Grigorijus Klimovas. SOVIET ŲIŠMINČIŲ PROTOKOLAI

18 Protokolas. Raudonasis talmudas

Tu tautų penėsies pienu ir
žįsi karališkas krūtis.

Iz 60, 16

– Generolas profesorius Kalmykovas, popiežiaus nuncijus Amerikoje ir Ievos nuodėmių specialistas, pasidėjo ant katedros storą portfelį, pilną knygų ir aplankų.

– Mūsų paskaitos jau baigiasi ir laikas jas apibendrinti. Aš žinau, kad daugelį jūsų nuo mūsų aukštosios sociologijos jau pykina ir jūs lengviau atsikvėpsite. Tačiau labai nesidžiaukite. Baigiasi ne aukštoji sociologija, o tik pirmasis semestras. Po to laikysite egzaminus ir nuo to priklausys jūsų kopimas karjeros laiptais.

– Taigi greitomis pakartosime išeitą kursą ir pabandysime padaryti kai kurias išvadas. Mes žadėjome duoti jums mūsų naująjį sovietinį Dievą ir naują sovietinę Tikybą. Tačiau Dievas – tai velnio antitezė. Ir kad suprastume Dievą, pirmiausia turite žinoti, kas yra velnias. Dabar jūs žinote, jog velnias – tai išsigimimo simbolis, tai degeneracija ir degeneratai, psichinės ligos ir lytiniai iškrypimai. Lėta mirtis nusitęsusi per kelias kartas.

– O Dievas? Tai visa, kas ne velnias. Tai sveikojo prado pasaulyje simbolis. Tai sveiki ir normalūs žmonės, sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Tačiau Dievas ir velnias visada kovoja. Pradedant šeima, kurioje vienas sutuoktinis normalus, o kitas išsigimėlis. Prisiminkite 52-54 proc. d-ro Kinsio minetininkų ir 50 proc. ištuokų. Ir baigiant pasauliniais karais ir revoliucijomis, kuriose iniciatoriai visada būna visokiausi išgamos.

– Pavyzdžiui, per egzaminus bus toks klausimas: „Kas yra marksizmas?” Kas atsakys, jog marksizmas – tai klasių kovos priemonė, tas už tokį atsakymą gaus dvejetą. Toks atsakymas tinka vidurinių klasių mokiniams. O jūs išėjote aukštosios sociologijos kursą ir privalote atsakyti taip:

– Karlas Marksas buvo žmonių nekenčiantis degenerato tipas. Pats būdamas žydas, jis nekentė žydų. Kodėl? Jis žinojo, kad žydai – labiausiai degeneruota tauta pasaulyje, ir pasąmoniškai juos kaltino dėl savo paties degeneracijos. Būdamas degeneratas, Marksas ypač nekentė kitų degeneratų. Savinaikos kompleksas. Marksas žinojo, kad labiausiai degeneruoja visuomenės aukštuomenė, ir nusprendė aukščiausias klases sunaikinti, užsiundydamas prieš jas žemiausias klases – darbininkus ir valstiečius. Štai jums tikroji marksistinės klasių kovos teorijos kilmė.

– Dėl to po revoliucijos marksizmas SSSR nebereikalingas. O ekonominės teorijos Marksui tebuvo jo tikrųjų tikslų maskuotė – ir jos atvedė mus į aklavietę, į ekonominę aklavietę. Iki revoliucijos Rusija buvo Europos aruodas, o dabar mums reikia pirkti grūdus Amerikoje, Kanadoje, Argentinoje ir Australijoje. Velniai žino, kas vyksta! Dėl to mes dabar ir uždarome mūsų neomarksistus į durnynus arba išgrūdame į užsienį.

– Beje, tarp revoliucionierių JAV studentų labai populiarus profesorius Herbertas Markuzė, žydas, pasprukęs nuo Hitlerio. Revoliucinių Markuzės teorijų esmė ta, kad jis sutuokė Marksą su Froidu ir padarė tas pačias išvadas, kaip ir mes. Skirtumas tik tas, kad Marksas psichus agituoja maištauti, o mes juos uždarome į durnynus. Markuzės mokine buvo žinoma negrų revoliucionierė Anžela Devis, kurios byla nuskambėjo per visą pasaulį.

– Dabar apie mūsų disidentus ir žydų emigraciją. Šie disidentai mums kaip įkyrios musės. Ir visi jie vienaip ar kitaip susiję su žydais: tai arba pusžydžiai, arba žmonės iš mišrių santuokų su žydais. O iš to ir žydų emigracija. Kur čia šuo pakastas?

– Principiniai pagrindai čia tokie. 1950 metais JAV nusprendė pradėti prieš SSSR psichologinį karą. Reikalą pavedė centrinei žvalgybai CŽV, kuri paprašė pagalbos geriausio Amerikos smegenų tresto – Harvardo universiteto. Harvardo projektas buvo sukurtas vadovaujant Siono išminčiui profesoriui Natanui Leitesui. Natanas Leitesas surikiavo visą psichologinį karą iš pusžydžio Lenino latentinio homoseksualumo komplekso, kuris yra daugumos psichinių ligų bazė. Tai yra tas pats, ką vėliau skelbė Siono išminčius Herbertas Markuzė. Teoriškai viskas teisinga. Tačiau praktiškai išeina štai kas.

– CŽV sukūrė kelias specprojektus, į kuriuos pririnko visokiausių leniniečių su Lenino kompleksu. Tada tie leniniečiai per radiją ir spaudą ėmė kviesti į maištą savo bendrabrolius SSSR, visokiausius homo, pushomius, buvusius homo ir taip toliau. Tai legionieriai iš d-ro Kinsio legiono: 37 proc., iš kurių tik 4 proc. garbingi ir atviri homo. O už to slypi įvairiausios psichozės, neurozės ir kompleksai, būdingi permanentiniams revoliucionieriams.

– Vakaruose tiems sovietų maištininkams suteikė disidentų pravardę. Kadangi Sionistų išminčiaus Natano Leiteso požiūriu jie visi homo, psichoanalizės požiūriu tai iš esmės ne disidentai, o b…čiulpentai.

– Jau jūs man atleiskite už šitai. Tačiau šiuo žodeliu mėgsta gardžiuotis žinomas disidentas Solženicynas savo Vienoje dienoje. Tai kodėl man negalima?

