandų, jeigu jis nebūtų skatinamas ir juo nesigėrėtų ta «Įstaiga». Priežasčių ieškokite patogiuose Uolstrito direktorių kabinetuose, turtingiausiuose Niujorko apartamentuose, baroniškuose milijonierių rūmuose, trestų ir universitetų direktorių ofisuose, CŽV voratinklyje. Čia, turto ir valdžios bastionuose, jūs rasite išdavystės, dekadencijos ir revoliucijos veislyną. Čia posėdžiauja špionažo ir revoliucijos strategijos meistrai, superkonspiratoriai, kurie žino purvinąsias priežastis, kodėl bombininkai, narkotikų prekeiviai ir išdavikai vaikšto laisvi. Čia jūs rasite bolševizmą, apie kurį nesvajojo net Kremliaus vadai. Tai iškrypėliškas bolševizmas su mažyte pataisa – privilegijuotųjų bolševizmas»!
Įdomu? A-a!? Kad ir kaip atrodytų paradoksalu, tačiau mes suradome geriausius gynėjus ir advokatus Amerikos dešiniųjų aplinkoje, kuri yra pats didžiausias komunizmo priešininkas. Kodėl? Ogi todėl, kad mes dabar prieš visokią revoliuciją SSSR, o jie – prieš revoliuciją Amerikoje. O revoliucijos mielės visur ir visada tos pačios. Visa tai padaro mus ideologiniais sąjungininkais.
Kas gi toji paslaptinga Įstaiga, apie kurią kalba Fridmanas. Už jos pats migločiausias sociologinis dydis, kurį filosofai, tokie kaip Berdiajevas, vadina šėtono ir antikristo sąjunga. O paprastesni žmonės tai vadina... Na, kaip? Pagalvokite ir atsakykite į šį klausimą patys sau. Mokykitės mąstyti savarankiškai.
Geras tos Įstaigos darbo pavyzdys yra nuskambėjusi per visą pasaulį labai skandalinga Votergeito byla, kuri ėste suėdė prezidentą Niksoną. Zoologijos sode pikčiausias dramblio priešas yra pelės, kurios graužia jam kojas. Tas pats su Niksono byla – pelės suėdė dramblį. Tiesiog todėl, kad Niksonas pabandė pasipriešinti Įstaigai.
Visa ši Votergeito byla prasidėjo tada, kai Niksonas pavedė savo bendradarbiams dirstelėti į daktaro psichiatro, pas kurį gydėsi toks žydelis daktaras Danielis Elsbergas, popierius. Tas žydelis dirbo labai atsakingą ir slaptą darbą Pentagone, iš kur pavogė vos ne visą vagoną pačių slapčiausių dokumentų apie karą Vietname ir paskelbė juos žydų laikraštyje New York Times. Esą humaniškais tikslais – kad baigtųsi karas Vietname. Tačiau slaptas tikslas, apie kurį rašo Fridmanas, – nutraukti karą Vietname, kad būtų galima Amerikos pajėgas panaudoti Izraeliui palaikyti.
Pagal Amerikos įstatymus, Elsbergui buvo iškelta byla dėl aukščiausio lygio valstybės išdavimo, be to, dar karo sąlygomis, už ką baudžiama mirties bausme. Tačiau Elsbergo byla buvo tiesiog užglaistyta lyg tai dėl juokingų techninių priežasčių. Tačiau Niksonas sužinojo, kad Elsbergas vaikščiojo pas psichiatrą. O psichiatras tokiais atvejais pirmiausia pradeda gilintis, ar čia nėra atviro, latentinio arba prislopinto homoseksualumo, pasireiškiančio visokiausiais lytiniais iškrypimais ir psichozėmis. Taigi Niksonas ir panoro dirstelėti į psichiatro popierius, kad sužinotų, kas yra tas psichopatas Elsbergas. Tačiau tai reiškė, jog jis dirsčioja į Įstaigos paslaptis.
Kaip tik dėl to ir prasidėjo Votergeito byla, kurioje Įstaiga suėdė patį prezidentą. O kartu ir viceprezidentą Agniu. Iš tikrųjų jie buvo vieni padoriausių žmonių visoje Baltųjų Rūmų istorijoje. Štai jums ir demokratija. Juk iš tikrųjų Ameriką valdo savotiška politinė mafija.
Perskaitysiu jums dar keletą vietelių iš to paties laikraščio Sveikas protas numerio. Imu straipsnį Teisybė apie Pietų Ameriką, kuriame teisybės daugiau, negu mūsiškėje Maskvos Teisybėje (Pravdoje).
«Apskritai Sovietų Sąjunga revoliucijos Pietų Amerikoje neskatina... Tikriausi revoliucionieriai Pietų Amerikoje, kaip ir visur kitur, yra žydai, ir jie iš esmės bendradarbiauja ne tiek su rusais, kiek su maoistais kinais... Revoliucijas daro ne paprasti valstiečiai, o garbėtroškos niekšai... Iš tikrųjų daugelis revoliucijos vadų ir inteligentų yra turtingų tėvų sūneliai, kaip ir JAV».