– Siono išminčius Natanas Leitesas pastatė kortą už psichopatus. Tačiau kitas Siono išminčius – profesorius Lombrozas – sako, kad žydai psichinėmis ligomis serga 6 kartus dažniau, negu gojai. O aš dar galiu pridurti, kad taip yra ir su mišrių santuokų su žydais žmonėmis ir tų santuokų produktais – pusžydžiais ir taip toliau.

– Ir kas gi išeina? Žydo Natano Leiteso darbų paveikti pirmieji supsichavo sovietų žydai. Tada ir pradėjo juos uždarinėti į durnynus. Bet kas dėl to kaltas? Juk kaltas profesorius Natanas Leitesas.

– O kas vadovauja sovietų durnynams? Jiems vadovauja žydas profesorius Luncas, KGB pulkininkas antraeilininkas. Taigi Amerikos žydas Leitesas sovietų žydus provokuoja maištauti. O sovietų žydas Luncas uždaro tuos žydų disidentus į durnynus. Ir laukinis kauksmas visam pasauliui: Sovietinis antisemitizmas!

– Vyriausias CŽV psichiatras yra Amerikos žydas d-ras Getingeris. O vyriausias KGB psichiatras – sovietų žydas profesorius Luncas. Ir dauguma mūsų durnynininkų taip pat žydai. Štai ir susigaudykite šioje makalynėje.

– Dabar reikėtų prisiminti išmintingą žydų legendą apie Golemą. Kaip viduramžių Prahoje išmintingasis rabinas Juda Levas ben Bezalilas nulipdė iš molio tarną Golemą, kaip kabalos būdu įpūtė jam sielą ir pavedė jam žydus ginti nuo antisemitų. Tačiau atgijęs Golemas staiga ėmė mušti pačius žydus. Net kvailas Golemas suprato, kad tikrieji antisemitai yra patys žydai, kad jie patys provokuoja antisemitizmą.

– Žmonės kaltina žydus, jog jie pagimdė Karlą Marksą, komunizmą ir sovietų valdžią. O žydai kaltina Karlą Marksą, jog jis buvo antisemitas, ir dabar patys bėga nuo komunizmo, kurį jie ir pagimdė. Lygiai taip, kaip legendoje apie Golemą. Iš to ir mūsų specprojektas Golemas, tai yra durnynai neomarksistams, profesoriaus Leiteso leniniečiams ir kitokiems disidentams.

– Kaip durnynų priedą mes leidome žydų emigraciją iš SSSR. Tai mūsų Agasfero arba Amžino Žydo specprojektas. Kad suprastumėte tą akciją, reikia pažvelgti į biblinę istoriją. Joje daug paralelių.

Biblijoje, kurią parašė žydai, aprašomas žydų Išėjimas iš Egipto. Kaip žydai neva privertė faraoną juos paleisti iš Egipto nelaisvės.

– Bet toje pačioje Biblijoje parašyta, jog žydai patys atėjo į Egiptą ir gyveno ten tiesiog kaip karaliaus kūmas. Šventuolis protėvis Abraomas pakišo savo žmoną Sarą faraonui, kuri apdovanojo faraoną venerine liga (Pr 12, 10-20). O pagarsėjęs Juozapas sanguliavo su faraonu, pasiskaitykite Edvardso Judėjų erotikos 103-105 puslapius. O bevaisei faraono dukrai pakišo žydų vaiką, iš kurio vėliau išaugo žymusis Mozė; jis ir išvedė žydus iš Egipto. Tačiau Siono išminčius d-ras Froidas savo knygoje Mozė ir monoteizmas mano, kad Mozė buvo ne žydas, o egiptietis, be to, vedęs negrę.

– Tačiau tas pats kartojasi ir mūsų laikais. Trečioji Stalino žmona – žydė Roza Kaganovič, kuri buvusi lyg tai augintinė, lyg tai Kaganovičiaus dukterėčia. Panašu, kad žydai užsiiminėja tais pačiais bibliniais šacheriais-macheriais ir figele-migele.

– Nors Biblijoje kalbama apie Išėjimą, tačiau dauguma rimtų Romos istorikų rašo, – pasižiūrėkite į mūsų profesoriaus Kogano paskaitą, – jog tai buvo ne išėjimas, o išvarymas. Seksualiai pasiligojusių žydų vergų išvarymas.

– Kokios buvo tos seksualinės ligos? Venerinės? Arba degeneracija ir lytiniai iškrypimai.

– Vadinasi, biblinis išėjimas – tai žydų klastotė. Ir tokia pat klastotė yra žydų išėjimas iš SSSR. Tai ne išėjimas, o išvarymas. Tačiau planingas, lėtas ir selektyvus išvarymas.

– O kodėl neišvarius jų visų iš karto? – pasigirdo iš auditorijos.

– Tokiu atveju įvyktų nepageidautinas smegenų ir informacijos nutekėjimas. Todėl mes taikome principą: gerus žydus mes kol kas – kol kas! – pasiliksime, o bloguosius išvarysime.

– Dėl žydų emigracijos iš SSSR aš jums pateiksiu dar kelis įdomius faktus apie žydus…

Naujosios sovietų inkvizicijos generolas profesorius išsiėmė iš portfelio aplanką su popieriais.

– Štai aš imu oficialų Amerikos psichiatrų asociacijos žurnalą Psichiatrijos naujienos, 1972 metų spalio 25-oji. Jame rašoma: „Gydytojas psichiatras Arnoldas Chačnekeris, kuris savo laiku gydė prezidentą Niksoną, pranešime Amerikos psichiatrijos žurnalui atskleidžia faktus, kad žydai yra šizofrenijos nešiotojai”.

– Nuo savęs galiu pridurti, jog daktaras psichiatras gydė ne tik prezidentą Niksoną, bet ir prezidentą Fordą (New York Times, 73 10 17, p. 29). Nuo tų žmonių priklauso branduolinis karas ir pasaulio likimas – ir kartu jie vaikšto pas psichiatrą!? Pasakykite man, ką apie tai sakė Tolstojus?

– Tolstojus sakė, jog pasaulį valdo bepročiai, – atsakė iš auditorijos.

– Cituoju toliau: „Savo moksliniame darbe Psichinės ligos – žydų ligos d-ras Chačnekeris sako, kad nors ne visi žydai pamišėliai, tačiau psichinės ligos nepaprastai užkrečiamos, ir žydai yra pagrindiniai šio užkrato nešiotojai”.

– Čia būtinas mažas komentaras. Tas užkratas ne bakterinis, o genetinis. Pasak Lombrozo, žydai psichinėmis ligomis serga vidutiniškai 6 kartus dažniau, negu gojai. O žydai nuolat maišosi su gojais per mišrias santuokas: 2/3 SSSR, 1/3 JAV ir Vokietijoje. Iš to atsiranda tokių psichopatų su žydišku krauju arba, paprasčiau kalbant, apyžydžių, kaip Hitleris ir Himleris arba Leninas ir Stalinas. Tokiais metodais žydai lyg ir valdo pasaulį. Bet…

– Todėl Hitleris ir rašo savo knygiūkštėje Mein Kampf, kad žydai kažkaip užteršia tas tautas, kuriose jie gyvena. Akivaizdus pavyzdys yra pats Hitleris. O žydai šaukia visam pasauliui, kad Hitleris antisemitas. Stalinas taip pat antisemitas. Bet kas dėl to kaltas?

– Cituoju toliau: „D-ras Chačnekeris konstatuoja, jog kiekvienas žydas gimsta su šizofrenijos pradais, tai ir yra priežastis, dėl kurios žydai persekiojami visame pasaulyje”.

– D-Ras Chačnekeris sako: „Šizofrenija yra veiksnys, kuris suponuoja žyduose nenumaldomą norą būti persekiojamiems”.

– Tai savotiška persekiojimo manija, iš kurios ir gimsta amžini verksmai apie antisemitizmą. Didybės manija – mesianizmas ir sionizmas, o greta persekiojimo manija – antisemitizmas. Juk didybės manija ir persekiojimo manija – kaip dvi tikros seserys.

– Cituoju toliau: „D-ras Chačnekeris nurodo, jog psichinė liga, būdinga žydams, pasireiškia jų nesugebėjimu matyti skirtumą tarp to, kas teisinga ir neteisinga. Jis sako, kad nors žydų religiniai įstatymai pripažįsta kantrumo, nusižeminimo ir garbės dorybes, tačiau patys žydai agresyvūs, kerštingi ir negarbingi”.

– Galima dar priminti, ką apie žydus sako žydų pranašas Jeremijas: „Jie gudrūs vien pikta daryti, o gera daryti nemoka” (Jer 4, 22).

– „D-ras Chačnekeris sako, kad nors žydai kaltina amerikiečius rasizmu, pats Izraelis yra didžiausia rasistinė šalis pasaulyje”.

„Pasak d-ro Chačnekerio, psichinė žydų liga pasireiškia paranoja. Jis paaiškina, kad paranojikas ne tik įsivaizduoja, jog jis persekiojamas, bet sąmoningai sukuria tokias situacijas, kuriose persekiojimas tampa tikrove”.

„D-ras Chačnekeris sako, kad, norint pamatyti veiksmingą žydų paranoją, pakanka tik pavažinėti Niujorko metro. Ji sako, kad jeigu jus kas nors stumtelės, tai devyni atvejai iš dešimties, jog tai bus žydas. Žydas tikisi, kad jūs atsakysite jam tuo pačiu, o kai jūs taip pasielgsite, jis pats sau sakys, kad jūs antisemitas”.

– Kadangi d-ras Arnoldas Chačnekeris gyvena Niujorke, kuriame 90 proc. psichopatų yra žydai, tai aš nenustebsiu, jog jis pats žydas. Savo straipsniu jis nori išprovokuoti kitus žydus, kad tie išvadintų jį antisemitu.

* * *

– Kad studentai paskaitose nesnaustų, profesoriui rekomenduojama retsykiais papasakoti kokį nors temai tinkamą anekdotą, – pasakė generolas profesorius Kalmykovas. – Bet aš jums papasakosiu ne anekdotą, o tikrą atsitikimą.

– Vienas žydas nutarė paklausyti Lenino ir Stalino patarimų ir nusprendė asimiliuotis bei rusifikuotis. Iš pradžių jis savo Levinsono pavardę pasikeitė į Orlovo. Po to nusprendė vesti rusę. Žmona įrodinėja, jog ji kunigaikščių Obolenskių ainė. Vėliau paaiškėja, kad ji pusprotė ir pusžydė. Išsiskyrė jis su ja. Vedė antrą kartą – vėl rusę. Žmona sako, jog ji grafo Tolstojaus proanūkė. Bet paaiškėja, kad ji lesbijietė, nimfomanė – ir vėlgi pusžydė. Greitai ji paspruko nuo jo.

– Dėl tokio dvigubo šoko draugui Orlovui sutriko psichika, vaikšto jis gatvėmis ir šaukia: „Mušk žydus – gelbėk Rusiją!”

– Pagaliau atsidūrė jis Kaščenko durnyne. Sėdi jis ten ir visą laiką kažką rašinėja. Paaiškėjo, kad jis skaičiuoja, kiek SSSR žydų, pusžydžių, ketvirčiažydžių, trijų ketvirčių žydų ir taip toliau. Tą atsitikimą kaip ligos istoriją man papasakojo mūsų pulkininkas Luncas.

– Nagi imkime ir pabandykime išspręsti tą pamišėlišką uždavinį, kurį sprendė draugas Orlovas: kiek SSSR yra tokių slaptų žydų?

– Po revoliucijos Rusijoje buvo 3 milijonai žydų. Dviejų bėglių žydų Flegono ir Naumovo knygoje Rusų antisemitizmas ir žydai, Londonas, 1968, Maskvos žydas Solomonas Rabinovičius rašo, kad 2/3 žydų santuokų – mišrios (p. 46).

– Tačiau žydai dažniausiai gyvena miestuose ir nesikryžmina su darbininkais ir valstiečiais, šitai jie daro tik su tarnautojais arba sąlygiškai vadinamąja inteligentija. Jeigu po revoliucijos Rusijoje buvo apie 150 milijonų gyventojų, tai tokių sąlygiškų inteligentų buvo, aš manau, ne daugiau kaip 5 milijonai.

– Ir greta 3 milijonai žydų, kurie prasibrovė į valdžią. Iš tų 2 milijonų žydų 2/3, tai yra 2 milijonai, ėmė kryžmintis su 5 milijonais sąlygiškos inteligentijos. Tai reiškia, kad iš karto po revoliucijos, ketvirčiažydžio Hitlerio žodžiais tariant, žydai subjaurojo beveik pusę rusų inteligentijos.