Reikia pasakyti, jog Fridmanas savo dalyką išmano. Geriau, negu Pravdos korespondentai Pietų Amerikoje. Pavyzdžiui, komunistinės Kubos vadas Fidelis Kastro yra kilęs iš turtingos dvarininko šeimos. Pagal išsilavinimą jis advokatas, tačiau dar universitete savo politinę karjerą jis pradėjo kaip kriminalinis nusikaltėlis – nužudė studentą. Jo brolis, Kubos karo ministras Raulis Kastro, žinomas kaip atviras pederastas, dėl maskuotės vedęs žinomą lesbijietę Vilmą Espin. Beje, toji Vilma pusžydė iš Lenkijos ir pusiau kubietė. Po revoliucijos ji buvo Kubos Čeka viršininkė ir pati dalyvaudavo sušaudymuose. O jos sesuo Nilsa Espin nusižudė. Štai jums: viena sesuo žudo, o kita nusižudo! Griovimo ir savigriovos kompleksas toje pačioje šeimoje. Lyg tas dalykėlis kandžiotų pats savo uodegą.
Arba imkime mūsų bičiulį, socialistinės Čilės prezidentą – Aljendę Gosensą Salvadorą. Be to, kad jis buvo marksistas, jis dar buvo ir masonas, 16-to laipsnio, Chiramo ložė №65. Jo tėvas ir senelis taip pat buvo masonai, lyg šitai būtų paveldima. Apie tai rašo slapti masonų biuleteniai, kuriuos mes taip pat paskaitinėjame. Beje, ten rašoma, jog ir Fidelis Kastro ne tik marksistas, bet ir masonas.
Pagal kilmę Aljendė pusžydis iš motinos pusės – Gosens. Taip dažnokai būna šeimose, kuriose trys masonų kartos. Todėl Aljendė į pagrindinius savo – liaudies fronto vyriausybės postus ir paskyrė 150 žydų.
Beje, dauguma karinės chuntos narių, kurie nuvertė Aljendę, išskyrus patį Pinočetą, taip pat masonai. Taigi broliuką Aljendę suėdė tie patys broliukai. O dabar prisiminkime Kastro seseris Kastro-Espin: žmogžudę Vilmą ir savižudę Nilsą. Aljendės dukra Beatrisa taip pat nusižudė. Ir vėl išeina, kad Aljendės byloje tas dalykėlis lyg pats savo uodegą kandžioja. Būtent dėl to filosofai ir sako, jog velnias linkęs į susinaikinimą. O frodistai tai vadina tiesiog susinaikinimo kompleksu.
Po marksisto Salvadoro Aljendės nuvertimo ir savižudybės Argentinos laikraštis La Prensa 1974 metais lapkričio 19 dieną rašė:
«Surastas Salvadoro Aljendės turtas jo privačioje rezidencijoje «Tomas Moras» ekspertų įvertintas 8 milijonais dolerių». Pagal vyriausiojo Santjago notaro aktą, surašytą 1973.12.09, tai yra iš karto po karinio perversmo, socialisto Aljendės spintose atrasta: 120 porų batų, 1862 vienetai apatinių drabužių, 168 kostiumai (iš geriausių angliškų medžiagų), 625 sportinės striukės, 625 vienetai baltinių, 1630 kaklaraiščių, 29 skrybėlės, 34 paltai ir taip toliau. Toliau išvardijami persiški kilimai, sidabro indai ir daug vertingų meno kūrinių. Rūsiuose aptikta daugiau kaip 5.000 butelių geriausių rūšių alkoholinių gėrimų. Notaras surašė didžiulį kiekį komunistinės literatūros – nuo pilno Lenino raštų rinkinio iki Partizano žinyno. Be to, buvo rasta didelė kolekcija pornografijos ir tam tikrų įtaisų, kuriais naudojasi lytiniai iškrypėliai, daugiausia SM, tai yra sadomazochistai, kurių neįmanoma aprašyti spaudoje, nes tokie dalykai nespausdintini».
Kaip sakoma, komentarai nereikalingi. Beje, fašistas Hitleris iššovė sau į burną, ir antifašistas Aljendė taip pat nusišovė į burną. Marksistinė priešybių vienybė ir kova. O froidistai sako, kad tai falo simbolis. Štai jums tikrojo marksizmo šaknys. Mes iš jūsų tokius marksistus padarysime, jog savęs nepažinsite.
Naujosios sovietinės inkvizicijos generolas profesorius Solomonas Abramovičius Koganas susirankiojo savo užrašus ir sunkiai atsiduso:
– Štai aš čia iš kailio neriuosi gelbėdamas žydus nuo antisemitizmo. O jie vis tiek sakys, kad esu antisemitas... Ak, sunku būti antruoju žydų mesiju...