– Kaip gi vyksta tas bjaurojimas? Iš ankstesnių paskaitų jūs jau žinote, kad mišrias santuokas su žydais sudarinėja dažniausiai visokiausi išsigimėliai. Prisiminkite d-ro Kinsio statistiką: net tarp susituokusiųjų 52 proc. žmonų ir 54 proc. vyrų užsiiminėja oraliniu seksu, orališkai genitaliniais kontaktais. Kitaip jie negali, nesusijaudina. Štai tie BČ ir PL žmonės ir linkę į mišrias su žydais santuokas.

– Taigi 3-me dešimtmetyje 2 milijonai žydų susimaišė su 2 milijonais sąlygiškos inteligentijos. Su tais, kurie švinktelėję. Jeigu manysime, kad kiekviena pora turi 2 vaikus, tai atsiras 4 milijonai pusžydžių, žydiškai – memzerių. Pusė tų memzerių su grynai rusiškomis pavardėmis (iš šeimų, kuriose tėvas rusas, o motina žydė).

– Kas gi vyksta antrojoje kartoje? Sąlygiškai karta laikoma 25 metai, kai atsiranda vaikai. Galimi trys pagrindiniai atvejai. 1/3 memzerių, tai yra 1,3 milijono, maišosi su rusais ir, jeigu visi turi po du vaikus, išeina 2,6 milijono ketvirčiažydžių. Kitas 1/3 pusžydžių maišosi tarpusavyje ir atsiranda vėlgi 2,6 milijono „stabilių” pusžydžių. Likusysis 1/3 pusžydžių sugrįžta į žydiją, jie maišosi su „grynais” žydais, ir iš jų pasidaro 2,6 milijono 3/4 – dalinių žydų.

– Taigi per dvi kartas po 1917 metų revoliucijos, tai yra 1967 metais, mes turime tokį apytikrį vaizdą:

3 milijonai „grynų” žydų

4 milijonai pusžydžių

2,6 milijono ketvirčiažydžių

 2,6 milijono „stabilių” pusžydžių (pusžydžiai su pusžydžiais)

2,6 milijono „stabilių” pusžydžių (pusžydžiai su žydais)

Iš viso: 14,8 milijonų žmonių, kurie vienaip ar kitaip susiję su žydais.

Kad būtų paprasčiau, suapvalinsime skaičių iki 15 milijonų.

– Pagal Universaliąją žydų enciklopediją 1914 metais Rusijoje, įskaitant Lenkiją, buvo apie 7 milijonus žydų (6.946.000). Reikia nepamiršti, kad mišrios santuokos žydams buvo būdingos ir iki revoliucijos, dažniausiai persikrikštijant.

– Pavyzdžiui, Lenino senelis ir senelė iš motinos pusės buvo žydai perkrikštai. Čeka viršininko Dzeržinskio žmona buvo Lenkijos žydė. Pirmasis užsienio reikalų komisaras Čičerinas buvo senas bajoras ir pusžydis. Caro finansų ministras grafas Vitė buvo susituokęs su žyde. Filosofas Vladimiras Solovjovas buvo pusžydis, o filosofas Berdiajevas buvo vedęs žydę. Mūsų kitaminčio Solženicyno tėvas buvo žydas perkrikštas ir iš Izaoko virto Isaju. Visa tai vyko caro laikais.

– Todėl prie aukščiau nurodytų 15 milijonų reikia pridėti… Na, tarkime, per 4 ikirevoliucines kartas… reikia pridėti kokius 5 milijonus įvairios ikirevoliucinės kilmės žydų mišrainės. Gausime apie 20 milijonų žmonių su žydiško kraujo priemaišomis.

– Būdinga, kad dauguma tų žmonių – apyžydžių – nuo gojų šitai slepia lyg kažką bjauraus, lyg kažką gėdingo. Tačiau kartu – jie vidiniai linksta į žydus. Pavyzdžiui, tas pats Leninas, kuris aplink save sutelkė vien žydus. Ta pati istorija su Solženicynu, kuris dabar kandžioja Leninui uodegą.

– Štai jums apytikris sprendimas tos mįslės, kuri išvarė iš proto draugą Orlovą. Kartu su 3 milijonais garbingų atvirų žydų turime dar 20–3=17 milijonų įvairiausios žydiškos mišrainės, savotiškų užsislaptinusių žydų. Be to, dauguma jų tarp inteligentijos ir visuomenės viršūnių. Tai 1979 gyventojų surašymo duomenys, kai SSSR buvo 262 milijonai žmonių. Štai jums dar viena priežastis, kodėl mes tiesiog neišgalime, kaip jūs siūlote, išvaryti „visus žydus” į užsienį. Jie taip suleidę šaknis, kaip vėžinis auglys.

– Pažįstu vieną inžinierių, kuris apsvilo su žmona pusžyde ir kuris taip pat sprendė tą uždavinį. Skaičiavo jis, skaičiavo ir nusiskaičiavo iki to, kad net savo tikrąjį tėvą ėmė įtarinėti. Jis skaičiuoja taip: jeigu daugiausiai žydų į Rusiją atėjo iš Lenkijos per Baltarusiją ir Ukrainą, tai Baltarusijoje kas trečias miestietis – apyžydis, o Ukrainoje – kas ketvirtas miestietis, o RSFSR – kas penktas miestietis. Apytikriai taip ir yra.

– Kai Jahvė apsireiškė protėviui Abraomui ir sudarė su juo iškilmingą sutartį, tai davė pažadą: „…nes tave padariau daugybės tautų tėvu. Padarysiu tave be galo vaisingą, – iš tavęs padarysiu tautas, iš tavęs kils karaliai” (Pr 17, 5-6).

– Ir kas pasidarė? Kerenskis pusžydis. Leninas pusžydis. Stalinas ir Berija Kaukazo pusžydžiai. Chruščiovo ir Brežnevo žmonos žydės. Visi Stalino vaikai per santuokas susimaišė su žydais. Chruščiovo vaikai taip pat. Ir prisiminkite, kieno ten dar žmonos žydės? Bucharinas, Čičerinas, Dzeržinskis, Lunačiarskis, Vorošilovas, Kalininas, Andriejevas, Mikojanas. Dar pridėkite čia ir Kirovą. Ir Molotovą. Tai yra, jeigu Kremliuje dar kas nors ir ne žydas, tai jo žmona žydė.

– O aplink 3 milijonai žydų – ir 17 milijonų visokiausios žydiškos mišrainės. Lygiai taip, kaip pažadėjo Jahvė! Beje, tą patį byloja ir Siono išminčių protokolai.

– Iš viso šito ir suformuluotas pirmasis Solomono dėsnis. Ne karaliaus Saliamono, o mūsų profesoriaus Solomono Abramovičiaus Kogano, kuris kovoja su antisemitizmu ir bando būti antruoju žydų mesiju.

– Taigi pirmasis Solomono dėsnis skamba šitaip: „ŽYDAI – TAI SAVOTIŠKA DIRBTINĖ NACIJA ARBA SEKTA, kuri gyvena nuolatinio maišymosi su aplinkos išsigimėliais sąskaita”.

– Dabar pratęsime d-ro Chačnekerio darbą, kuris remontavo prezidentų Niksono ir Fordo smegenis, ir pabandysime tiksliau paskaičiuoti, kokiomis psichinėmis ligomis žydai serga.

– Amerikos statistika byloja, kad 18,5 proc. JAV gyventojų yra sunkesni ar lengvesni psichiniai ligoniai arba nenormalūs, kuriems tam tikrame amžiaus tarpsnyje reikės psichiatro. O mūsų draugužis, žymusis žydų profesorius Lombrozas, sako, kad žydai psichinėmis ligomis serga 6 kartus dažniau, negu gojai. Iš viso: 18,5×6=111 proc. Daugiau negu 100 proc.! Tai yra psichinių ligų daugiau, negu pačių žydų!

– Tačiau savo darbe mes nemėgstame sakyti visi. Nors dėl paprasčiausio mandagumo. Todėl atmesime nuo žydų 20 proc. ir sakysime, kad ne 111, o tik 90 proc. žydų yra daugiau ar mažiau psichiškai nenormalūs.

– Kad žydams tą karčią piliulę pasaldintume, prisiminkime statistiką, kuri kalba, jog 90 proc. genijų taip pat psichiškai nesveiki. Pavyzdžiui, Einšteinas genijus, o jo sūnus Edvardas gydėsi beprotnamyje. Tačiau Lombrozas rašo, jog, daugumos specialistų nuomone, 90 atvejų iš 100 (vėlgi 90 proc.!) – tai paveldėjimo rezultatas. Vadinasi, jeigu Einšteino sūnus buvo psichiškai nesveikas, tai jis savo ligą paveldėjo iš savo genialiojo tėčio. Taigi ir pats Einšteinas buvo nenormalus.

– Iš tų statistikos duomenų kyla antrasis Solomono dėsnis, kuris skamba taip: „STATISTIKA BYLOJA, KAD 9O proc. ŽYDŲ PSICHIŠKAI NENORMALŪS”.

Labai svarbu pažymėti, kad taip yra su pusžydžiais ir ketvirčiažydžiais. Pavyzdžiui, pusžydis Kerenskis buvo isterikas. Pusžydis Leninas buvo maniakas. Po Kaukazo pusžydžio mirties visi Vakarų laikraščiai rašė, kad paskutiniaisiais savo gyvenimo metais jis buvo paranojikas. Tą patį rašė ir po ketvirčiažydžio Hitlerio mirties. O iki tol niekas nieko nepastebėjo. Bet kaip tik psichinės ligos – slapta forma – išvedė tuos žmones į pasaulio istorijos areną.

– Prisiminkite, ką kalbėjo Lombrozas: psichinės ligos visai nėra visiška beprotystė, priešingai, kartais jos suteikia psichiniam ligoniui nepaprastą proto aštrumą ir neįtikėtiną energiją. Ir tik daug vėliau jūs pamatysite, kad žmogus buvo psichiškai nesveikas, pamišęs, pusiau pamišęs.

– Taigi JAV 18,5 proc. psichinių ligonių. Tardami, kad 1980 metais JAV buvo 220 milijonų gyventojų, mes turėsime 40,7 milijono psichopatų. Bet tik nuo 1/4 iki 1/2 milijono uždaryti beprotnamiuose. Tai garbingi atviri bepročiai. O kiti 40 milijonų psichopatų, psichotikų ir psichų laksto gatvėmis ir gadina kitiems žmonėms gyvenimą.

– Prisiminkite paprasčiausią dalyką – JAV skyrybų statistiką, kurioje sakoma, jog 25 išsiskyrusių vyrų ir 14 išsiskyrusių moterų tenka tik po vieną visiškai normalų žmogų, o visi kiti – psichai. O kiek už to slypi sielvarto ir nelaimių.

– Kalbant apie 18,5 proc. JAV psichinių ligonių, reikia pažymėti, kad tie procentai lyg ir driekiasi per visą žmogaus gyvenimą. Statistika byloja, kad 3 proc. JAV gyventojų jau gimsta silpnapročiais. Po to eina pavojingi tarpsniai: lytinis brendimas, klimakterinis laikotarpis ir pagaliau senatvė. Dalis, tarkime, 5 proc. suserga lytiškai bręsdami. Dar, tarkime, 5 proc. suserga klimakteriniame laikotarpyje. O kas peršoka tuos du slenksčius, suserga senatvėje senatvės pamišimo forma. Štai iš to ir susideda tie 18,5 proc.. O gyvenime jie buvo tik šiek tiek keistoki. Gimsta tie keistuoliai dažniausiai iš tų 52-54 proc. tėvų, kurie užsiiminėja burniniu seksu.

– Teisybė, kartais tie vaikai atsimoka savo tėvams. Antai JAV Rod Ailendo universiteto sociologas Ričardas Gelesas paskaičiavo, jog 10 proc. Amerikos šeimų vaikai tėvus muša arba net užmuša. Jis paskaičiavo, kad mažų mažiausiai 4,7 milijono Amerikos šeimų vienas iš tėvų arba abu tėvai tampa savo atžalų aukomis. Geleso duomenimis, Amerikos vaikučiai kasmet nužudo nuo 1500 iki 2000 tėvų. Dažniausiai tai vaikai, kuriuos savo laiku mušdavo tėvai. Skola, ne žaizda, neužgyja.

– Aš paėmiau tuos duomenis iš laikraščio Naujas rusų žodis, 1979 03 23. O jie visa tai persispausdina iš New York Times vakarykščio numerio. Jie giriasi, kad juos skaito net Maskvoje. Taip, jie mums dirba tiesiog vertėjais.

– O dabar palyginkite tuos 10 proc. vaikų, mušančių arba užmušančių savo tėvus, su kita statistika, kurią mes jums pateikėme: 10 proc. amerikiečių šeimų turi defektuotus vaikus. Ir ten, ir ten – tie patys 10 proc. Už tėvų nuodėmes. Anksčiau buvo mistika, o mes turime statistiką.

– Bet grįžkime prie mūsų išrinktosios tautos. Romos istorikai sako, kad ta išrinktoji tauta buvo iš Egipto išvaryta, kaip seksualiai pasiligojusių vergų žydų gauja. Pabandykime apie tai pakalbėti plačiau.

– Mes žinome, kad lytinės anomalijos glaudžiai susijusios ir tiesiogiai proporcingos psichinėms anomalijoms. Imkime tą pačią profesoriaus Lombrozo formulę: 6 kartus daugiau, negu tarp gojų. Ir padarysime mažytę proporciją. Vidurinės mokyklos 6-tos klasės uždavinukas.

– D-ro Kinsio statistika sako, kad JAV net tarp sutuoktinių 52 proc. žmonų ir 54 proc. vyrų užsiiminėja oraliniu seksu. Kitaip jie negali, nesusijaudina. O tarp žydų tai reikia padauginti iš 6. 52×6=312 proc. žmonų ir 54×6=324 proc. vyrų.

– Ir vėl daugiau kaip 100 proc.! Vadinasi, tarp žydų lytinių iškrypimų tris kartus daugiau, negu pačių žydų!? Kaip šitai suprasti? Pagaliau tebūnie, iš mandagumo vėl padarysime nuolaidą iki 90 proc..

– Kita lygtis su vienu nežinomuoju. Tolimesnė d-ro Kinsio statistikos analizė rodo, kad iš aukščiau nurodytų 52-54 proc. kinsiečių, užsiiminėjančių orališkai genitaliniais kontaktais, o tai reiškia visokius homoimpulsus, 37 proc. susipažinę su homoseksu daug ryškesne forma; 4 proc. iš jų – tai garbingi, atviri homo, kurie tuo užsiiminėja visą gyvenimą, o kiti 33 proc. užsiiminėja tuo tik iš dalies arba kaip antraeilininkai – 5-erius metus, 3-jus metus, 1-erius metus arba vieną kartą, arba tik svajojo apie tai sapne, bet net iki orgazmo (poliucijos). Tie 33 proc. – tai lyg pusiau homo, buvusieji homo arba, jeigu patinka, lyg ir dvilyčiai, kurie gyvena ir su vyrais, ir su moterimis. Tačiau tai tik saviapgaulė.

– O kiek tokių tipų bus išrinktojoje tautoje? Pagal įžymiojo žydų išminčiaus Lombrozo formulę tokių bus: 4 proc.×6=24 proc. garbingų, atvirų homo ir 33 proc.×6=198 proc. pusiau homo, buvusių homo arba, taip sakant, dvilyčių.

– Vėl daugiau kaip 100 proc.! Ką daryti? Tebūnie, pritaikysime čia marksistinį kiekybės perėjimo į kokybę dėsnį. Juk suspaustos dujos virsta skysčiu. Suspausime tuos 198 proc. iki 100 proc. Leiskime, kad žydų iškrypimai labiau koncentruoti, labiau prisotinti negu gojų. O paskui nusileisime nuo 100 proc. iki 90 proc. – įvaikių, dirbtinio apsėklinimo, svetimo dėdės ir kitokių genetinių paklaidų sąskaita.

– Iš čia išplaukia 3-sis Solomono, mūsiškio Solomono, dėsnis: „STATISTIKA BYLOJA, KAD 90 proc. ŽYDŲ SEKSUALIAI NENORMALŪS: 24 proc. – IŠ JŲ VISIŠKI HOMO, O KITI LYG IR DVILYČIAI”.

– Nieko ypatingo čia nėra, jeigu prisiminsime, kad ir tarp gojų 52-54 proc. yra seksualiai nenormalūs. Ir tie 52-54 proc. yra ta maitinančioji terpė, kurios sąskaita žydai gyvena – kaip vėžinis auglys ant žmonijos kūno.

– Tai žinodami, jūs suprasite, kodėl Romos istorikai rašo, jog žydų išėjimas iš Egipto buvo visai ne išėjimas, o seksualiai pasiligojusių žydų vergų gaujos išvarymas. Priežastis buvo ne venerinės ligos, o degeneracija ir lytiniai iškrypimai.

– Tada jūs suprasite, kodėl žydus visada iš visur varė. Ne tik iš hitlerinės Vokietijos arba viduramžių Ispanijos. Daug kartų juos taip pat varė iš Prancūzijos, Anglijos, Čekoslovakijos ir visų šalių, kuriose jie gyveno.

– Tačiau praeities istorija – tai ateities veidrodis. Todėl ta pati lemtis ištiko žydus po Antrojo pasaulinio karo visose Rytų Europos liaudies demokratinėse šalyse – Lenkijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje ir taip toliau. Po 1945 metų visos naujos komunistinės vyriausybės buvo iš vienų žydų. Tačiau, kovodami dėl valdžios, tie psichai iššaudė vienas kitą. O paskui juos patyliukais išgujo. Iš Lenkijos juos išgujo kompartijos gensekas Gomulka, kuris buvo vedęs žydę. O vėliau net Gomulkos žmoną žydmigravo į užsienį.

– Žinodami tuos Solomono dėsnius, jūs suprasite viduramžių geto istoriją – tai buvo ligotos tautos karantinas. Ir tas pats su sėslumo cenzu bei procentine norma carinėje Rusijoje. Tai buvo taip pat savotiškas karantinas sergančiai tautai.

– Kai kurie tyrinėtojai mano, kad žydiškumo simbolis – Dovydo žvaigždė – tai dvilytiškumo simbolis. Du apversti trikampiai. Senovės simbolikoje tai buvo vyriškojo ir moteriškojo pradų simboliai. Ir kartu simboliai gėrio ir blogio.

– Nieko nuostabaus. Juk Biblijoje taip ir sakoma, kad piemenukas Dovydas buvo pederastas arba, tiksliau, dvilytis ir pasidarė sau karjerą per užpakalinę angą su karalaičiu Jonatanu: „Jonatanai! Be galo brangus man tu buvai, nuostabi man buvo tavo meilė, pranokstanti meilę moters” (2 Sam 1, 26). O išmintingasis karalius Saliamonas buvo to pederasto Dovydo sūnus.

– O kas yra žydų Dievas Jahvė, kurio vardą ištarti žydams draudžiama? Nusipelnęs Maino universiteto profesorius V. V. Vavilovas savo knygoje Apie Senojo Testamento Dievą ir jo švyturius, JAV, 1974, iššifruoja Jahvės vardą kaip žodžio Ijahava derinį, kuriame Ija – falas, vyriškasis pradas, o Hava – moteriškasis pradas. Ir profesorius Vavilovas tiesiai sako, kad žydų dievas Jahvė – tai dvilytis dievas, tikra Egipto blogio dievo Seto kopija (p. 4-5).

– Kaip matote, vėl ta pati istorija, kaip ir apie Dovydo žvaigždę. Matyt, kad Siono išminčiai žinojo, kas slypi už tos simbolikos.

Generolas profesorius kreipėsi į auditorijoje sėdintį Maskvos Kriminalinės paieškos viršininką:

– Sakykite, kaip blatnieji savo žargonu taria žodį valgyti?

– Havat.

– O kaip blatnieji vadina burną?

– Hava.

– Matote, iš tos pačios šaknies, kurią pateikia profesorius Vavilovas – hava. Ir įsidėmėkite, kad homo paprastai užsiiminėja burniniu seksu. Todėl burna ir reiškia havą. Pa-palaukite…

Generolas profesorius išsiėmė iš portfelio brošiūrėlę Vagių žargono žodynas, Kijevo Kriminalinės paieškos skyrius, tarnybiniam naudojimui, milicijos operatyvininkų ir tardytojų darbo priemonė, Kijevas, 1964.

– Štai čia dar iš tos pačios šaknies. Moterų lyties organas vagių žargone yra havyrka. Havat – hava – havyrka. Ir visa tai turi pradžią iš Ija+Hava=Ijahava=Jahvė. Galbūt dėl to žydams ir draudžiama tarti savo dievo Jahvės vardą. Neva todėl, kad jis per daug šventas.

– Matote, ką byloja semantinė analizė. Nieko ypatingo. Vagių ir blatnųjų žargone žydiškų žodžių daug. Kaip pacanas – mažas potcas – potcen.

– Senųjų religijų pradžioje reiškėsi falo kultai. Štai iš kur tokie žodiniai kuriozai: Ija+Hava. Prisimenate užrašus išvietėse: B..p..iš to paties lizdo? Štai taip ir Ija+Hava=Ijahava=Jehova (Jahvė), tai yra gyvenimo pradai. Viskas paprasčiau, negu mes manome.

– Judaizmo pagrindai, Talmudas, vietomis labai nepadori knyga. O mes, kad suprastume žydus, duodame jums mūsų raudonąjį Talmudą.

* * *

Generolas profesorius Kalmykovas, aistringas talmudistas, toliau aiškino raudonąjį Talmudą:

– Draugai, mes pradėjome aukštąją sociologiją, mokslą apie Dievą ir velnią, nuo bendriausių išsigimimo problemų, o toliau vis labiau ir labiau koncentruojamės tie žydais. Kodėl? Ogi todėl, kad žydai yra ryškiausias išsigimimo pavyzdys. Analizuodami tokį sudėtingą ir painų klausimą, mes tiesiog negalime aplenkti žydų, kurie jau tūkstančius metų žengia išsigimimo avangarde.

– Kaip liudytoją iškviesiu dar vieną autoritetingą asmenybę: Siono išminčių Ferdinandą Lasalį, socializmo teoretiką, kurį semitas-antisemitas Karlas Marksas išvadino žydų negru, nes neva jo senelę negras pavijo.

– Štai aš imu žinomo žydų istoriko Dubnovo knygą Naujausia žydų tautos istorija, t. 2, p. 314. O ten žydas Lasalis apie žydus sako šitaip: „Aš visai nemyliu žydų, net apskritai jų neapkenčiu. Aš juose matau tik visiškai išsigimusius didžios, bet seniai išnykusios, praeities sūnūs”. Trumpai, bet drūtai!

Universalioje žydų enciklopedijoje, Niujorkas, 1942, straipsnyje Lasalis žydas Lasalis sako, kad jis negali pakęsti žydų ir žurnalistų, nors jis pats ir vienas, ir kitas. Kaip sakoma, komentarai nereikalingi.

– Ir tai byloja ne kokie nors kvaili antisemitiniai žydėdros, o nepriekaištingi žydų šaltiniai. Stebiuosi, kokie tie antisemitai kvaili. Net į žydų enciklopediją nepasižiūri.

– Taigi žydas Karlas Marksas neapkenčia žydų, taip pat ir žydo Lasalio. O žydas Lasalis taip pat neapkenčia žydų ir mato juose tik visiškai išsigimusius, tai yra degeneratus.

– Būdinga, kad tie abu semitai-antisemitai pasisako už proletariatą, bet praktiškai, asmeniniame gyvenime, elgiasi visai atvirkščiai – lenda į aukštuomenę. Karlas Marksas vedė ne fabriko darbininkę, o baronaitę. O socialistų vadas Lasalis buvo nukautas dvikovoje su Valakijos kunigaikščiu Rakovica visai ne dėl socializmo, o kad nekibtų prie aukštosios visuomenės damutės Jelenos Deninges.

– Dažnokai žydai kaltinami tuo, kad jie neva nori užkariauti visą pasaulį, apie ką kliedi jų sentestamentiniai pranašai. Atrodytų, kad visa tai paistalai. Kaip gali tokia maža tauta „užkariauti visą pasaulį?” Ir kartu mes matome, jog kažkas panašaus vyksta. Žydų įtaka visiškai neatitinka jų skaičiaus.

– Kaipgi vyksta tas slaptas užkariavimas? Pažiūrėkime. Kaip sako Lasalis ir kiti autoritetai, žydai – tai dirbtinė nacija arba degeneratų sekta, gyvenanti nuolatinio kryžminimosi su degeneratai iš supančios aplinkos sąskaita. Tačiau žydai naudoja savo degeneraciją kaip ginklą, kaip priemonę ir tikslą.

– Žydai puikiausiai žino degeneracijos dėsnius, kad degeneracija eina iš visuomenės viršūnių, kad dauguma karalių, vadų ir šio pasaulio kunigaikščių – tai degeneratai. Ir šio pasaulio kunigaikščiams tereikia pakišti jiems tinkamas žmonas – žydes degenerates. O degeneratėms iš aukštosios visuomenės pakišti vyrus, žydus degeneratus. Tuo vertėsi net Karlas Marksas ir Lasalis.

– Verčiantis šia praktika planingai ir sistemiškai, tarsi galima užkariauti visą pasaulį. Ta sukta ir slapta praktika vyksta jau nuo biblinių laikų. Šitaip Persijos karaliui Artakserksui į karalienes pakišo užsimaskavusią žydę Esterą. Tuomet ji ir jos gentainis Mordokajis suorganizavo masinį neįtikusių žydams žmonių pogromą, per kurį buvo išžudyta 75.000 persų, žiūrėkite Bibliją (Esteros 9, 16). O dabar dirstelėkite į nesibaigiantį žydžių šokį apie Kremliaus vadus, pradedant Dzeržinskiu ir baigiant Chruščiovu bei Brežnevu.

– Pasižiūrėkime, kokie gi to maskuoto užkariavimo rezultatai? Štai, aš imu ištrauką iš Niujorke leidžiamo žydų laikraščio rusų kalba Naujas rusų žodis, 1965 07 07. Joje rašoma, kad žydų baronas milijonierius Gi de Rotšildas bylinėjosi Paryžiuje su patyrusios triukšmingą sėkmę žinomo Prancūzijos rašytojo Rože Peirefito knygos Žydai gana solidžios leidyklos Flamarion leidėju.

– Cituoju Naują rusų žodį: „Peirefitas savo knygoje tvirtina, kad žydai užima svarbiausias Prancūzijos gyvenimo pozicijas visose srityse ir kad dauguma politinių, visuomeninių ir finansinių viso pasaulio veikėjų yra žydai. Be to, rašo Peirefitas, kai kurie jų – užsimaskavę žydai, ir niekas net neįtaria jų žydiškos kilmės.

– Tokiais užsimaskavusiais žydais jis vadina: nužudytąjį JAV prezidentą Kenedį, dabartinį prezidentą Džonsoną, prancūzų prezidentą de Golį, Britanijos karalienę Elzbietą, jos vyrą princą Filipą, buvusį Vakarų Vokietijos kanclerį Adenauerį, visus Švedijos karališkuosius namus, Habsburgus, Ispanijos diktatorių Franką ir Kubos diktatorių Fidelį Kastro.

– Kaip kai kurių užsimaskavusių žydų žydiškos kilmės įrodymus Peirefitas pateikia jų protėvių biografijas ir pastarųjų žydiškas pavardes. Dėl generolo de Golio kilmės autorius remiasi paties generolo pareiškimu Bonoje apie tai, kad jis turėjęs vokiečių protėvį Kolbio pavarde. O Kolbiai – žinoma Italijos žydų giminė. Tarp kitų užsimaskavusių žydų Peirefitas įvardija net tokius antisemitus, kaip didysis inkvizitorius Torkvemeda, prancūzų rašytojus Morą ir Leoną Dode”.

– Nors Naujas rusų žodis ir vadina tą knygą antisemitiška, tačiau baronas Rotšildas savo procesą pralošė. Vadinasi, Peirefitas teisus.

– O dabar pasiklausykime, ką žydams šia tema sako pats Dievas Jahvė pranašo Izaijo lūpomis: „Nes tauta ir karalystė, kuri tau netarnauja, – pražus, – tokios tautos bus tikrai sunaikintos… Lenkdamiesi žemai, ateis pas tave tavo engėjų sūnūs, visi, kurie niekino tave… Tu penėsies tautų pienu, ir žįsi karališkas krūtis” (Iz 60, 12, 14, 16).

– Šiek tiek trenkia didybės manija ir satanizmu. Bet ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jau nuo biblinių laikų žydai taiko tą patį modus operandi, užsiima tais pačiais triukais figele-migele ir šacheriais-macheriais, apie kuriuos mes kalbame ir kuriuos patvirtina Peirefitas. Prisiminkite, kad liguistas valdžios troškulys, valdžios kompleksas, vado kompleksas – visa tai pasąmoniškai susiję su sadizmu, o sadizmas susijęs su homoseksu, kurio tarp žydų daugiau, negu kurioje nors kitoje tautoje.

– Beje, Rože Peirefitas senas mūsų pažįstamas. Iš pradžių jis specializavosi pederastijoje ir su pederastais ir šia tema sukurpė ištisą krūvą romanų: Ypatingos draugystės, Kapri salos tremtinys, Šv. Petro raktai, Maltos riteriai. O po pederastų jis nežinia kodėl susidomėjo žydais. Kodėl? Kokia čia logika? Juk ir mes pradėjome nuo degeneracijos apskritai – ir neišvengiamai atėjome prie žydų.

– 1948 metais Peirefitas išleido naują knygą Slaptieji žodžiai, kurioje jis po kaulelį narsto visus žinomus literatus ir politikus, keldamas pirmiausia du tokius klausimus: ar ne žydas? Ar ne pederastas? Pastaruoju, be kita ko, jis kaltina Italijos komunistų partijos vadovą Berlinguerą, kuris kaišioja mums pagalius į ratus savo eurokomunizmu.

– Tačiau pavardė Berlingueras – tai tipiškos žydiškos pavardės Berliner, tai yra žydas iš Berlyno, itališka adaptacija. Tai kaip Kerenskis – iš miestelio Kerenskas, Juda Iskarijotas – iš Karijoto, Berdiajevas – iš Berdičevo, Moskovicas – iš Maskvos, Kisindžeris – iš Kisingeno, Frankfurteris – iš Frankfurto ir taip toliau. Bekilmiai kosmopolitai.

– Galima pridurti, kad Peirefitas pats yra patentuotas pederastas su dideliu stažu. Taigi jis tuos dalykus išmano.

– Kalbant apie Peirefito knygą Žydai, reikia pažymėti, kad kai kuriuos pagarsėjusius apyžydžius, kaip jis pats sako, užsimaskavusius žydus, Peirefitas praleido arba sąmoningai „pamiršo”: Hitlerį, Himlerį, Heidrichą, Eichmaną, taip pat ir Kerenskį, Leniną, Staliną ir Beriją.

– Hitlerio draugužis – generalisimus Frankas – ir iš tėvo, ir iš motinos pusės, tikroji pavardė Bahamondė, buvo grynakraujis žydas, bet iš žydų perkrikštų. Apie jį jūs rasite rimtoje Briano Krozjė knygoje Franko, Niujorkas, 1967, p. 29.

– Taigi iš visko matyti, kad jau nuo biblinių laikų žydai mėgina užkariauti pasaulį talkinant degeneracijai, tai yra velniui. Bet apie tai jiems kalbėjo jau Jėzus Kristus: „Jūsų tėvas – velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidus” (Jn 8, 44).

– Gerai, draugai, šiai dienai pakaks…

– Amžių gyveni, amžių mokaisi – ir kvailių miršti! – pasigirdo iš auditorijos.



19 Protokolas
Turinys